EUROLYGA 2023

Atsisveikinimas su pasaulio čempionatu: R. Meilutytės spindesys, blogesni Lietuvos vyrų rezultatai ir Australijos plaukikų triumfas

Lietuvos plaukimo rinktinė iš pasaulio vandens sporto šakų pirmenybių pirmą kartą grįžta su dviem aukso medaliais. Mūsų šalis plaukimo varžybų medalių įskaitoje užėmė aštuntąją vietą.

Į didįjį sportą sugrįžusios R.Meilutytės startai baseine teikia didžiulį džiaugsmą ir pačiai plaukikei, ir jos treneriams.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Į didįjį sportą sugrįžusios R.Meilutytės startai baseine teikia didžiulį džiaugsmą ir pačiai plaukikei, ir jos treneriams.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Danas Rapšys<br>Giorgio Scala-Deepbluemedia-Insidefoto nuotr.
Danas Rapšys<br>Giorgio Scala-Deepbluemedia-Insidefoto nuotr.
A.Šidlauskas<br>D.Kibirk
A.Šidlauskas<br>D.Kibirk
Rūta Meilutytė pasiekė pasaulio rekordą.<br>AFP/Sacnpix nuotr.
Rūta Meilutytė pasiekė pasaulio rekordą.<br>AFP/Sacnpix nuotr.
Rūta Meilutytė pasiekė pasaulio rekordą ir tapo čempione.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Rūta Meilutytė pasiekė pasaulio rekordą ir tapo čempione.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2023-07-30 19:41, atnaujinta 2023-07-30 19:42

Lyderė

Du aukso medaliai ir pasaulio rekordas. Toks buvo olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės kraitis sekmadienį Japonijos mieste Fukuokoje pasibaigusiose pasaulio vandens sporto šakų pirmenybėse.

Lietuvos sporto mėgėjus vėl nudžiuginusi 26 metų kaunietė užtikrino mūsų šaliai aštuntąją vietą plaukimo varžybų medalių įskaitoje ir tryliktąją vietą pasaulio vandens sporto šakų pirmenybių medalių bendroje įskaitoje.

R.Meilutytė per šių metų pasaulio pirmenybes startavo tik dviejų rungčių varžybose, bet abiejose rungtyse buvo neaplenkiama. Ji pirmiausia laimėjo 100 metrų plaukimo krūtine varžybas, o paskui asmeninę taupyklę papildė plaukdama 50 metrų krūtine.

Iš viso R.Meilutytė per pasaulio pirmenybes nuo 2013 metų iškovojo keturis aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalį. Ji po du kartus tapo čempione plaukdama 50 metrų ir 100 metrų krūtine.

Rekordas

Trumpesnio nuotolio varžybų pusfinalyje Lietuvos plaukimo lyderė pakartojo pasaulio rekordą (29,30 sek.), bet tuo nepasitenkino ir finale pasiekė dar geresnį rezultatą. Dabar R.Meilutytei priklausantis 50 metrų plaukimo krūtine pasaulio rekordas yra 29,16 sek.

R.Meilutytė jau buvo šios rungties pasaulio rekordininkė. Ji geriausią planetos rezultatą pasiekė per 2013 metų pasaulio pirmenybes Barselonoje, kur 50 metrų nuplaukė per 29,48 sek. 2017 metais lietuvės rekordą pagerino amerikietė Lilly King (29,40 sek.), o 2021 metais rekordininke tapo italė Benedetta Pilato (29,30 sek.). Tačiau nuo sekmadienio pasaulio rekordas vėl priklauso R.Meilutytei.

Beje, jai priklausė ir 100 metrų plaukimo krūtine pasaulio rekordas. R.Meilutytė jį pasiekė 2013 metais Barselonoje, kai trasoje sugaišo tik 1 min. 4,35 sek. Šį rekordą 2017 metais pagerino L.King (1 min. 4,13 sek.).

Per šių metų pasaulio pirmenybes čempione tapusios R.Meilutytės rezultatas buvo beveik puse sekundės blogesnis – 1 min. 4,62 sek.

Lietuviai

Lietuvai šių metų pasaulio pirmenybėse atstovavo septyni plaukikai: dvi moterys ir penki vyrai.

Be R.Meilutytės, į finalą pateko tik Kotryna Teterevkova. 21 metų vilnietė užėmė šeštąją vietą 200 metrų plaukimo krūtine varžybose. K.Teterevkova į šios rungties finalą pateko antrus metus iš eilės. Praėjusių metų pasaulio pirmenybėse ji buvo penkta.

Deja, Lietuvos vyrų rezultatai šiais metais buvo blogesni. Nors Andrius Šidlauskas ir Danas Rapšys yra plaukę pasaulio pirmenybių finale, Fukuokoje jie tarp aštuonių geriausiųjų neprasibrovė.

28 metų panevėžiečiui D.Rapšiui, kuris praėjusiais metais per pasaulio pirmenybes tris kartus pateko į skirtingų rungčių finalus, šiais metais nepavyko patekti net į pusfinalį.

Šių metų pasaulio pirmenybėse į pusfinalį po kartą pateko 26 metų panevėžietis A.Šidlauskas ir 20-metis panevėžietis Aleksas Savickas. A.Savickas užėmė vienuoliktąją vietą plaukdamas 200 metrų krūtine, A.Šidlauskas – keturioliktąją vietą plaukdamas 100 metrų krūtine.

Pasaulio pirmenybėse taip pat dalyvavo, bet atrankos etape iškrito 20-metis kaunietis Erikas Grigaitis ir 19-metis klaipėdietis Daniilas Pancerevas.

Praeitis

Per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją mūsų šalies plaukikai pasaulio vandens sporto šakų pirmenybėse iškovojo keturis aukso, du sidabro ir tris bronzos medalius.

Kaip jau minėta, net septynis iš šių devynių medalių iškovojo R.Meilutytė. Ji yra vienintelė nepriklausomos Lietuvos plaukikė, tapusi pasaulio čempione ir vicečempione. Kitus du bronzos medalius laimėjo vilnietis Raimundas Mažuolis (1994 m.) ir anykštėnas Giedrius Titenis (2009 m.).

Atstovaudami SSRS, pasaulio pirmenybių medalius laimėjo vilniečiai Lina Kačiušytė (aukso – 1978 m.) ir Robertas Žulpa (sidabro – 1982 m.).

Medaliai

Šiais metais Lietuvos plaukikai pirmą kartą per pasaulio pirmenybes laimėjo du aukso medalius. Dvi R.Meilutytės pergalės mūsų šaliai plaukimo varžybų medalių lentelėje užtikrino aštuntąją vietą, kurią Lietuva pasidalijo su Švedija.

Medalių lentelėje įtikinamai nugalėjo Australija. Žaliojo žemyno plaukikai iškovojo 13 aukso, 7 sidabro ir 5 bronzos medalius.

JAV sportininkai laimėjo daugiau apdovanojimų, tačiau dažniau lipdavo ant antrojo arba trečiojo garbės pakylos laiptelio. Amerikiečių sąskaitoje 7 aukso, 20 sidabro ir 11 bronzos medalių.

Po šių šalių medalių lentelėje išsirikiavo Kinija (5, 3, 8), Prancūzija (4, 0, 2), Didžioji Britanija (2, 2, 4), Kanada (2, 2, 2) ir Tunisas (2, 1, 0).

Čempionais tapo dvylikos šalių plaukikai, o medalius laimėjo 21 šalies sportininkai.

Tik po vieną aukso medalį laimėjo Italijos, Vengrijos ir Pietų Afrikos plaukikai, nė vienoje rungtyje čempionais netapo Nyderlandų, Vokietijos ir pirmenybių šeimininkės Japonijos sportininkai.

Čempionai

Fukuokos baseine net šešis medalius (penkis aukso ir vieną sidabro) iškovojo australė Mollie O‘Callaghan. Ji laimėjo ir 100 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi varžybas, tad šią 19-metę dabar galima vadinti greičiausia pasaulio plaukike.

M.O‘Callaghan per trumpą karjerą kol kas dalyvavo tik dvejose pasaulio pirmenybėse, bet per jas laimėjo aštuonis aukso ir keturis sidabro medalius.

Iš Fukuokos keturis aukso ir vieną sidabro medalį išsivežė kinas Qinis Haiyang‘as, tris aukso ir du sidabro – australė Kaylee McKeown, tris aukso ir du bronzos – australas Kyle‘as Chalmersas (jis tapo vyrų 100 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi čempionu), tris aukso – prancūzas Leonas Marchand‘as.

Kitos sporto šakos

Pasaulio vandens sporto šakų pirmenybėse taip pat vyko dailiojo plaukimo, šuolio į vandenį, plaukimo atvirame vandenyje ir vandensvydžio varžybos.

Į Fukuoką atvyko 2392 sportininkai iš 195 šalių. Jie kovojo dėl 75 medalių komplektų.

Bendroje medalių lentelėje pirmąsias vietas užėmė Kinija (20, 8, 12), Australija (15, 9, 6) ir JAV (7, 22, 15).

Kinai labai aiškiai dominavo šuolio į vandenį varžybose. Šuolininkai išsidalino 13 medalių komplektų, ir net 12 rungčių čempionais tapo Kinijos sportininkai.

Dailiojo plaukimo varžybose 4 iš 11 rungčių aukso medalius laimėjo Japonijos sportininkai.

Vandensvydis

Labai atkakliai dėl aukso medalių kovojo stipriausios vandensvydžio komandos. Abiejų turnyrų finalo nugalėtojai paaiškėjo tik metant baudinius. Juos tiksliau atliko Nyderlandų moterys ir Vengrijos vyrai.

Moterų turnyro finale Nyderlandai nugalėjo Ispaniją 17:16 (pagrindinis laikas 12:12). Bronzos medalius laimėjo Italija.

Olandės čempionėmis tapo antrąjį kartą, bet į viršūnę grįžo po labai ilgos pertraukos. Pirmuosius aukso medalius Nyderlandų rinktinė iškovojo 1991 metais.

Fiasko patyrė praėjusių ketverių pirmenybių nugalėtojos JAV vandensvydininkės. Jos ketvirtfinalyje sensacingai nusileido Italijos rinktinei.

Lemiamose vyrų rungtynėse Vengrija įveikė Graikiją 14:13 (pagrindinis laikas 10:10). Trečiąją vietą užėmė čempionės vardą praradusi Ispanija.

Vengrai aukso medalius iškovojo ketvirtąjį kartą. Vengrijos vandensvydininkai pirmą sykį ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio lipo 1973 metais, o šiame amžiuje laimi kas dešimt metų – 2003, 2013 ir 2023 metais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.