Trečius savo vardo teniso akademijos metus skaičiuojantis specialistas neslepia nerimo dėl šio sporto ateities Lietuvoje.
Ričardą Berankį išugdęs treneris pabrėžė: „Šioje situacijoje reikėtų teniso sąjungai susirūpinti, nes nėra sistemos, kuri rodytų, jog einama teisinga linkme.“
Šių dienų geriausias Lietuvos tenisininkas R.Berankis pasaulio reitinge atsidūrė už pirmojo šimtuko ribų. 27 metų tenisininkas yra 136-as.
„Pabaigą sezono jis neblogai sužaidė ir kitą sezoną turi neblogus šansus sugrįžti į šimtuką. Australijoje jis žais pagrindiniame turnyre ir tai yra geras ženklas. Potencialo Ričardas tikrai turi”, – kalbėjo R.Balžekas.
– Jo galimybėms kilti aukščiau koją kišo traumos?
– Traumos trukdo visiems – krenta ir pajėgiausi tenisininkai, nes nuo to neapdraustas niekas. Negaliu sakyti, kad jis turėjo daugiau traumų nei kiti, nes mes apie saviškį tik daugiau žinome nei apie kitus. Tenisas yra daug traumų atnešantis sportas, bet reikia jas išsigydyti ir žaisti. Ne tik traumos lemia reitingo vietą – lemia darbas, užsispyrimas, trenerių darbas.
Kas galėjo pagalvoti, kad iš mažos šalies atvažiavęs Berankis pasaulio čempionate laimės pirmąją vietą? Niekas. Bet pavyko tai padaryti su dideliu užsispyrimu, užsidegimu ir ambicijomis, nors sugebėjimai ir buvo vidutiniai. Mes nebijojome pralaiminėti ir žaidėme gerus turnyrus. Niekada neverkšlenome, jog čia pabaiga ir tai davė rezultatą.
– Kokią matote bendrą teniso situaciją Lietuvoje?
– Ji daug metų nesikeičia – kaip buvo vidutinio lygio, taip ir liko. Kai Berankis 2007 metais tapo pasaulio čempionu, vėliau atsirado tik mūsų akademijos trenerio Arūno Balžeko treniruota Akvilė Paražinskaitė, kuri jaunių reitinge buvo 19-a. Tai ir nusako, jog situacija yra labai vidutinio lygio ir prošvaisčių nelabai matoma. Mačiau, kad šiemet pasaulio čempionate dalyvavo keli lietuviai, bet jų pasirodymas nebuvo įspūdingas.
Reikia daug dirbti, jog pasiektų bent jau pasiektų 50 proc. Berankio lygio. Priartėjimo prie jo nėra ir tai yra didelė Lietuvos teniso sąjungos problema, jog turėdama tokį pasaulio čempioną kaip Berankis nesugebėjo suvienyti jėgų ir padaryti vientisos sistemos ir nacionalinės bazės, kur treniruotųsi geriausi bei dirbtų geriausi treneriai.
Teniso sąjunga koncentruojasi į tą komandinį sportą, bet didelio progreso bendram tenisui neduoda – reikia pradėti nuo vaikų. Lietuvoje yra tiek daug uždarų ir atvirų kortų, o mes negalime išugdyti nė vieno sportininko, kuris patektų į jaunių TOP 50.
Mums, treneriams, didžiausia gėda, nes verslas padarė didelį impulsą pastatydamas daug bazių, o sportininkų kaip nėra, taip nėra. Šioje situacijoje reikėtų teniso sąjungai susirūpinti, nes nėra sistemos, kuri rodytų, jog einama teisinga linkme. Vienas kitas žaidėjas Lietuvoje neblogai rungtyniauja, bet tarptautiniame rango turnyre nieko nedemonstruoja. Kol lietuviai nežais rimtuose turnyruose, tol nieko nebus.
Norėčiau palinkėti visiems sportininkas didesnių ambicijų ir tikslų. O sąjungai – padaryti išvadas. Masiškumas yra geras, mėgėjų sportas išvystytas gerai, bet reikėtų užsibrėžti didesnes ambicijas.
– Kokie didžiausi iššūkiai besikuriančiai akademijai?
– Neturime daug galvos skausmo, nes administracija labai gerai dirba ir mums, treneriams, reikia galvoti tik apie savo darbą. Didžiausias pasiekimas, jog visi treneriai suprato, kad mūsų akademija yra nukreipta į rezultato siekimą, o ne didelių pinigų uždirbinėjimą. Tai pasimatys gerokai vėliau, nes užima daug laiko, bet visada norėjau siekti rezultato ir tai bandau perduoti visiems treneriams. Rengiame trenerių seminarus ir visas procesas labai sėkmingai vyksta.
