Po Rusijos opozicijos politiko B.Nemcovo nužudymo į jos paskyrą socialiniame tinkle „Twitter“ pradėjo plūsti grasinimai: „Ir tave, sobčiuška, palaidosime“, „Negaila nei jo, nei tavęs“, „Tu būsi kita, Sobčiak“, „Lauksiu, kol tave užvers“.
Vargu ar reikia stebėtis tokiais grasinimais K.Sobčiak adresu. Juk ji pelnė didelės dalies rusų autoritetą, pasisakydama prieš dabartinį politinį režimą ir tiesiogiai prieš Rusijos prezidentą V.Putiną.
Amerikos televizijos kanalo CNN siužeto, kuris pasakoja apie buvusio Sankt Peterburgo mero dukterį, pabaigoje nuskambėjo frazė: „Kas žino, gal būtent Ksenija Sobčiak taps pirmąja Rusijos prezidente.“
Bet garsios rusės gyvenimo kelyje atsirado vietos ne tik politikai, bet ir madai. K.Sobčiak – „L’Officiel“ rusiškosios versijos vyriausioji redaktorė.
Prieš tai jai buvo patikėtos žurnalo SNC („Style. News. Comments“), kuris anksčiau vadinosi „Sex and the City“, vyriausiojo redaktoriaus pareigos – jas ji ėjo 2012–2014 metais.
Vadovaujant K.Sobčiak žurnalas SNC pakeitė savo pobūdį ir auditoriją.
„SNC – tai žurnalas, skirtas jaunai merginai, kuri gyvena dideliame mieste. Mes su redakcijos kolektyvu norime madą suderinti su socialiai reikšmingais dalykais, o to glamūriniuose leidiniuose nerasi nė su žiburiu“, – sakė K.Sobčiak.
Išties, atėjus K.Sobčiak, pasikeitė ne tik SNC turinys, bet ir žurnalo vadovavimo braižas. Skyriaus redaktoriaus vietai užimti buvo paskelbtas konkursas, turėjęs suteikti progą talentingiems ir kūrybingiems žmonėms.
Vieni SNC laikė geru, kiti – prastu žurnalu, bet abejingų dėl jo tikrai nebuvo.
Ir požiūris į K.Sobčiak yra skirtingas: patinka ji arba ne, bet abejingų jai tikrai nėra.
Dar prieš kelerius metus žurnalistai K.Sobčiak dažniausiai vadino garsiausia aukštuomenės liūte, o paprasti rusai – kekše, nes ji pernelyg dažnai keitė mylimuosius.
Nemažai vidutinio ir vyresnio amžiaus rusų K.Sobčiak pradėjo nekęsti po laidos „Dom 2“, rodytos per vieną pramoginį televizijos kanalą. Tai buvo pusiau pornografinis realybės šou, kurio beveik trijų tūkstančių laidų pagrindinė vedėja buvo K.Sobčiak.
K.Sobčiak – vieno žinomiausių naujųjų laikų Rusijos politikų, garsaus teisininko, vėliau tapusio Sankt Peterburgo meru, Anatolijaus Sobčiako duktė. Bet ne vienintelė.
A.Sobčiakas su pirmąja žmona Nona Gandziuk pragyveno 23 metus. Užaugę viename kieme, po mokyklos iš Kokando (Uzbekija) drauge patraukė į Leningradą (dabar Sankt Peterburgas), kur įstojo į universitetą. Paskui atšoko vestuves ir susilaukė dukters.
Marijai Sobčiak buvo 14 metų, kai jos tėvo gyvenime atsirado nauja meilė. Leningrado universiteto profesorius A.Sobčiakas padėjo Mokslų akademijos aspirantei 26-erių Liudmilai Narusovai ruoštis ginti kandidatinę disertaciją.
Ir vieną dieną A.Sobčiakas suvokė, kad ši mėlynų akių ir aštraus proto mergina ir yra jo tikroji antra pusė.
M.Sobčiak patyrė šoką, kai motina pasakė apie skyrybas. Ji buvo šventai įsitikinusi, kad dėl to kalta jos motina.
Kai ji mokėsi devintoje klasėje, A.Sobčiakas su antrąja žmona L.Narusova susilaukė dukters Ksenijos. Abi mergaitės bendravo tol, kol buvo gyvas tėvas. Po jo mirties plonytis Mariją ir Kseniją jungęs siūlelis nutrūko.
„Ksenija diskredituoja tėvo vardą, Sobčiak pavardę pavertė šou. Kam man su ja palaikyti ryšius? Esame visiškai skirtingos. Nesipykstame, bet ir nemylime viena kitos“, – sako M.Sobčiak, pasirinkusi teisininko, kaip ir jos tėvas, profesiją.
K.Sobčiak teigia, kad ji dievina savo tėvą, bet ne taip kaip vyresnėlė Marija.
„Aš pasirinkau savo gyvenimą, o ne gyvenimą šešėlyje. Nemanau, kad užtraukiau gėdą tėvui. Su Marija santykių nepalaikau, nes nesame giminingos sielos“, – yra sakiusi Ksenija.
Bėgant metams ji suvokė, kokia laimė turėti seserį, dar vieną artimą žmogų šiame pasaulyje. Bet pradėti vėl bendrauti kažkodėl nesiryžta. Gal neleidžia valdingoji Ksenijos motina?
Vaikystėje Ksenija lankė vieną prestižiškiausių Sankt Peterburgo mokyklų, Marijos teatro baleto ir Ermitažo meno studijas, mokėsi groti fortepijonu.
Ji baigė Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto Tarptautinių santykių fakultetą, gavo bakalauro diplomą su pagyrimu, o magistro diplomą – po studijų šio instituto Politologijos fakultete.
Paauglė K.Sobčiak garsėjo nutrūktgalviškais nuotykiais. Būdama 14 metų slapta nuo tėvų su bičiule šlaistėsi po naktinius klubus, nuolatiniams lankytojams prisistatydavo madingų drabužių pardavėjomis. Žinoma, pasirengusiomis bet kokiems lengvabūdiškiems poelgiams.
Rusų žurnalistams ji papasakojo apie vieną tokių žygių. Ryškiai išsidažiusios merginos krito į akį dviem banditams ir jie nuvežė Kseniją ir jos bičiulę į užmiesčio viešbutį dėl kūniškų malonumų.
Jie nepatikėjo merginų ašaromis ir tvirtinimais, kad nėra visko mačiusios kekšelės, o nepilnametės merginos, dar niekuomet neragavusios kūniškų malonumų skonio.
Banditai nepatikėjo, kad viena jų yra Sankt Peterburgo mero duktė. Ksenijai ir jos draugužei vargais negalais pavyko pasprukti nuo banditų per moterų tualeto langą.
20-metė Ksenija, tuo metu ketvirto kurso studentė, įsikūrė Maskvoje, Frunzės krantinėje, nuosavame bute, kurį padovanojo vienas turtingų jos meilužių.
Bet kai šiame prabangiame būste pasidarbavo vagys, Rusijos žiniasklaida piktdžiugiškai ir su pasimėgavimu išvardijo pavogtus daiktus: juodųjų perlų vėrinys, šveicariškas laikrodis „Chopard“ su briliantais ir t.t. K.Sobčiak teigimu, ji patyrusi 600 tūkst. dolerių nuostolį.
Nukentėjusioji apgailestavo tik dėl vieno nugvelbto daikto: tėvo padovanoto kryželio.
Tuomet paaiškėjo, koks didelis K.Sobčiak gerbėjų ratas: policijai įteiktame pareiškime ekscentriško elgesio gražuolė turėjo ne tik išvardyti dingusį turtą, bet ir nurodyti jį dovanojusiųjų pavardes.
K.Sobčiak mylimųjų sąraše buvo tik multimilijonieriai. Ji susitikinėjo su naftos magnatu Viačeslavu Leibmanu, netgi siūdinosi vestuvinę suknelę, bet perspektyvų jaunikį paviliojo balerina Anastasja Voločkova.
K.Sobčiak nesikrimto, neliejo ašarų, bet nusprendė varžovei atkeršyti: ateidavo į visus pobūvius, vakarėlius ir Maskvos elito renginius, kur turėjo pasirodyti balerina su V.Leibmanu.
Per kiekvieną susitikimą Ksenija „netyčia“ apliedavo A.Voločkovą taure vyno, puodeliu kavos, – viskuo, kas tik jai pakliūdavo po ranka. Tokia strategija davė rezultatų: V.Leibmanas paliko baleriną.
Tarp Maskvos aukštuomenės pasklido gandas, kad jam nusibodo A.Voločkovai pirkti vis naujas prabangias sukneles vietoj sugadintų ir pirma laiko išeiti iš pobūvių.
Netrukus šalia K.Sobčiak atsirado amerikietis verslininkas Aleksandras Šusterovičius. Ir šįkart ji jau siūdinosi vestuvinę suknelę – pas garsų rusų dizainerį Valentiną Judaškiną. Bet ir vėl nieko neišėjo. Po to brangiomis dovanomis K.Sobčiak apipylė čečėnas Umaras Džabrailovas.
Ji ėmė retai lankytis elitiniuose vakarėliuose kaip paprasta viešnia, o jei eidavo – tai tik už solidų užmokestį. Paskui pareiškė, kad tų vakarėlių nekenčia, nes mėgsta pamiegoti.
Dar vėliau pasuko į politiką. K.Sobčiak galėjo pasiekti svaiginamų aukštumų, nes jos krikšto tėvas – Rusijos prezidentas V.Putinas. Bet buvusio Sankt Peterburgo mero duktė pasirinko opoziciją, nors žinojo, kaip tai pavojinga.
Valdžia stengėsi visomis įmanomomis priemonėmis sutramdyti užsispyrėlę. Bet niekas nepadėjo. Tuomet spaudimą patyrė Ksenijos motina Liudmila: ji neteko vietos Federacijos Taryboje. Bet, kad ir kaip keista, motina buvo dukters pusėje.
Pakeitusi savo įvaizdį ir pradėjusi kritikuoti valdžią, K.Sobčiak pakeitė ir mylimąjį. Valdininką, Maskvos vyriausybės kultūros ministrą Sergejų Kapkovą, su kuriuo, pasak po Rusijos sostinę sklandžiusių gandų, jau ketino atšokti vestuves, iškeitė į žinomą politiką Ilją Jašiną. I.Jašiną ji net įkurdino savo bute Maskvoje, bet jų keliai greitai išsiskyrė.
„Ji negalėjo visą gyvenimą būti su revoliucionieriumi I.Jašinu. Ksenija nusprendė, kad jai reikia tikros šeimos, vaikų, o tai turėti visą laiką kovojant ir protestuojant tiesiog neįmanoma“, – įsitikinęs Rusijos politikos apžvalgininkas Dmitrijus Oreškinas.
Buvusi skandalingoji elitinių vakarėlių liūtė, knygos „Kaip ištekėti už milijonieriaus, arba Aukščiausios rūšies santuoka“ autorė K.Sobčiak lemtingąjį „taip“ ištarė neturtingam, negarsiam, dukart vedusiam ir du vaikus – dukterį ir sūnų – turinčiam aktoriui Maksimui Vitorganui.
„Pavardė – vienintelis padorus Maksimo kapitalas“, – sakė vienas rusų elito kronikos reporterių. Šitaip sakydamas jis turėjo omenyje M.Vitorgano tėvą – įžymųjį sovietinių laikų kino aktorių Emanuilą Vitorganą.
Dabartinį savo vyrą K.Sobčiak taip pat rado viename opozicijos mitingų.
Apie Kseniją netikėtu rakursu
Su savo aukšto meistriškumo profesionalia manikiūrininke K.Sobčiak išsiskyrė dėl politinių pažiūrų. Jai nepatinka, kad ši į jos namus ateina vilkdėdama sportinius marškinėlius su V.Putino atvaizdu:
„Įtikinėju save, kad esu liberalė, kad kiekvienas turi savo nuomonę. Bet kodėl einant daryti man masažo būtina apsivilkti šiuos marškinėlius? Juk specialistė žino mano poziciją.“
Bet, kaip sako K.Sobčiak, jei žmogus dirba sąžiningai, profesionaliai, ji pasirengusi kentėti – iki tam tikro laipsnio. Ji sako, kad kone po visą Rusiją sklandantys gandai apie jos nesugyvenamą charakterį visiškai nepagrįsti.
Vienas vairuotojas ją vežioja jau 10, kitas – 14 metų, o namus jau 16 metų tvarko ta pati moteris. Pasak K.Sobčiak, jei ji pasitiki vienu ar kitu žmogumi, tai jo tvirtai laikosi.
Kaip ji sako, galėtų prisiekti krauju, kad niekuomet neis į Andrejaus Malachovo laidą „Pust govoriat“ („Tegul kalba“) ir niekada neišpils purvo, nepatikės savo išpažinties žurnalui „Karavan istorij“ („Istorijų karavanas“) už dešimt tūkstančių dolerių, kaip tai daro kone visos Rusijos kino ir pramogų pasaulio žvaigždės.
Parengė Ona Kacėnaitė.
