Tik turėk norą – galimybių jį įgyvendinti atsiras. Tuo įsitikinusi iš Namibijos kilusi sporto ir mitybos konsultantė Ilka Adams-Pauliukevičė (29 m.). Ji svajojo iki trisdešimtmečio parašyti knygą, ir štai netrukus knygynuose pasirodys jos „Supermaistas“, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Knygos pasirodymą lydi nuostaba ir susižavėjimas – juk Ilka gimusi ir augusi Namibijoje, Pietvakarių Afrikoje, Atlanto vandenyno pakrantėje. Šiandien ji raiškiai kalba lietuviškai, sklandžiai tvarko su dokumentais susijusius reikalus. Be to, nedaug šalies gražuolės karūna besipuikuojančių moterų rašo knygas, o juk Ilka prieš 8 metus tapo Mis Namibija.
Gražuolė tik sudiktavo tekstą knygai tingiai sūpuodamasi hamake? O ne! Ilka mėgsta rašyti, ne kasdien, bet dažnai prisėda prie kompiuterio ar atsiverčia vieną iš daugybės savo užrašų knygelių ir lieja džiugiai kirbančią mintį. Būtent – džiugiai, nes Ilka visada kupina teigiamo nusiteikimo. Bet juk yra žmonių, kurie tą gerą nuotaiką gali sugadinti?
„Tokių pamažu aplink mane neliko, nieko nedariau – natūraliai atkrito mėgstantys skųstis ir bambėti, – sakė Ilka. – Tavo aplinka, draugai nemažai pasako apie asmenį, tad džiaugiuosi, kad aplink mus su vyru – įkvepiantys, daug pasiekę ir vis dar nenurimstantys žmonės.“
Pastebėjęs žmonos pomėgį rašyti garsus sporto treneris, Europos kultūrizmo čempionas, knygos „Tobulas kūnas“ autorius Andrius Pauliukevičius paakino ją būtinai išguldyti savo receptus. Juk Ilka sudarinėja mitybos programas sportuojantiems, norintiems būti sveikiems, trokštantiems sulieknėti žmonėms. Bet svarbiausia – kad gražuolė iš Afrikos beveik dešimtmetį gyvena pagal pačios susikurtą mitybos planą, valgo savo ruošiamus patiekalus ir atrodo stulbinamai grakščiai.
Nebūtų moteris – Ilka užsimojo pergudrauti savo organizmą ir tam tikras sveikos gyvensenos normas: ji norėjo sulieknėti, bet gardžiai valgyti.
Dar gerokai iki knygos rašymo ji įdėdavo į feisbuką vaizdo klipų, kaip, tarkime, greitai paruošti skanius ir sveikus pusryčius. Didelis skaitytojų susidomėjimas suteikė dar daugiau pasitikėjimo – ji turi ką pasakyti pasauliui ir reikia tai kuo greičiau užfiksuoti.
„Supermaistas“ – tai ne nuogų receptų rinkinys, Ilka joje net sveikos gyvensenos naujokams viską paaiškina apie kalorijas, kaip jas skaičiuoti, kaip jų gauti ir, žinoma, nepadauginti.
Sporto ir mitybos konsultantė jau atkreipė dėmesį į tai, kad gana sveikai gyvenantys ir vis nenumetantys svorio daro esminę klaidą – blogai suplanuoja, kada ką valgyti ir angliavandenius vartoja vakare. Taip tik pilnėsite, nes šių medžiagų derėtų gauti pirmojoje dienos pusėje.
Protingos mitybos link Ilka pradėjo žengti iš Namibijos išlėkusi į Angliją. Baigusi mokyklą leido sau porą metų galvoti, ko norėtų gyvenime. Darbas pakavimo fabrike, smagus laiko leidimas su draugais, valgymas bet ko ir bet kada – iš pradžių Ilka nesuprato, kodėl pradėjo augti svoris.
„Tuomet prisiminiau tėvelio priesaką ruošti maistą namie. Iš pradžių domėjausi, ką valgo sportininkai, bet vištos krūtinėlė ar kiaušinių baltymai be jokių priedų man pasirodė baisiai neskanu. Valios turiu, bet nusprendžiau nesikankinti kramsnodama negardų maistą, todėl sumaniau gaminti sportininkams tinkamus patiekalus, tik pridėti prieskonių“, – aiškino moteris.
Draugai pradėjo stebėtis, girti ir klausti Ilkos, iš ko ji paruošė vieną ar kitą patiekalą. Pamanę, kad kai kas pagaminta su majonezu, nustebdavo išgirdę, kad patiekale jo nėra nė lašo. Bet juk jį galima pakeisti graikišku jogurtu. Ilka žino, kad lietuviai labai mėgsta salotas su grietine, bet vietoj jos galima naudoti natūralų jogurtą – ir taip pat atrodo, ir taip pat skanu. Dažnai žmonės pasirenka kraštutinumą – gamina sveikai, bet neskaniai, o jei jau skanu, tai būtinai riebiai ar ilgai termiškai apdorota. Ilka nusprendė paieškoti vidurio.
Nemažai receptų ji atsinešė iš šeimos, nevengia savo virtuvėje atkartoti to, kas patiko restorane, tik ruošia sveikesnį variantą.
– Bet juk, regis, viskas maisto – ir sveiko – tema jau seniai aprašyta?
– Nebūsiu pirma ir unikali. Nebūsiu konkurentė garsiajai Beatai (kulinarinių knygų autorei Beatai Nicholson. – Red.) – ji kitaip gamina, jos auditorija kita. Aš įkėliau koją į seną ir aprašytą sferą, bet ją kiekvienas gali papildyti savo braižu, padėti akcentą ten, kur jam atrodo geriausia ir naudingiausia.
Iš pradžių maniau, kad išleisti knygą, ypač kitoje šalyje, – tikrai utopija: juk aš užsienietė, o gal žmonėms nepatiks, ką parašysiu. Bet galiu patvirtinti: jei turi norą, svajonę, tikslą, galimybės ateis, tereikia būti drąsiam.
– Ar receptuose bus Afrikos motyvų? Daugelis mažai žinome apie tą šalį, dažniausiai manoma, kad ten iš viso žmonės neturi ko valgyti.
– Knyga su Afrika nesusijusi, nes vienokių produktų gali gauti ten, kitokių – čia. Be to, Afrikoje negyvenu jau dešimt metų, tad mano gyvenimo kultūra yra europietiška, nors širdyje visada būsiu afrikietė.
Gamindama naudoju nemažai aitriųjų paprikų – tai padeda virškinimui.
Daug daržovių patiekalų, jiems naudoju tai, į ką retas lietuvis atkreipia dėmesį, – saldžiąsias bulves batatus, į kriaušes panašius moliūgus. Pastarieji turi malonų riešutų prieskonį, yra ne tokie vandeningi kaip įprasti. Šios daržovės labai populiarios mano šalyje. Jūs viską turite, tik nedažnai naudojate.
– Nemažai žmonių skundžiasi, kad ruošti valgį – varginantis procesas. Ar vis dėlto pasirinkus sveiką virtuvę titaniškos pastangos joje visai nereikalingos?
– Vargas virtuvėje – mitas. Juk beveik viską galima paruošti greitai, aš ir pati neturiu laiko stovėti dvi valandas virtuvėje, o gaminu kaip penkiems asmenims, nors gyvename su Andriumi dviese – jis labai daug valgo. Žinoma, turi išmokti greitai suktis. Kita vertus, tik pagalvokite: jei renkatės kavinę ar restoraną, valgymui sugaišite valandą ir daugiau. O, tarkime, salotas su vištiena pagaminsite per 20 minučių.
Aš dažnai ruošiu maistą trims dienoms į priekį – tiek laiko savo maistinės vertės ir skonio nekeičia kiaušiniai, ryžiai, mėsa. Kasdien prie šių pagrindinių valgių tereikės paruošti salotų.
Vasarą, paprastai šeštadieniais, perku 3–4 kilogramus mėsos ir iškepame ją visą ant laužo. Tokio kiekio pakanka iki kokio ketvirtadienio.
– Ką valgėte šiandien?
– Pusryčiams – du virtus kiaušinius ir avižinės košės. Visada taip valgau, nes po pusryčių einu sportuoti – man reikia ir baltymų, ir angliavandenių. Vėliau gėriau baltyminio kokteilio su mėlynėmis – savaitgalį miške jų pririnkau tris kilogramus.
Pietums buvo grikiai su ant laužo kepta vištos krūtinėle bei šparaginėmis pupelėmis. Vakarienei greičiausiai patieksiu agurkų, pomidorų, avokadų, šparaginių pupelių ir tuno arba jautienos. Pastarosios nereikėtų vengti, nes neva sudėtinga gaminti – ją užtenka pakepti po kelias minutes iš abiejų pusių. Tiesa, pirkdama paprašau, kad ją specialiame aparate paplaktų porą kartų – tuomet ji minkštesnė.
Daugiau skaitykite šio antradienio „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“!
