„Svarbiausia, ką atsinešė kiekvienas – ar širdyje, ar švarko kišenėje, ar mažutėje rankinėje – yra ypatingas jausmas jūrai, vėjui ir laivams. Kitaip tariant, laisvės jausmas, kuris buriuotojui yra tapatus vardui „Lietuva“, – jachtos „Lietuva“ apiplaukimo aplink pasaulį 30-mečio renginyje kalbėjo žurnalistė, buriuotojų atstovė Agnė Bukartaitė.
Renginio metu įspūdžiais ir prisiminimais dalinosi 1993 metais šį žygdarbį atlikę jachtos „Lietuva“ įgulos nariai ir jų artimieji, dviejuose didžiuliuose TV ekranuose buvo rodomi istoriniai vaizdai iš jachtos „Lietuva“ žygio aplink pasaulį.
Daug įdomių istorijų papasakojo jachtos „Lietuva“ įgulos nariai: Ričardas Ramanauskas, Gediminas Pilaitis, Juozas Gvazdaitis, šviesaus atminimo kapitono Stepono Kudzevičiaus žmona Nijolė Viktorija Kudzevičienė, sūnus Osvaldas Kudzevičius, kuris dabar stovi prie „Lietuvos“ šturvalo, šviesaus atminimo Rimo Dargio sūnus Artūras Dargis.
Vaizdo linkėjimus iš už Atlanto siuntė įgulos nariai Reda Veitaitė-Limantas bei Jonas Limantas, burių meistras Linas Ivanauskas (Linkus), po kurio laiko dar kartą apiplaukęs Žemės rutulį kita jachta "Amberail".
Garsiai atgimę liudininkų prisiminimai nuo pikantiškų detalių iki jautrių pasakojimų bent trumpam visus perkėlė į žygį, kuris tęsėsi vienerius metus, vieną mėnesį ir vieną dieną.
Grįžę iš istorinio žygio aplink pasaulį, jachtos „Lietuva“ įgulos nariai padovanojo Lietuvos jūrų muziejui ne tik kelionės dienoraščius, jachtos talismaną pliušinį meškiną Mikį, bet dar daug istorinės medžiagos ir daiktų, lydėjusių juos kelionės metu. Renginio metu jie buvo išdėlioti viešbučio vestibiulyje ant jachtos „Lietuva“ spinakerio.
Tarp eksponatų buvo laivo žurnalas, dienraščio "Lietuvos rytas" publikacijų, kuriose nušvietas pirmojo lietuvių buriuotojų žygio aplink Žemės rutulį maršrutas, faksimilės tūta iššauto šovinio pasitinkant į Klaioėdą grįžtančią jachtą, gelbėjimo ratas, barografas, cirkulis, regatos „De Verano92“ taurė, meškutis Mikis, drauge keliavęs aplink pasaulį.
Taip pat istorinių eksponatų buvo atgabenta ir iš Klaipėdos sportininkų namų-muziejaus, padėjusio organizuojant renginį istoriniame vieštutyje "Victoria Hotel Klaipėda", kuriame ir tarpukariu rinkdavosi to meto buriuotojai.
„Daryti tai, ką tu bijai daryti – yra gyvenimas“, – renginio metu pabrėžė buriuotojai.
Renginį vedė žurnalistė Agnė Bukartaitė ir buriuotojų atstovas Gintaras Ramašauskas.
Renginį organizavo Klaipėdos sportininkų namų renginių grupės ir Klaipėdos buriuotojų bendruomenės komanda.
„Ar bus norinčių tęsti atgimusią buriuotojų Klaipėdoje tradiciją – matysime. Linkiu, kad ši iniciatyva nebūtų vienkartinė“, – sakė A. Bukartaitė.
Istorija
Šių metų gegužės 12 d. sukako 30 metų nuo to laiko, kai Klaipėdos savivaldybei priklausanti mokomoji burinė jachta „Lietuva“ pirmą kartą Lietuvos jūrinio buriavimo istorijoje apiplaukė aplink pasaulį (1992–1993).
Istorinei sukakčiai paminėti pasirinkta simbolinė data – Europos jūros diena.
Jachta „Lietuva“, išplaukusi į kelionę aplink pasaulį, dalyvavo 1992 metais vykusioje transatlantinėje regatoje „Gran Colon“, skirtoje jūrininko Kristoforo Kolumbo žygio ir Amerikos žemyno atradimo 500-osioms metinėms. Šiame Tarptautinės buriavimo asociacijos organizuotame renginyje dalyvavo šimtai didžiųjų ir mažųjų burlaivių iš visų pasaulio žemynų.
Pasaulinėje regatoje „Lietuva“ pelnė nugalėtojų laurus etape Lisabona-Kadisas (savo jachtų grupėje), perplaukusi Atlantą iškovojo garbingą vietą bendrojoje įskaitoje.
Vėliau, nukrypę nuo atgalinio istorinių burlaivių lenktynių „Gran Regatta Colon“ maršruto į Europą, lietuviai iš JAV per Panamos kanalą leidosi į Ramųjį okeaną, perplaukė Indijos, Pietų-Šiaurės Atlanto vandenynus ir sėkmingai finišavo Klaipėdoje.
Sąjūdžio epochojeS. Kudzevičius ir dar trys šio burlaivio įgulos nariai klaipėdiečiai dalyvavo pirmajame lietuviškų jachtų („Lietuva“, „Audra“, „Dailė“) žygyje su trispalve (1989) maršrutu Klaipėda-Niujorkas. Kelionė per Atlantą Kremliaus lyderio Michailo Gorbačiovo užkurtos "perestroikos" laikais atspindėjo tvirtą lietuvių nusiteikimą ir ryžtą atsikratyti Maskvos jungo, siekius jungtis su visais po pasaulį išblaškytais tautiečiais, simboliškai ženklino laisvo okeaninio buriavimo Lietuvoje pradžią.
Po kelerių metų kur kas sudėtingesnėje kelionėje aplink Žemės rutulį „Lietuva“ aplankė kelias dešimtis užsienio šalių uostų, susitiko ir šiltai bendravo su JAV, Australijos, PAR, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos lietuvių bendruomenėmis – pagarsino Lietuvos vėliavą, Klaipėdos miesto vardą svetimuose kraštuose.
Penki iš devynių aplink pasaulį apiplaukę jachtos „Lietuva“ nariai: Ričardas Ramanauskas, Juozas Gvazdaitis, Gediminas Pilaitis, Almantas Puslys ir Linas Ivanauskas, gyvena mūsų kraštuose, du įgulos nariai – Jonas Limantas ir Reda Veitaitė-Limantas – gyvena Bostone, Rimas Dargis ir kapitonas Steponas Kudzevičius – jau yra iškeliavę amžinybėn.
