Argentinietiškas tango ir dainavimas Žaklinai padeda išlaikyti gyvenimo pusiausvyrą ir kasdienius rūpesčius bei verslo iššūkius priimti spinduliuojant ramybe. Šie dalykai jai kur kas svarbiau už bet kokių daiktų kaupimą ir puikavimąsi jais, nors aprūpintas gyvenimas jai niekada nebuvo nepasiekiamas. Priešingai, Žaklina nori ir savo klientus mokyti praktiškumo, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Prekybos namams „Hermis“ vadovaujanti verslininkė visuomet nestokojo idėjų. Beveik prieš pusmetį vedama noro išbandyti sėkmę kuriant inovatyvų verslą, kaunietė pristatė drabužių nuomos internetu paslaugą „Rent Boutique“. Į visiškai naujus vandenis nėrusi verslininkė pati nemano, kad ši specifinė paslauga, skirta moterims, daug skiriasi nuo kitų, ne tokių subtilių verslo nišų.
„Kiekviename versle svarbiausias partneris yra klientas, tad svarbu juos girdėti ir jausti. Kartais tai net svarbiau už specifines profesines žinias. Kita vertus, esu baigusi tarptautinio verslo mokslus ir turiu ilgametę patirtį“, – kalbėjo Žaklina.
Ji visada stengiasi aplink save burti protingus ir savo veiklos prasme tikinčius žmones. Jai svarbu pateisinti ne tik savo darbuotojų lūkesčius, bet ir dalijantis patirtimi praplėsti kolegų galimybių ribas.
Moteris nusijuokia išgirdusi, kad jos naujasis projektas – labai paprasta veikla, – net ir šiame versle nėra tiek romantikos, kiek atrodo žiūrint iš šono.
„Tai atrodo tarsi elementari drabužių nuoma, tačiau tam reikia panaudoti platų spektrą įvairialypės patirties: pradedant logistikos sprendimais, baigiant technologijų išmanymu. Buvo smalsu pažinti naują, bet labai įdomų moterišką produktą, pažinti kitokius klientus ir sukurti šiuolaikinei moteriai patogius sprendimus. Savo projektu siekiame pakeisti moterų įpročius – išmokyti nekaupti vienadienių daiktų, neturinčių emocinės ar išliekamosios vertės“, – šypsojosi verslininkė.
„Rent Boutique“ Ž.Aišparienė siūlo išsinuomoti proginius drabužius net ir neišeinant iš namų: atsiversti svetainę, išsirinkti norimą suknelę, o ją jums kurjeris pristatys į namus.
– Užsiminėte apie šiuolaikines moteris. Kokiais bruožais jos, jūsų nuomone, pasižymi?
– Šiandienos moteris turi unikalų gebėjimą būti tuo, kuo reikia tam tikrą akimirką: mama, mylimąja, drauge, pašnekove, vadove. Šis sąrašas gali tęstis... Bet tai būdinga daugeliui moterų ir savo situacijos jokiu būdu nesureikšminu.
Malonu, kad aplink daug moterų, kurios domisi savo asmenybės tobulinimu, naujais potyriais, kelionėmis, bet nesureikšmina daiktų kaupimo.
– Jūsų verslas susijęs su drabužiais. Ar savo spintoje turite daug daiktų?
– Tikrai nedaug. Galima ir nustebti – kokia mano spinta pustuštė.
– Neįtikėtina, kad moters spinta gali būti pustuštė. Iš kur toks praktiškumas?
– Jau vaikystėje turėjau unikalią galimybę iš tėvų išmokti, kad verta investuoti tik į svarbius dalykus. Man buvo akcentuojami kokybiški santykiai. Tai ir padiktavo požiūrį į daiktus.
Kalbant apie juos, sakyčiau, man svarbiausia atsiradimo istorija – daiktai, kuriuos verta saugoti ir laikyti. Tad mano namai, priešingai nei spinta, yra pilni daiktų, bet jie turi svarią reikšmę.
– Į šią kategoriją patenka ir brangūs daiktai, turintys vardą?
– Daiktus brangius daro emocinė vertė, dažnai – kokybė. Daikto vardas man niekada nebuvo vertybė. Savo gyvenime nepamenu laikotarpio, kai būtų tekę sureikšminti garsių ženklų turėjimą. Greičiausiai todėl, kad nuo pat vaikystės sau galėjau leisti daugiau nei vidutinis žmogus. O puikavimasis daiktais tik rodo žmonių nepasitikėjimą savimi.
– Sakoma, kad visada pasitinkama vertinant išvaizdą. Ar jums, kaip moteriai, svarbu sudaryti pirmąjį įspūdį?
– Labai patinka Coco Chanel posakis, kad mada nėra vien drabužiai. Mada susijusi su idėjomis, su veikla ir aplinka, kurią kuri pats. Man mada ir grožis yra savotiškas saiko pojūtis, savo saviraišką derinant su geromis manieromis. Ir nebūtinai įspūdžiui sudaryti reikalingi garsių dizainerių drabužiai.
Nors savo klientėms siūlome nuomotis kokybiškų garsių dizainerių drabužių, kokius ir pati dėviu kasdien, nemanau, kad į tokius daiktus verta investuoti. Nebent ta investicija neskausminga.
– Kadaise moterims siekti verslo aukštumų nebūdavo lengva. Kaip yra dabar ir kokia buvo jūsų pradžia?
– Niekada savo tikslų sąraše neturėjau užrašų „karjera“ ar „pasisekimas“. Tai, ką veikiu, yra natūrali gyvenimo dalis – taip save išreiškiu. Darbas – erdvė išraiškai.
Nuo vaikystės mintyse turiu tėčio palyginimą, kad žmogaus gyvenimas – tarsi ugnis, bėganti virvele. Virvelė yra nežinojimas. Viską pasiekęs ir išmokęs emocine prasme nustoji gyvenęs, nes virvelė sudega.
Savo gyvenime negalėčiau įvardyti konkrečių sėkmės, pasikeitimo etapų. Kiekviena sėkmė yra naujo siekio pradžia. Tiesa, versle turiu daugiau nei 15 metų patirties – įdėta daugybė pastangų, išgyventa įvairių istorijų, sėkmingų ir nesėkmingų pamokų, vertingų išvadų.
Kiek save atsimenu, visada esu pasiruošusi padaryti daugiau, nei esu susiplanavusi konkrečiai dienai. Esu įsitikinusi, kad toks bruožas skatina augti ir tobulėti. Dažniausiai pavyksta.
Taip pat esu gana dėmesinga aplinkai. Visada pasirengusi dalytis, kuo tik galiu: patirtimi, gerais darbais, paskatinimu ar padrąsinimu. Dalijimasis sugrįžta. Ir visada renkuosi daryti tai, ką galiu atlikti su aistra.
– Koks buvo jūsų pirmasis darbas?
– Atsimenu, kai vaikystėje vieną kartą teko pardavinėti tulpes. Labai pasisekė, nes pirmieji darbai buvo pas tėtį. Jo įmonė plėtojo veiklą keliose verslo srityse: nuo vietinių verslų – siuvimo cecho, mineralinio vandens gavybos, aptarnavimo paslaugų – iki pieno produktų eksporto plėtojimo Rusijoje. Nuo ankstyvo amžiaus man leista mokytis darbe, savarankiškai išbandyti daugybę įvairių sričių, pirmąsias nesėkmes patirti saugioje aplinkoje. Iš to vėliau mokiausi.
Būdama jaunutė dirbau siuvimo ceche, anksti susidūriau ir su gamybos organizavimu tiek siuvimo, tiek mineralinio vandens įmonėse, apskaita. Man sakydavo, kad jei neturi didelių gebėjimų plėtoti unikalių verslo sprendimų, būtina gebėti skaičiuoti. Šį gebėjimą įgijau anksti.
– Ar visada buvote disciplinuota?
– Esu daugialypė asmenybė: ir disciplinuota, ir kūrybiška. Disciplina leidžia kūrybiškiems sprendimams duoti rezultatą.
– Dažnai daug pasiekusios moterys galiausiai pradeda užsiimti moteriška, artima sielai veikla, nes jau gali sau leisti tokią prabangą. Taip buvo ir jums?
– Tai nėra prabanga. Tai labai rimtas verslo planas. Suorganizuoti visą schemą man buvo didesnis iššūkis nei bet kas, ką teko daryti anksčiau: pieno produktų paskirstymas, logistika ar sandėlių automatizavimas. Daug patirties perkėliau į drabužių nuomos verslą.
Dažnai mažos verslo idėjos negali išaugti į dideles, nes yra nepasiruošusios, o pasiruošimui reikia didelio įdirbio. Šiam verslui reikia daugiau inovatyvių sprendimų.
Ir nors produktai yra moteriški, pats verslas – ne. Žinoma, tai daug įdomiau, nei prekiauti varžtais ar nuomoti statybinius įrankius.
– Kokiu momentu kilo ši verslo idėja?
– Visada ieškau idėjų. Šįkart ieškojau verslo idėjos, kuri būtų susijusi su ateitimi ir didesniais siekiais: kai reikia pasiūlyti ne įprastinę paslaugą, o sukurti naują ir išmokyti žmones ja naudotis.
Dabar dalijimosi kultūra yra nauja tendencija. Žmonės dalijasi viskuo: muzika, mašinomis, asmenine patirtimi, drabužiais. Aš irgi raginu tai daryti.
– Ar lengva keisti moterų įpročius?
– Šiuolaikinės moters įpročių keisti nereikia – ji jau viskam pasiruošusi.
– Ar lietuvės mėgsta puoštis?
– Pakankamai. Mūsų paslaugos tikslas – siūlyti ne tik vestuvėms ar krikštynoms skirtus drabužius. Ir smagu, kad tai pasiteisino. Šiandienos moters dienotvarkė yra pilna visko: nuo pristatymų, koncertų, draugų vakarėlių iki gimtadienių. Visoms toms progoms jos ir puošiasi.
– Turite daug veiklos. Kaip atrodo jūsų dienotvarkė?
– Visada keliuosi anksti norėdama palaikyti discipliną, prausiuosi po šaltu dušu, nebent turėčiau temperatūros. Tai darau dėl bendros tvarkos, kad gyvenime per daug neatsipalaiduočiau. Kasdien su vyru vyresnėlį nuvežame į mokyklą ir kimbame į savo darbus.
Ten – jau suplanuotos dienotvarkės: susitikimai, bendravimas su klientais, pasitarimai su darbuotojais. Dabar daugiausia jėgų skiriu drabužių nuomos projektui, kurį sudaro nedidelė, dešimties žmonių, komanda – ją laikau šeima.
Kitoms mano veiklos sritims – keliems nekilnojamojo turto projektams, aptarnavimo srities verslams ir restoranams jau nereikia daug mano fizinių pastangų. Visur dirba savo sričių profesionalai.
– Įgyvendinant reikšmingus projektus daugeliui reikia palaikymo. Ar vyras Arūnas, dvidešimtmetė Goda, trylikametis Markas ir trimečiai dvynukai Izabelė ir Aleksas jus palaiko?
– Esu užaugusi šeimoje, kurioje visais atvejais visi vieni kitus palaikydavo ir labiau skatino ko nors imtis, nei atkalbinėjo. Tai suformuoja didesnį pasitikėjimo savimi pagrindą, skatina imtis sprendimų. Dabar tiek mano vyras, tiek vaikai, tiek mama, su kuria gyvename viename kieme, esame tarsi maža organizacija. Visada stengiamės vieni kitus palaikyti, paskatinti, tačiau, žinoma, šeima – saugiausia erdvė atvirai reikšti emocijas, išsakyti konstruktyvią kritiką. Gausi šeima reikalauja iš mūsų visų kūrybiškumo ir išminties derinant skirtingus poreikius ir kuriant kokybiškus santykius. Šeima man asocijuojasi su saugumu, parama, džiaugsmais, bet tikrai ne su dideliu neišplautų indų kalnu.
– Ar įmanoma išlaikyti kokybiškus santykius visose gyvenimo srityse?
– Kiekvienas turime 24 valandas per parą. Neįmanoma turėti visko, bet galima turėti tai, kas tau svarbu. Anksčiau turėjau daugiau laisvalaikio, bet šiuo metu auginame trimečius dvynukus, natūralu, kad saviems poreikiams skiriu mažiau laiko.
Kita vertus, viską gali išspręsti sklandus laiko organizavimas. O gausi šeima man labiau yra pagalba nei priežastis nerimauti, kad neužtenka laiko. Kasdienybėje daug padeda mama.
Mūsų namuose – mažai ginčų, nes gerbiame vieni kitų pasirinkimą ir stengiamės palaikyti. Nesukeldami santykių problemų sutaupome dalį laiko, nors gal tai labiau susiję su vidine branda. Tiesiog išvengiame nereikalingų pykčių.
– Bet ar įmanoma visiškai atsisakyti emocijų?
– Jokiu būdu. Emocijos yra labai svarbi gyvenimo dalis. Esu sulaukusi komplimentų, kad esu santūri asmenybė, tačiau žmonėms nesuprantama, kur padedu visas emocijas. Viską paaiškina mano pomėgiai. Jie yra paprasti, bet leidžiantys išreikšti daugiau emocijų, – juk gyvenime neigiamos emocijos gali įvelti į nemalonias situacijas.
Man netenka valdyti emocijų bendraujant ar sprendžiant įvairias situacijas darbe. Priešingai, pati stengiuosi suprasti neigiamas emocijas skleidžiančius žmones, suprasti jų elgesio priežastis.
– Kaip leidžiate laisvalaikį?
– Ne visais gyvenimo periodais darbe galiu save išreikšti kūrybiškai, tad tokį poreikį jaučiu laisvalaikiu. Kiek galiu sau leisti, šoku argentinietišką tango, dainuoju, nuo vaikystės muzikuoju. Muzikavimas ar šokis yra erdvė, kur emocijos svarbiau nei logika.
Esu baigusi fortepijono klasę. Nors niekada nesiekiau savo gyvenimo sieti su muzika – maniau, kad iš to nevalgysiu duonos, ir niekada savęs nelaikiau turinčia išskirtinį talentą. Tai daugiau auklėjimo dalis. Juk merginai reikia mokėti groti, šokti, mokėti užsienio kalbų, turėti žinių apie estetiką.
Muziką iš naujo atradau pradėjusi dainuoti. Prieš penkiolika metų su bičiuliais, ruošdamiesi naujamečiam karnavalui, nuvažiavome į muzikos studiją įrašyti kelių kūrinių – šis sumanymas buvo lengvas akibrokštas. Tuomet garso režisierius pagyrė mano gebėjimą dainuoti. Nors iš pradžių tai praleidau pro ausis, galiausiai pradėjau lankyti vokalo pamokas. Ką tik, po trejų metų pertraukos, vėl jas ėmiau lankyti.
Argentinietišką tango pirmą kartą sušokau Buenos Airėse. Tiesiog gatvėje susiradau merginą ir paklausiau, kur būtų galima pabandyti.
Kadangi mano vyras nešoka, buvau nuvežta į reikiamą vietą ir suporuota šokiui su taksistu – juk ten šokti moka visi. Grįžusi į Lietuvą taip pat ėmiau lankyti pamokas.
O jei gyvenime pritrūksta dar daugiau spalvų, kartais nusiperku audinį ar kokių detalių ir susigalvoju įvairiausių rankdarbių. Siuvimas geros muzikos fone praskaidrina ir kartais niūrų lietuvišką orą.
Tiesa, pastaruosius trejus metus jokių rankdarbių nedarau, nes dabar mūsų rankdarbiai yra ant langų klijuojamos snaigės ir iš modilino lipdomi žaislai. Bet kai vyresnėlis buvo paaugęs, o mažylių dar nebuvo, vieną žiemą buvau labai įnikusi į įvairiausių gėlių gamybą. Mane žavėjo ne pats rezultatas, o procesas. Dalis gėlių yra megztos, dalis padaryta iš taftos ar organzos – turiu visą dėžę prikūrusi. Tikiuosi kada nors iš jų pagaminti užtiesalą ar pagalvę.
– Kas jums svarbiausia kalbant apie moters grožį?
– Man grožis labiau susijęs su kūrybiškumu. Kasdien kuriame save perskaityta knyga, sugauta nekasdieniška akimirka, kartais net banaliai – ta pačia suknele, kuria pasipuošiame į darbą. Grožį taip pat juk kuriame ir aplinka, kuri mus supa: namų ar darbo interjeru, kvapais, gėlėmis, muzika.
Viena ryškiausių sričių, kurioje gali reikštis moteriškumas, yra santykiai. Man svarbu išlikti moterimi net ir verslo pasaulyje, kuris tapatinamas su vyriška erdve. Niekada nekonkuravau ir nesistengiau susitapatinti su stipriu vyru. Aistra bet kokiam pomėgiui ar projektui neutralizuoja lytis.
