Kas yra Europos komandų pirmenybės?
Europos lengvosios atletikos komandų pirmenybės yra kartu ir senas, ir gana naujas turnyras.
Europos lengvosios atletikos vadovai, tuo metu Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) Europos komitetas, rengti komandų varžybas sugalvojo dar XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. Sumanymas buvo įgyvendintas, kai 1965 metais įvyko pirmieji Europos taurės turnyrai.
Europos taurės turnyrai iki 1993 metų paprastai būdavo rengiami kas antrus metus, nuo 1993 iki 2008 metų vykdavo kasmet. Didžiausias skirtumas tarp ankstesniųjų Europos taurės turnyrų ir dabartinių Europos klubų pirmenybių buvo tas, kad vyrai ir moterys kovodavo dėl atskirų Europos taurių.
Tačiau pagrindinė mintis buvo ta pati – kiekvienai šaliai kiekvienoje rungtyje atstovaudavo vienas sportininkas.
2009 metais Europos lengvosios atletikos sąjunga („European Athletics“) įvykdė reformą, per kurią panaikino Europos taurės turnyrus ir juos pakeitė Europos komandų pirmenybėmis. Šiose varžybose vyrai ir moterys sudaro vieną komandą.
Europos komandų pirmenybės iš pradžių būdavo rengiamos kiekvienais neolimpiniais metais, bet dabar nuspręsta jas rengti kas antrus metus, nelyginiais metais.
Nuo 2009 iki 2021 metų komandos varžydavosi keturiose lygose, bet komandų skaičius jose kelis kartus buvo pakeistas. Pavyzdžiui, nuo 2009 iki 2015 metų superlygoje startavo dvylika komandų, pirmojoje lygoje – taip pat dvylika komandų, antrojoje lygoje – aštuonios komandos, trečiojoje lygoje – visos likusios komandos.
Paskui lengvosios atletikos vadovybė pradėjo blaškytis, kol galiausiai 2021 metais teisę startuoti superlygoje gavo aštuonios komandos, pirmojoje ir antrojoje lygose – po dvylika komandų, trečiojoje lygoje – visos likusios.
Kaip yra dabar?
Po 2021 metų Europos komandų pirmenybių Europos lengvosios atletikos sąjunga įvykdė dar vieną pertvarką, per kurią pakeitė komandų paskirstymą pakopose. Buvo pakeisti net ir pavadinimai. Jei anksčiau lengvosios atletikos rinktinės varžydavosi keturiose lygose (superlygoje, pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje lygose), tai šiais metais Chožuve pirmą kartą varžėsi trijose pakopose.
Į pirmąją ir antrąją pakopas, pagal praėjusių pirmenybių rezultatus, pateko po šešiolika komandų, į trečiąją pakopą – visos likusios. Šiais metais trečiojoje pakopoje varžėsi penkiolika komandų, tačiau vieną bendrą komandą sudarė trijų mažiausių šalių lengvaatlečiai. Į šią bendrą komandą susibūrė Lichtenšteino, Gibraltaro ir Monako sportininkai. Beje, kitos miniatiūrinės valstybės San Marinas ir Andora sugebėjo suburti atskiras komandas.
Galima tik spėlioti, ar Europos lengvosios atletikos vadovai bus patenkinti šia sistema ir greitai jos dar kartą nepakeis, bet kol kas numatyta, kad po tris silpniausias komandas iškris į žemesnę pakopą, o po tris stipriausias komandas pakils į aukštesnę pakopą.
Kaip pasirodydavo Lietuvos rinktinė?
Lietuvos lengvosios atletikos mėgėjai vieną kartą galėjo stebėti Europos komandų pirmenybių kovas. 2013 metais antrosios lygos varžybos vyko Kauno Dariaus ir Girėno stadione.
Sudėjus visų pakopų rezultatus, Lietuvos rinktinė iki šių metų visuomet užimdavo vietas trečiajame dešimtuke. Lietuviai labai dažnai klajojo tarp pirmosios ir antrosios lygos. Jie arba būdavo vieni iš stipriausių antrojoje lygoje ir iškovodavo kelialapį į pirmąją lygą, arba atsidurdavo tarp silpniausių pirmojoje lygoje ir iškrisdavo atgal į antrąją lygą.
2009 metais bendroje visų pakopų lentelėje Lietuva užėmė 25-ąją vietą, 2010 metais – 24-ąją vietą, 2011 metais – 28-ąją vietą (žemiausią istorijoje), 2013 metais – 26-ąją vietą, 2014 metais – 22-ąją vietą (aukščiausią iki šių metų), 2015 metais – 23-iąją vietą, 2017 metais – 27-ąją vietą, 2019 metais – 23-iąją vietą, 2021 metais – 24-ąją vietą.
Kas įvyko Chožuve?
Pertvarkius Europos komandų pirmenybes, Lietuvos rinktinė gavo teisę varžytis antrojoje pakopoje ir iškart pasiekė istorinius rezultatus. Mūsų šalies lengvaatlečiai pirmą kartą iškovojo teisę pakilti į stipriausiąją pakopą ir taip pat pirmą kartą, sudėjus visų pakopų rezultatus, Europos komandų pirmenybėse pakilo į antrąjį dešimtuką.
Lietuvos rinktinė šių metų pirmenybių antrojoje pakopoje užėmė trečiąją vietą. Arba 19-ąją vietą, sudėjus visų pakopų rezultatus.
Antrosios pakopos turnyre 372,5 taško surinkusius lietuvius aplenkė tik Vengrija (456,5) ir Ukraina (435,5). Šios trys komandos iškovojo kelialapius į pirmąją pakopą.
Jei skirtumas tarp trijų lyderių buvo gana žymus, tai trečiąją ir ketvirtąją vietas skyrė vos pusė taško. Ketvirtąją vietą užėmusi Slovėnija surinko 372 taškus.
Taškai šiose varžybose skiriami pagal rungtyse užimtas vietas. Šalis, kurios sportininkas laimėjo rungties varžybas, gauna 16 taškų, už antrąją vietą skiriami 15 taškų, už trečiąją – 14 ir t.t. Pustaškiai atsiranda, jei du sportininkai pasiekia vienodą rezultatą ir pasidalija tą pačią vietą (tai dažniausiai nutinka šuolio į aukštį ir šuolio su kartimi varžybose, bet būna ir kitose rungtyse).
Vienintelis lietuvis Chožuve į bendrą taupyklę įdėjęs 16 taškų buvo Edis Matusevičius. Jis ketvirtadienį laimėjo ieties metimo varžybas.
Net šeši sportininkai užėmė antrąją vietą. Po 15 taškų iškovojo Ieva Zarankaitė (diskas), Modesta Morauskaitė (400 m), Andrius Gudžius (diskas), Marius Vadeikis (tolis), Greta Karinauskaitė (3000 m su kliūtimis) ir Gediminas Truskauskas.
14 taškų vertą trečiąją vietą užėmė Jogailė Petrokaitė (tolis), Gabija Galvydytė (1500 m) ir moterų estafetės 4x100 metrų komanda.
G.Galvydytė pasiekė du asmeninius karjeros rekordus (800 m ir 1500 m). Asmeninį karjeros rekordą Chožuvo stadione taip pat pagerino ir penktąją vietą užėmęs Rapolas Saulius (400 m su barjerais).
Kas bus po dvejų metų?
Kurias komandas lietuviai, ukrainiečiai ir vengrai pakeis pirmojoje pakopoje, dar neaišku.
Ketvirtadienį Chožuve baigėsi tik antrosios ir trečiosios pakopų varžybos. Tuo tarpu pirmosios pakopos komandos varžysis nuo penktadienio iki sekmadienio (liepos 23–25 d.).
Šiais metais pirmosios pakopos turnyre dalyvauja Europos komandų čempionės vardą ginanti Lenkija, Italija, Didžioji Britanija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Portugalija, Čekija, Nyderlandai, Šveicarija, Turkija, Suomija, Švedija, Graikija, Belgija ir Norvegija (komandos surašytos pagal 2021 m. superlygoje ir pirmojoje lygoje užimtas vietas).
Kitos Europos lengvosios atletikos komandų pirmenybės turėtų vykti 2025 metais Madride.
