„Eidama į ringą visada nusiteikiu tik pergalei“, – sakė varžovių siaubu ir daugelio vyrų svajone vadinama Ronda.
2011-aisiais tapusi profesionalia mišriųjų kovos menų kovotoja R.Rousey per keletą metų tapo reikšmingiausia sporto pasaulio moterimi nuo to momento, kai seserys Williams tapo dešimtojo dešimtmečio teniso aikštynų žvaigždėmis.
Gal mišrieji kovos menai niekada ir netaps itin populiarūs, bet Ronda jau pakeitė šią sporto šaką: ji žvelgia iš žurnalų viršelių, kino teatrų ekranų ir garsių pasaulio koncernų reklamos plakatų.
Žurnalas „Maxim“ įtraukė R.Rousey į 100 populiariausių planetos žmonių, o „Forbes“ – į labiausiai sėkmės lydimų („30 ir iki 30 metų“) žmonijos atstovų sąrašus.
Naujausias mišriųjų kovos menų atstovės pripažinimas: leidinys „Business Insider“ suteikė Ryškiausios planetos sportininkės vardą – ji nurungė net garsųjį krepšininką LeBroną Jamesą.
„Mišriųjų kovos menų dalyvė Ronda Rousey pelnė kur kas didesnę sėkmę nei bet kokios kitos sporto šakos atstovai“, – sakė „Business Insider“ redaktorius.
Bet elegantiškos ir kartu kovingos Rondos kelias į karjeros aukštumas nebuvo idealus. Jai teko gerokai pabraidyti, kaip ji sako, po gilų purvą, o paskui pamažėle iš jo bristi.
Savo naująją knygą „Mano mūšis, tavo mūšis“ („My Fight, Your Fight“), kurią specialistai pavadino memuarų ir savipagalbos instrukcijų deriniu, R.Rouse parašė su seserimi, sporto žurnaliste Maria Burns-Ortiz, padėjusia jai atversti pasauliui tamsiąją savo gyvenimo istorijos pusę.
„Pasakodama apie tai, ką teko patirti, ištąsiau sau visus nervus. Nežinau, kaip į šią knygą reaguos žmonės. Bet visuomet maniau, kad patikimiausias ginklas – tiesa“, – sakė R.Rousey.
Ronda Jean Rousey pasaulį išvydo Riversaide (Kalifornijos valstija). Virkštelei, gimdymo metu tvirtai apsivijus aplink kaklą, ji gimė mėlynos, tarsi persirpusi slyva, spalvos. Gydytojai sugebėjo mažylę atgaivinti, bet lemtingos akimirkos be deguonies sulėtino jos vystymąsi: Ronda pradėjo kalbėti tik būdama ketverių metų.
„Tik sulaukusi šešerių žodžius pradėjau dėlioti į prasmingus sakinius. Man pasakė, kad deguonies stygius pažeidė mano galvos smegenis. Bet kai esi dar vaikas, tavo smegenys randa galimybę persitvarkyti“, – savo knygoje rašo R.Rousey.
Tėvas nuolat drąsino dukterį: „Tu – protinga mažylė, o ne kokia nors kvaišelė idiotė.“
Jis nupirko Rondai pirmąją lėlę: imtynininką Hulką Hoganą, kurį apsikabinusi miegojo kiekvieną naktį. Tėvas su dukra iškylaudavo miške, vakarais per televizorių žiūrėdavo dokumentinę seriją „Wild Discovery“.
Kai Rondai buvo 8-eri, jos tėvas nusižudė. Ronas Rousey keletą metų kentėjo nuo stiprių nugaros skausmų, bet niekas net blogiausiame sapne negalėjo numatyti tokio finalo.
„Po šio įvykio niekas iš mūsų šeimos jau nebebuvo toks kaip anksčiau“, – prisimena Ronda.
Tėvo pasitraukimas iš gyvenimo paveikė ją visam likusiam gyvenimui. Bet apie tai niekam nepasakojo.
„Nenorėjau panirti į būseną, kai daug kartų pasakodama šią tragediją, pradėsiu ją vertinti santūriai, tapsiu tvirta ir negalėsiu pravirkti“, – rašo knygoje R.Rousey.
Tais pačiais metais Rondos gyvenimas buvo paženklintas dar vienu svarbiu įvykiu, nulėmusiu jos posūkį: sename albume su iškarpomis ji rado savo mamos nuotraukas iš dziudo varžybų.
„Man, vaikui, tai buvo neįtikėtinas atradimas. Visą tą laiką maniau, kad mūsų šeimoje jėgos ir nepažeidžiamumo įsikūnijimas – tėtis, o mama – viso labo namų šeimininkė, kuri rūpinasi vaikais. Iki tol niekada nebūčiau pamaniusi, kad mama gali lengvai iškaršti tėčiui užpakalį“, – prisipažįsta savo knygoje mišriųjų kovos menų meistrė.
Rondos motina Ann Maria De Mars buvo gana žinoma dziudo kovos meistrė, juodojo – 6-ojo laipsnio – diržo savininkė. 1984-aisiais ji tapo pirmąja amerikiete, sugebėjusia išplėšti pergalę pasaulio dziudo čempionate.
Ir Ronda pradėjo mokytis dziudo, o pirmąja jos trenere tapo motina.
Knygoje „Mano mūšis, tavo mūšis“ ji pateikia įprastinį jų dialogą salėje:
– Mam, susižeidžiau kulkšnį. Manau, kad susilaužiau.
– Tai tik kulkšnis.
– Bet skauda. (Verkdama.) Ar turi pagalvėlę?
– „Apie kokią... (Keiksmažodis.) pagalvėlę kalbi? Apibėk keletą ratų.
Ronda šlubčiodama velkasi per salę.
„Ką aš pasakiau! Apibėk keletą ratų, o ne šlubčiok! Bėgte!“
Rondai tebuvo 12 metų, bet ji ir iki šios dienos dėkinga savo motinai už negailestingas kone kareiviškos drausmės pamokas.
„Spėliojau, ar neprisidarysiu daugiau bėdų bėgiodama ratą po rato sulaužyta kulkšnimi. Bet būtent tada supratau, kad galiu bėgti net ir po lūžio“, – prisimena Ronda.
Vėliau patyrė kelio raiščių plyšimų, rankos, nosies lūžių, alkūnkaulio pasislinkimą. Kartą, likus keturiomis dienoms iki varžybų, Rondą apkandžiojo šuo.
Būdama 16-os metė mokyklą (vėliau gavo atestatą), paliko šeimą ir persikėlė į Bostoną, kad galėtų rengtis 2004 metų Atėnų olimpinėms žaidynėms. Rimtu išbandymu Rondai tapo mėginimas nenukrypti nuo reikiamo svorio.
„Sotumą lyginau su kaltės jausmu. Tuomet niekas mums nepadėjo išlaikyti deramo svorio, neteikė jokių konsultacijų ir patarimų – mus tik aprėkdavo“, – prisimena R.Rousey.
Sportininkių svėrimo išvakarėse ji negerdavo vandens, šios ceremonijos dieną nesimaudydavo po dušu, kad plaukai neprisigertų drėgmės. Likus kelioms valandoms iki svėrimo Ronda apsivyniodavo plastikine plėvele, apsirengdavo ir bėgiodavo.
Bet po visų šių kančių 17-metė R.Rousey, jauniausia Atėnų olimpinių žaidynių dziudo sportininkė, užėmė tik 9-ąją vietą.
„Nesustodama raudojau“, – prisimena Ronda. Ji manė, kad nepateisino savo motinos vilčių.
„Tu manęs neapvylei. Tiesiog pasitaikė bloga diena“, – ramino ji dukterį.
Ronda grįžo namo apimta sunkios depresijos: visos jos pastangos nuėjo veltui. Bet tai buvo tik pradžia.
Motina atsisakė ją priglausti savo namuose – manė, jog bedarbė duktė negali su ja gyventi po vienu stogu. 18-metė Ronda atsidūrė gatvėje: bandė gyventi su savo treneriu, bet suaugęs draugas pavogė jos paskutines santaupas, apipylė įžeidimais ir metė.
Rondos gyvenimas pavirto chaosu.
Nepaisant to, ji treniravosi, dalyvavo turnyruose ir net laimėjo bronzos medalį 2008 metų Pekino olimpinėse žaidynėse.
Bet santykiai su motina nepagerėjo, geležinės Ann Marios drausmės pirštinės ją smaugė ir ji nusprendė padaryti metų pertrauką.
„Pakvailioti“, – rašo savo knygoje Ronda.
10 tūkstančių dolerių už pergalę buvo kaipmat išleisti, ir R.Rousey įsidarbino barmene vienoje Los Andželo kavinių. Ji pradėjo rimtai gerti, rūkyti marihuaną, dažnai jos gyvenimas prasidėdavo nuo cigaretės ir degtinės kokteilio su kava.
Ronda įniko į „žolytę“ ir vikodiną – stiprius nuskausminamuosius vaistus, dažnai miegojo savo automobilyje, vėliau sugebėjo išsinuomoti nedidelį butuką.
„Kai keletą kartų kanalizacija pradėjo tekėti priešinga kryptimi, liedamasi iš unitazo ir dušo nuotako, grįžusi iš darbo radau butą pilną š...“ Labiau nusmukti nebebuvo įmanoma“, – rašo savo knygoje R.Rousey.
Taip viena po kitos bėgo jos dienos, kurių dienotvarkė nesikeitė. Tai truko tol, kol per televizorių R.Rousey pamatė mišriųjų kovos menų epizodų.
„Supratau, kad tuo galėčiau ir aš užsiimti“, – mąstė ji.
Ronda pradėjo rimtai treniruotis, bet vis dar nesugebėjo atsitiesti kaip asmenybė. Dirbo kūno rengybos studijos naktinėje pamainoje, bet vis dar negalėjo sau leisti nusipirkti naujos patalynės.
Pradėjo bendrauti su nauju draugu, buvusiu narkomanu, vartojusiu heroiną. Bet netrukus liguistam potraukiui sugrįžus jis dingo nežinoma kryptimi su jos automobiliu.
Rondai nedavė ramybės klausimas – kodėl ji pasirenka tokius vyriškius?
„Prisipažinsiu, kad atsakymo į šį klausimą nežinau. Mano geriausias draugas sako: „Tu tokia sugadinta kalė! Padarei neįtikėtiną karjerą, puikiai atrodai, turi prabangų namą paplūdimyje ir dar nori normalaus vyro? Kodėl nori gauti visus 33 malonumus?“ Na, jau geriau tegu mano karjera būna sėkminga, o vyrai blogi, nei priešingai“, – sako R.Rousey.
Kalbėdama apie meilės reikalus lovoje mišriųjų kovos menų propaguotoja neslepia, kas ją labiausiai erzintų: „Ko niekada geriau nedaryk – nekandžiok mano dantų. Tai mane veda iš proto. Man tai nepatinka. Tai siaubinga. Ką reikėtų daryti? Neskubėti. Paprastai moteriai reikia daugiau laiko.“
Žvaigždės nuomone, pagrindinis jos nuopelnas – ne asmeninė karjera, o tai, kad moterys pagaliau pripažintos pagarbos vertomis, įdomiomis kovotojomis, kurios kai kuo net pranoksta vyrus.
Dabar R.Rousey draugauja su kolega iš mišriųjų kovos menų turnyrų Travisu Browne’u (33 m.), sportuojančiu Los Andžele.
Stipriausia mišriųjų kovos menų kovotoja laikoma R.Rousey net siekė boksuotis su vyrais, bet pastaruoju metu jai teko patirti nokauto skonį. Kovoje dėl UFC čempionės diržo tai buvo pirmasis pralaimėjimas po dvylikos pergalių iš eilės.
R.Rousey nenusimena: vieną dieną ji patyrė skaudų pralaimėjimą, o kitą – pasieks įspūdingą pergalę.
