Toks klausimas buvo iškilęs teniso superžvaigždei šveicarui Roger Federeriui. Sykį po pergalės atvirajame Šveicarijos čempionate iš rengėjų tenisininkas gavo žalmargę karvę. Juliette pavadinta dovana pralinksmino tenisininką, bet nesužavėjo.
R.Federeris nutarė Juliette palikti seniesiems šeimininkams. Su sąlyga, kad niekada nepristigs iš šios karvės pieno pagaminto sūrio.
„Dabar sūrio valgysiu, kiek norėsiu“, – juokavo tenisininkas.
Lietuvos sportininkams už pergales irgi nekart teko gauti prizų, kuriuos pamatę net nežinojo, juoktis ar verkti. Apie tai yra rašęs „Lietuvos rytas“.
Dezodorantą prarijo liepsnos
Buvęs sunkiaatletis iš Klaipėdos Ramūnas Vyšniauskas mąsto taip: jei varžybų rengėjai neturi pinigų premijoms, tegul dovanoja gėles arba taures. Bet jokiu būdu ne maisto produktus. Ir – gink Dieve – ne dezodorantus.
Jis turi patirties, kai nežinojo, kur prizą dėti. Sykį laimėjęs varžybas Telšiuose, R.Vyšniauskas apstulbo, kai jam buvo įteikta dėžė dezodorantų flakonų, kurių galiojimo laikas seniai pasibaigęs.
„Kai pamačiau dovaną, pakirto ir rankas, ir kojas, – prisiminė sunkiaatletis. – Nežinojau, ką su ja veikti. Iš pradžių norėjau atiduoti vaikams, tačiau išvydęs, kad dezodorantų garantija jau pasibaigusi, išsigandau, kad nepakenktų odai. Galiausiai flakonus susprogdinau lauže.“
R.Vyšniauskui pikčiausia, kad į Telšius jis nuvažiavo kaip varžybų žvaigždė. Sunkiaatlečio atvykimas padėjo rengėjams pritraukti daugiau žiūrovų.
Pasijuto tarsi elgeta
Sunkiaatletis pamena dar du jo pelnytus prizus – dėžę sutirštinto pieno ir dešros lankainį.
Sutirštinto pieno R.Vyšniauskui buvo įteikta per varžybas Lietuvoje: „Pasijutau taip, lyg sportininkas būtų koks neturintis ko valgyti elgeta.“
Ir nors šis sunkiaatletis mėgsta sutirštintą pieną, dovanotąjį atidavė varžybas stebėjusiems vaikams – sau nepasiliko nė dėžutės.
Dešrą R.Vyšniauskui padovanojo lenkai. Vienas turnyro rėmėjų buvo mėsos kombinatas, tad nugalėtojus pamalonino savo produkcija.
Sunkiaatlečio nuomone, dešra nelabai derėjo prie solidžių piniginių prizų: „Geriau rėmėjai būtų įteikę marškinėlius su savo logotipu.“
Bet tąsyk prizo R.Vyšniauskas neperdovanojo – jis dešrą suvalgė pats.
Arklys pravertė ūkyje
Sunkiaatletis yra girdėjęs apie dar dvi originalias dovanas.
Prieš porą dešimtmečių per galiūnų varžybas Lietuvoje nugalėtojui teko arklys, o antrosios vietos laimėtojui – naudota jachta.
Laivą naujasis savininkas pardavė, o arklį jo laimėtojas pasiliko sau. Taip sutapo, jog varžybų nugalėtojas buvo ūkininkas, todėl prizas tapo naujuoju pagalbininku darbuose.
„Jam pasisekė. Bet įdomu, ką būčiau daręs, jei būčiau laimėjęs arklį?“ – svarstė R.Vyšniauskas.
Ž.Savicko „Hummer“ liko už Atlanto
Klausimas, kaip reikėtų pasielgti su varžybose laimėta dovana, kartą kamavo stipruolį Žydrūną Savicką.
Atletas turėjo laiko apsispręsti ir nepaėmė solidaus prizo – 50 tūkst. JAV dolerių vertės automobilio „Hummer H2“.
Šį visureigį lietuvis iškovojo JAV laimėjęs prestižines „Arnold's Classic“ galiūnų varžybas. Nugalėtojui taip pat atiteko 15 tūkst. dolerių čekis.
Ž.Savickas automobilio atsisakė, nes apskaičiavo, kad mašinos draudimas, pargabenimas ir muitai kainuos tiek pat, kiek pats visureigis.
Su turnyro rengėjais pasirašytoje sutartyje buvo numatyta, kad prizo bent jau Jungtinėse Valstijose negalima parduoti. „Hummer H2“ nebuvo galima iškeisti ir į kokią kitą dovaną arba pinigus.
„Turiu žaislinį šio automobilio modelį, užteks“, – numojo ranka galiūnas.
Tai buvo pirmasis atvejis, kai Ž.Savickas buvo priverstas atsisakyti sąžiningai laimėto prizo. Bet tada BMW automobilį vairavęs atletas nesijautė įskaudintas: „Kovojau ne dėl dovanų. Man svarbiausia – nugalėti, o ne laimėti prizą. Jei jo labai norėčiau, pirkčiau loterijos bilietus.“
Net jei „Hummer H2“ pargabenti iš Amerikos nebūtų buvę taip sudėtinga, Ž.Savickas vargu ar būtų panorėjęs transportuoti jį į Lietuvą: „Čia visureigis man nereikalingas, nes būtų labai brangu jį išlaikyti. Gal kas ir norėtų pasipuikuoti važinėdamas „Hummer“, bet manęs tokie dalykai nedomina.“
„Hummer“ patikdavo krepšininkams
„Hummer“ laikomas prestižiniu automobiliu, jį vairuoja nemažai NBA žvaigždžių.
Tokios markės automobiliais anksčiau yra važinėjęsi NBA vidurio puolėjai iš Lietuvos Arvydas Sabonis bei Žydrūnas Ilgauskas.
A.Sabonis iš Portlando buvo atsigabenęs „Hummer“ į Lietuvą.
Cigarai – sau ir draugams
Sidnėjaus olimpiados šaudymo čempionei Dainai Gudzinevičiūtei į atmintį įstrigo du per karjerą iškovoti prizai: cigarų dėžė ir sovietine simbolika papuoštas arbatos servizas.
Draugai D.Gudzinevičiūtę pakvietė dalyvauti medžioklės imitavimo varžybose Rygoje. Ten šaulei pasisekė ir jai buvo įteiktas prizas.
Nors olimpinė čempionė nerūkė, cigarai taip maloniai kvepėjo, kad ji vis susigundydavo patraukti dūmą.
„Puikiai žinojau, kuo tai baigsis, – kitą rytą plyš galva, bet vis tiek norėdavau parūkyti“, – neslėpė D.Gudzinevičiūtė.
Šaulės dovana mėgavosi ir jos draugai – cigarų rūkymas visiems buvo didžiulė pramoga.
Servizas įgijo vertę
Kada ir už ką dovanų gavo arbatos servizą, papuoštą raudonomis vėliavomis, pjautuvu ir kūju bei prie šių sovietinių simbolių nederančiais penkiais olimpiniais žiedais, šaulė jau nepamena.
Prizas nedžiugino D.Gudzinevičiūtės: „Tas servizas man visuomet atrodė tragiškas. Visada iš jo šaipiausi, todėl šią dovaną priglaudė mano tėvai. Jie sakydavo: palauk, pamatysi, jis bus antikvarinė vertybė.“
Sportininkės tėvų pranašystės išsipildė: prieš daug metų laimėtas servisas tapo reta sovietmečio relikvija.
Milijonas – porai vakarienių
Baidarininkai Egidijus Balčiūnas bei Alvydas Duonėla nepirko loterijos bilietų, bet trumpam buvo tapę milijonieriais.
Už pergalę atvirajame Baltarusijos čempionate 1999-aisiais lietuviams buvo įteiktos premijos – po milijoną vietos rublių.
„Aišku, kad buvau milijonierius, – juokėsi E.Balčiūnas. – Kaip kitaip gali jaustis gavęs milijoną?“
Baidarininkas prisiminė, kad po poros vakarienių iš to milijono beveik nieko neliko, nes Baltarusijos rubliai yra menkaverčiai.
Netikėtumai dviratininkams
Įsimintinų prizų yra gavę Lietuvos dviratininkai. Bene linksmiausia istorija pasakojama apie Joną Romanovą.
Per vienas užsienyje vykusias varžybas dviratininkas buvo pripažintas gražiausių kojų savininku ir už tai jam įteikta 100 kg cukraus.
Kai Aivaras Baranauskas laimėjo dviračių lenktynes Belgijoje, rengėjai pastatė jį ant svarstyklių. Lietuvis gavo dovanų medaus – lygiai tiek pat kilogramų, kiek svėrė pats.
Dviratininkė Modesta Vžesniauskaitė kartą gavo prizą – žoliapjovę.
„Neturėjau supratimo, ką su ja daryti, – juokėsi dviratininkė. – Aš iš pradžių norėjau atiduoti tėvams, bet jiems nereikėjo. Galiausiai žoliapjovę padovanojau savo dėdei ūkininkui.“
Kita dviratininkė Diana Elmentaitė 1999-aisiais, kai buvo išrinkta geriausia Utenos sportininke, dovanų gavo džinsus. Didžiausio dydžio – XXL.
Ji juokėsi, kad į tuos džinsus tilptų kelios panašaus sudėjimo merginos. D.Elmentaitė dovanotus džinsus parduotuvėje pasikeitė į savo dydžio.
Dviračių sporto treneris Valerijus Konovalovas yra pasakojęs, kaip Neringa Raudonytė, laimėjusi „Giro d'Italia“ etapą, buvo apdovanota rūkytu kiaulienos kumpiu.
Prizas svėrė apie 15 kg, todėl juo pasivaišino visi – dviratininkai, treneriai, mechanikai.
Italijos komandos „Acca Due O“ dviratininkės per tas pačias „Giro d'Italia“ lenktynes buvo apdovanotos net penkiais šaldytuvais. Vėliau ekipos vadovams teko sukti galvą, kur juos dėti.
Kai kurie šaldytuvai buvo nebrangiai parduoti, o vienas pastatytas komandos būstinėje.
Sirgaliai atnešdavo žaislų
Sportininkai per varžybas dovanų gauna ir minkštų žaislų. Ypač daug tokių suvenyrų prisirenka ledo šokėjai.
Geriausia Lietuvos ledo šokių pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas juokavo, kad kartais dovanotus žaislus iš arenos tekdavo tempti maišais.
Neretai tokie minkšti prizai buvo įteikiami ir tenisininkams.
Gavo marinuotų agurkų
Originaliais prizais – marinuotais agurkais – kartą buvo apdovanoti Kėdainiuose vykusio veteranų teniso turnyro prizininkai.
Kėdainiai nuo seno tituluojami agurkų sostine. Tai pabrėždami teniso turnyro rengėjai į dovanų sąrašą įtraukė ir savotišką šio miesto simbolį – agurką.
