Tačiau tribūnose taip pat buvo galima sutikti vieną ar kitą futbolo „egzempliorių“ – juk nedažnai į rungtynes susirenka tūkstančiai aistruolių, tarp kurių būna prisiekusių alaus-kalbos-sporto-keiksmažodžių entuziastų. Vieną jų per antradienio mačą savo akimis matė ir jo „tiradas“ klausėsi žinomas rašytojas ir skiltininkas Aidas Puklevičius.
„Prielipa danas, gyvenantis Minske, dvi valandas savaip sirgo už „Žalgirį“ sostinės LFF stadione, o A.Puklevičius linksmojo skandinavo futbolinio gyvenimo momentą aprašė savo feisbuko paskyroje. Tiesa, portalas lrytas.lt, rašytojo prašymu, necituoja dano skambių išsireiškimų – maža kas, gal Lietuvoje begalė Danijos karalystės piliečių gyvena. Ims ir pasinaudos ateityje jie spausdintu žodžiu Lietuvos futbolo arenose...
Tad, A.Puklevičiaus pastebėjimas apie Danijos sirgalių
„Kadangi vakar kaip ir gavom 0:1, tai šis tas apie futbolą, ko nefiksavo TV transliacija ir nepastebėjo budrios sporto žurnalistų akys.
Įsipainiojo į mūsų kompaniją dar gerokai prieš mačą toks danas. Anksčiau jis Vilniuje laikė soliariumų tinklą, po to turėjo gražių planų apie audiovizualinės produkcijos tašką nekaltu pavadinimu „Amber Pussy“, o nūnai gyvena su žmona ir trim vaikais Minske, toje pačioje gatvėje kur ir Lukašenka, ir turi šunį vardu Batka.
Taigi, tasai danas buvo drūčiai pripiešęs ir jau valandą iki mačo mums aiškino, kaip Malme yra šiaurinis Kopenhagos priemiestis, kaip jie – danai, atnešė švedams ratą, ugnį ir algebrą, skolino dinastijas, civilizacijas ir t.t. ir pan.
Stadione jis atrado, kad švedus treniruoja toks norvegas Age Hareide, su kuriuo mūsų danas turįs savų sąskaitų nuo 2003-ųjų. Mat būtent tada tas norvegas stovėjo prie „Brondby“ vairo, o toji komanda ėmė ir nubaudė mūsų dano mėgstamą klubą (kažkokį kaimo kolektyvą), todėl jis šito taip nepaliksiąs ir niekuomet neatleisiąs. – „never forget, never forgive“.
Atsistojo jis tiesiai už norvego ir visas devyniasdešimt minučių varė ant jo riebiais žodeliais. Girdėjom ir daugiau pažįstamus skandinaviškus „“G.... til! ir anglišką F... !“, ir jau retesnius ir mažai girdėtus „R... røven!“
Kartas nuo karto jis paklausdavo mūsų, kaip lietuviškai „wan...“, tada atsisukdavo link nelaimingojo trenerio ir rėkdavo publikos džiaugsmui „Smau...!“.
Tada vėl pereidavo prie vaizdžių nupasakojimų, ko verti švedai ir norvegai, lyginant su tokiais Vakarų pasaulio koplytstulpiais, kokie yra danai.
Buvo jis aprimęs tik kokią minutę, kai atlėkė mergina iš stadiono administracijos jo maldaut pristabdyt savo tiradas, nes jos trukdančios svečių komandos treneriui koncentruotis. Danas pasvarstė ir, kaip kultūringas žmogus, pažadėjo, kad tylės ištisą minutę.
Baigėsi viskas tuo, kad jis ragino mus neliūdėti, nes mes ką – mes tik pralaimėjom, o priešininkai taip ir liks švedais – paderme, kuriai vieta yra tik priešingoje Zundo sąsiaurio pusėje. Ir dar pakvietė atvažiuoti į Baltarusiją, jeigu kartais Barisovo BATE išeitų į kokį kitą UEFA Čempionų lygos etapą.
Tokia nemari meilė tarp kaimynų egzistuoja, pasirodo, anapus Baltijos jūros.“
