Būsimoji D. Pinkevičiaus žmona pasiruošusi užkariauti pasaulį

Justei Unguraitytei (25 m.) gyvenime nėra jokių kliūčių. Nesvarbu, jei kas nors ir juokiasi iš didelių jos tikslų – be jų jauna moteris savo gyvenimo neįsivaizduoja. Geniali rinkodaros specialistė, Lietuvos grožio industrijos ekspertė, o gal tiesiog jauki, šeimyniška moteris?

Justė Unguraitytė tikino, grožio industrija susižavėjusi dar paauglystėje.<br>G.Žilinsko nuotr.
Justė Unguraitytė tikino, grožio industrija susižavėjusi dar paauglystėje.<br>G.Žilinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rugilė Ereminaitė („Lietuvos rytas“)

Mar 25, 2015, 9:02 PM, atnaujinta Jan 8, 2018, 6:42 AM

Per trejus metus dirbdama vienoje didžiausių šalies kosmetikos bendrovių „Biok laboratorija“ Justina sugebėjo užauginti du garsius prekės ženklus – „Rasą“ ir „Arą“, yra šių prekės ženklų vadovė. Jai netrūksta energijos ir tęsti mokslus, ir skaityti pranešimus studentams, ir puoselėti savo nepriekaištingą išvaizdą. O visai neseniai J.Unguraitytę aplankė ir didelė asmeninė laimė. Po metų draugystės ji susižadėjo su advokatu Dariumi Pinkevičiumi (31 m.). Justė netrukus įsilies į garsaus verslininko Laimučio Pinkevičiaus šeimą, mat Darius – jo sūnus, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.

Visko pasiekti J.Unguraitytei padėjo žinojimas, ko nori iš gyvenimo. Ir, be abejo, meilė savo darbui.

Iš Kauno kilusi mergina savo aistrą kosmetikai atrado netikėtai.

„Kai buvau 16 metų, mama nuvedė į makiažo pamoką, kad išmokčiau lygiai pieštuku apsibrėžti akis. Juk mes – kaunietės, mums labai svarbu gerai atrodyti, be to, puikiai sugebame įvertinti savo konkurencinę aplinką. (Šypsosi.) Kartą į kursus kaip modelį pasiėmusi draugę ir ją padažiusi sugebėjau susigraudinti. Tada pamaniau: tiek laiko gyvenau, pasirinkau visai kitokį profilį, bet kodėl dar nesu geriausia vizažistė rinkoje?“ – apie pirmą rimtą susidūrimą su grožio industrija pasakojo Justina.

Nuo tada merginos galvoje ėmė suktis įvairiausi verslo planai. Pirmiausia mamos paprašė 2000 litų pirmam rimtam profesionalams skirtam makiažo rinkiniui įsigyti. Netrukus susirado klienčių ir už simbolinį atlygį darė joms makiažą. Kiek vėliau supratusi, kad kaunietės dažniau darosi manikiūrą, nusprendė išmokti ir šio amato.

„Kai reikėjo stoti į universitetą, buvo didžiausia tragedija. Tėtis kartojo, kad turiu studijuoti rimtus mokslus, o mama buvo įsitikinusi, jog vaikas turi daryti tai, ką nori. Tad tėvai man patarė stoti į ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą, kad vėliau galėčiau kurti verslą, susijusį su grožio industrija“, – šypsosi moteris.

Net tada J.Unguraitytė nenurimo. Per vasaros atostogas susirado darbą viename Kauno grožio salonų, kur pritraukė daugybę klienčių. „Žinojau, kad turiu susikurti išskirtinį įvaizdį. Matyt, jau tada turėjau rinkodaros specialistės pašaukimą. Apsivilkau baltą chalatą, susisukau kuodelį, apsimoviau baltas pirštines, prisiskaičiau apie nagų ligas, kad galėčiau būti tikra medicininio manikiūro meistrė. Supratau: jei darysiu paprastą manikiūrą, nieko nebus“, – išdavė Justina.

– Esate labai jauna, o jau tiek daug pasiekėte. Koks yra sėkmės receptas?

– Viena pagrindinių paslapčių – tiesiog žinoti, ko nori. Kai žinai, priemonių visada rasi. Tėtis mokė suvokti, ko noriu, o mama – dažytis. Grožio industrija man yra sritis, kurioje dirbdama jaučiu pilve drugelius lyg per pirmąjį pasimatymą.

Visas gyvenimas yra proto valdymas, visko dėliojimas į stalčiukus. Reikia žinoti, kada kurį atidaryti ir ką į kurį įdėti. Kai kuriems žmonėms mano tikslai atrodo per daug dideli, juk sakoma: tu planuoji, o Dievas iš tų planų juokiasi. O man nesvarbu, kas juokiasi. Turiu planų, o kaip bus, pažiūrėsime. Svarbu meilė ir aistra darbui.

– Kada pradėjote užsidirbti pinigų?

– Tada, kai būdama studentė pradėjau dirbti grožio salone. Visada dirbau ir man nieko netrūko. O laisvu laiku, per atostogas padėdavau tėčiui – jo vadovaujamame stiklo fabrike klijuodavau lipdukus ant gaminių. Kasdien tėtis man duodavo kokį darbelį. Žinojau, kad turiu pareigą, kurią atlikusi su draugais galėsiu eiti į lauką.

Visiškai save išlaikyti ėmiau tada, kai pradėjau dirbti prekės ženklų vadove.

– Esate vienturtė?

– Turiu seserį menininkę. Visada pykau, kodėl tokia neteisybė: man į bet ką reikia įdėti labai daug darbo ir pastangų, o sesuo labai imli. Šiuo metu ji yra meninio fortepijono atlikimo doktorantė ir dar augina vaikelį. Bet atrodo, kad veikia šeimos genai, – visi mes sugebame vienu metu daryti daug darbų.

– Niekada nebuvo gaila darbui atiduotų vasarų?

– Mama sakydavo: vaikeli, suspėsi, sveikata svarbiausia, nusivarysi nuo kojų. Bet, matyt, esu toks žmogus, kuris mėgsta gyventi būdamas lengvo streso būsenos. Tai yra mano pagrindinis variklis. Nors visada turėjau simpatijų, po mokslų ir darbų su savo kauniečių draugų kompanija spėdavau nuvažiuoti į naktinį klubą.

Sunku tol, kol darai, o pasiekus užsibrėžtą rezultatą pasidaro labai gera.

Šiame gyvenimo etape jau manau, kad reikėtų kiek pailsėti, gal visko per daug... Bet suprantu, kad daugiausia tai gali būti mėnuo, nes po to imtų trūkti veiklos. Tiesiog toks mano būdas.

Esu tas žmogus, kuris prieš atostogas turi parą nemiegoti, kad visiems parodytų, jog yra pats svarbiausias pasaulyje savo projektuose. (Juokiasi.)

– Sakote, kad dar nesate pasiekusi visko, ką galėtumėte. Tad kas būsite po dešimties metų?

– Po dešimties metų norėčiau turėti savo grožio verslą. Dabar daug dirbu ir tikrai labai daug dirbsiu. Manau, kad Lietuvos grožio industriją dar galima labai stipriai supurtyti tiek verslo, tiek komunikacijos prasme.

Keliu sau labai aukštus reikalavimus, dėl to magistrantūroje pradėjau studijuoti tarptautinę rinkodarą. Aišku, reikia turėti labai gerą komandą.

Vieną minutę buvau patikėjusi, jog esu rinkodaros genijus, bet po penkių minučių jau pamaniau: matyt, tai ženklas, kad dar labai daug ko neišmokau. Per anksti patikėjau, kad galiu viską.

– Sakoma, kad Lietuvoje moterims suktis versle nelengva. Jaunai moteriai nesunku skintis kelią?

– Aišku, dar nepasiekiau tokių pozicijų, kokių norėčiau. Bet manau, kad grožio industrijoje moterys turi privalumų. Juk tokia jau moters prigimtis – nuolat gražintis. Tad dažnai jos tiesiog kur kas geriau tai išmano. Nežinau, kaip būtų, jeigu dirbčiau banke.

– Kiek dėmesio savo grožiui skiriate?

– Labai daug. Pykstu ant savęs, kai atrodau prasčiau. Man labai rūpi mano išvaizda. Grožis darbe tikrai padeda, bet padeda padaryti tik pirmąjį įspūdį. Todėl labai mėgstu pasakymą, kad nėra antro karto pirmajam įspūdžiui padaryti.

Visada turiu būti nulakuotais nagais: jei nespėju namie, darau tai darbe prie kompiuterio.

Bet jeigu nori sėkmingos karjeros, vien grožis tikrai nepadės. Jeigu būsi tik graži, versle būsi išmaudyta taip greitai, kad nespėsi susigaudyti, kas įvyko. Žmonės iš pradžių išsigąsta, mano, kad esu tik karjeros moteris. Bet vėliau pamato, kad galima suderinti viską.

– Ką moteriai reikėtų puoselėti labiausiai?

– Visumą. Esu ta grožio ekspertė, kuri sako, kad jei negersi pakankamai vandens, joks kremas nepadės taip, kaip galėtų padėti. Jeigu neisi miegoti 12 valandą nakties, kai oda ima ilsėtis, odos problemų neišspręs net vaistai. Yra senos taisyklės, kurios galioja metų metus.

Tinkama mityba, sportas, poilsis, kuo mažiau streso, nors tai ir sunkiai suderinama su karjera. Ir, žinoma, tinkamos kosmetikos priemonės. Jeigu yra ir dieninis, ir naktinis kremas, kodėl mums tuo nesinaudoti?

– Ar skiriate bent šiek tie laiko savo pomėgiams?

– Bandžiau rasti laiko sportui, šokiams. Tačiau jei ką nors pradedu, iškart užsimanau tapti ir trenere. (Juokiasi.)

Dabar laisvo laiko labai mažai, man labai gėda prieš visas drauges, nes nerandu laiko joms paskambinti, parašyti. Gėda, kai paskambina ir klausia, ar galėsiu po kelių mėnesių joms parašyti laišką, kai rasiu laiko... Bet viskas turi savo kainą. Vis dėlto asmeninį gyvenimą pavyko suderinti.

– Negi jūsų gyvenime neegzistuoja tokie dalykai kaip kelionės ar masažo malonumai?

– Atostogas turėjau praėjusį birželį, dabar atostogausiu vėl vasarą. Tai nėra gerai, bet laikausi nuomonės, kad nereikia teisti taip gyvenančių žmonių. Yra investicinis laikotarpis, o vėliau ateina laikas, kai viskas turi atsipirkti. Manau, kad dabar tinkamiausias metas investuoti į karjerą.

– Kaip pavyko darbą suderinti su asmeniniu gyvenimu?

– Kai labai nori, suderini. Man visada patiko bendrauti su žmonėmis. Ir taip nutiko, kad meilė atsirado per darbus. Manau, kad moteris tik darbe gali susirasti tinkamą vyrą. O ir pati turi galimybę pasirodyti iš gerosios pusės, o ne tik paimti iš jo kokteilį, kaip dažnai būna naktiniuose klubuose.

– Koks jums turi būti vyras?

– Vyras turi būti stipresnis už mane ir kai kuriais klausimais net protingesnis. Noriu, kad tai būtų vyras, su kuriuo turėčiau teisę būti moterimi.

Kai išeinu iš namų, vaidinu riterį be galvos, kuris užkariaus pasaulį. Turiu laikyti frontą darbe. Bet grįžusi namo noriu būti silpna, nagus besilakuojanti moteris. Tikrai neketinu iššvaistyti iš Dievo gauto moteriškumo.

Šeima man svarbiausia.

– Ar grįžus namo lengvai pavyksta įsijausti į kitą vaidmenį?

– Kad atsipalaiduočiau, tenka pasistengti. Bet įjungti švelnų bendravimo toną pavyksta natūraliai, nes namie – mano žmogus.

– Kaip susipažinote su Dariumi?

– Vienas pagrindinių mano principų dirbant grožio industrijoje – palaikyti glaudų ryšį su vartotojais. Žmonės nebijo paskambinti ir pasipasakoti apie iškilusias problemas.

Su Dariumi susipažinome renginyje. Jis man išsakė nusiskundimą dėl vienos priemonės, o aš jam pateikiau logišką ir racionalų paaiškinimą, kodėl kilo problema. Taip išėjo, kad tapsiu šio vartotojo žmona.

– Ar namie, be Dariaus, dar kas nors laukia?

– Turime dvi kates. Anksčiau labai jų nemėgau, tiesiog bijojau. Myliu šunis. Kartą tėvai nusprendė, kad Vilniuje esu labai vieniša, ir per gimtadienį atvežė katę. Negalėjau patikėti, kad artimiausi žmonės taip su manimi pasielgė. Tačiau atiduoti negalėjau, nes pradėjo graužti sąžinė. Katė sėdėjo viename buto kampe, aš – kitame. Aš verkiau, o ji miaukė, bet pamažu susidraugavome. Ji pradėjo mėgti visus mano makiažo šepetėlius – išauklėta kaip mergaitė. Visiškai supanašėjome. O mano antroji pusė irgi turi katiną. Kadangi nusprendėme kartu gyventi, dabar jie yra du: Sebastianas ir Lunita. Jie irgi draugauja, neturi kito pasirinkimo. (Juokiasi.)

– Ar sukatės virtuvėje?

– Buičiai per daug reikšmės neteikiu. Man patinka stebinti. Galiu iškepti kotletų, kai iš manęs to mažiausiai tikimasi. Taip parodau, kad galiu ruošti valgį, tik ne visada turiu laiko. Jeigu moteris nemėgsta gaminti, dar nereiškia, kad nemoka.

Be to, patinka, kai mylimi žmonės laimingi. Dažnai darau staigmenas šeimai.

– Ar sugebėtumėte iš karjeros moters virsti šeimos moterimi?

– Taip. Jeigu kiltų klausimas, ar noriu turėti vaikų, ar siekti karjeros, prioritetas būtų vaikai. Tikiuosi, kad Dievas duos vaikučių, o aš būsiu labai veikli ir laiminga mama. Turiu gerą pavyzdį – savo mamą. Ir vis dar manau, kad ji pati nuostabiausia žmona mano tėčiui. Ji išaugino dvi dukras, kopė karjeros laiptais ir vis dar nori gražiai atrodyti. Manau, ir man viskas pasiseks.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.