Prieš 120 metų pirmasis Rusijos olimpietis į Atėnus išplaukė laivu. Iš dvarininkų kilęs Nikolajus fon Ritteris buvo universalus atletas: svajojo laimėti auksą fechtuodamasis, graikų-romėnų imtynėse ir šaudymo į judantį taikinį varžybose.
Tobulindamas fechtavimosi rapyra įgūdžius N.Ritteris apkeliavo pusę Europos, o efektyviausias treniruotes turėjo Italijoje ir buvo įsitikinęs, kad jam nėra lygių.
Atplaukęs į Atėnus jis dalyvavo pirmose treniruočių pobūdžio varžybose, kurios pagal dabartinį supratimą prilygtų atrankos turnyrui. N.Ritteris viską laimėjo ir buvo imtas vadinti favoritu.
Tų varžybų protokolų neišliko, bet istorija gyva paties N.Ritterio prisiminimuose. Sportininkas rašė: „Šaudymo į judantį taikinį ir imtynių pratybose aš buvau pirmas: visos kulkos smigo taikliai, norėjusius pasigalynėti imtynėse irgi įveikiau. Visa tai vyko dieną, o vakare visi Atėnų laikraščiai aprašė įvykius. Nustebau juose pamatęs daugybę savo fotografijų“.
Pirmoji Rusijos sporto žvaigždė po mokslų baigimo dirbo valstybės tarnautoju, bet susidomėjimas sportu užgožė tarnybą. Visas santaupas N.Ritteris leido užsienio kelionėms, kur kėlė sportinį meistriškumą. Vardan olimpinės svajonės jis parašė prašymą atleisti iš darbo „dėl buitinių aplinkybių“.
Tačiau po jį Atėnuose išgarsinusių pirmųjų varžybų grėsmingasis trikovininkas kažkur pradingo ir nepasirodė nei preliminariose, nei finalinėse varžybose, taip ir netapęs oficialiu olimpiados dalyviu.
Vėliau rusas pateikė tris savo neišsipildžiusios svajonės priežastis. Pirmoji – jis pametė talismaną-medalioną, be kurio kategoriškai atsisakė startuoti. Antroji – varžybų programa buvo sudaryta nepatogiai ir buvo neįmanoma spėti startuoti visose rungtyse. Kažkuriuo metu sportininkas pasiklydo erdvėje ir laike.
O trečioji – ir pagrindinė – priežastis ne tik paaiškino N.Ritterio dingimą, bet ir lėmė pirmųjų dviejų problemų atsiradimą.
Plaukiant iš Odesos į Atėnus N.Ritterį ėmė kamuoti jūros liga. Patyrę jūrininkai negalavimą patarė gydyti vynu ir tai pasirodė efektyvu. Iki tol alkoholio visiškai nevartojęs sportininkas taip įniko į vyną, kad be jo – ir dar didelių kiekių – neišsiversdavo nė dienos per visą olimpiadą.
Nenuostabu, kad dėl to dingo ir medalionas, ir žaidynių programa pasirodė paini.
