Po svarstymo Seimo Švietimo ir mokslo komitete, šis klausimas turėtų atsirasti Seimo rudens sesijos darbotvarkėje. Įstatyme siūloma numatyti, kad sporto varžybų vietose turi būti įrengtas bifazinis automatinis arba pusiau automatinis defibriliatorius, išskyrus atvejus, kai sporto varžybų metu budi greitosios medicinos pagalbos brigada.
Sporto įstatymo pataisas inicijavęs Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys Andrius Kupčinskas sako, kad sutrikus sveikatai sporto varžybų metu, ne visada vietoje yra budintys medikai arba greitosios medicinos pagalbos brigada, todėl defibriliatorius galėtų padėti gelbstint gyvybę kol atvyks medikai.
„Defibriliatorių poreikį diktuoja situacijos mėgėjiškame sporte, kuomet ne visada budi greitosios pagalbos medikai. Tokie pavyzdžiai pažymėti ir skaudžiomis nelaimėmis. Tačiau, žinoma, šalia to lygiagrečiai turi būti ir pareiga aplinkui esantiems žmonėms teikti pirmąją pagalbą. Todėl su šiuo įstatymu yra siūloma keisti ir Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymą, nurodant, jog pirmąją pagalbą turėtų teikti ir šalia esantys asmenys, jeigu moka tą daryti (pvz. iš kariuomenės mokymų ar darbovietėje atliekamų pirmosios pagalbos kursų)“,– Eltai sakė A.Kupčinskas.
Pasak jo, taip pat pirmąją medicininę pagalbą turėtų teikti ir tie, kurie gauna tikslius nurodymus iš greitosios medicinos pagalbos dispečerinės. „Net ir dabar, bet kuriuo atveju, kviečiant pagalbą šie nurodymai yra teikiami, tačiau įstatyme pareiga teikti pirmąją medicininę pagalbą – nenumatyta“,– pastebi Seimo narys konservatorius A. Kupčinskas.
Jo teigimu, naudotis defibriliatoriais nėra sunku, visi yra papildyti aiškiomis vaizdinėmis instrukcijomis, taip pat kai kurie teikia ir garsinius nurodymus ką ir kaip daryti. ELTA primena, kad pernai lapkričio mėnesį už Sporto įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 68 parlamentarai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 9. Parlamentarai nutarė atsiklausti Vyriausybės nuomonės dėl siūlomo teisinio reguliavimo.
