Keliautojų pora per dešimt mėnesių spėjo aplankyti Čilę, Argentiną, Boliviją, Peru, Ekvadorą, Kolumbiją, Panamą, Kosta Riką, Nikaragvą, Hondūrą, Gvatemalą, Belizą, Meksiką, JAV. Tomas prisipažįsta iš pradžių nemanęs, kad pavyks iškeliauti neribotam laikui, tačiau tikėti ir svajones paversti tikrove jį paskatino Anastasija.
Kodėl gi jaunuoliai pasirinko būtent Ameriką, kodėl netiko Azijos šalys? Juk lietuviai jau spėjo pamėgti šią kelionių kryptį.
„Būtent po trijų savaičių poilsinės kelionės Tailande mudu ėmėme svarstyti galimybę apkeliauti šią valstybę nuo pradžių iki galo, ir ne bet kaip, o motociklu.
Tuo metu tai atrodė didelis iššūkis. Kiek vėliau supratome, kad kur kas įdomiau aplankyti kitas šalis, kitus žemynus, tad labai greitai užsidegėme naujai avantiūrai – keliauti iš Pietų Amerikos į Šiaurės Ameriką“, – prisiminė Tomas.
Smalsu, kiekgi gali atsieiti keliavimas po Ameriką beveik metus? Keliautojų pora įsitikinusi, kad viskas priklauso nuo galimybių ir poreikių. Jiems ši kelionė atsiėjo apie 13–14 tūkstančių eurų, tačiau į šią kainą įėjo lėktuvo bilietai, motociklo įsigijimas, sveikatos draudimas, pragyvenimas.
Tiesa, tiek Anastasijai, tiek Tomui šioje kelionėje patogumai nebuvo svarbiausias dalykas, kur kas svarbiau – pamatyti kuo daugiau gamtos. Kelionės metu nuolat lydėjo kontrastai, o miesto peizažai maišėsi su atokios gamtos vaizdais.
Keliautojai apsistodavo pas vietinius gyventojus naudodamiesi tinklalapiu couchsurfing.com.
„Iš viso buvo apie 60 žmonių, pas kuriuos svečiavomės, 40 procentų nakvynių buvo nebrangiuose viešbučiuose, pensionuose. Dar 10 procentų naktų praleidome palapinėje. Kartais gyvenome labai patogiai, kone 5 žvaigždučių viešbučio sąlygomis, o kartais tiesiog klaikiomis... Bet tie kontrastai mus žavėjo“, – šypsojosi Tomas.
Iš visų aplankytų vietovių, ko gero, Peru ir Ekvadoras porai pasirodė sąlygiškai pigesnės valstybės. Čia, anot Tomo ir Anastasijos, buvo galima nebrangiai apsistoti vietiniuose moteliuose, pigiai, skaniai ir sočiai pavalgyti.
O kaipgi darbas?
Tiek Tomas, tiek Anastasija iki kelionės dirbo nuotoliniu būdu.
„Ana ilgą laiką buvo laisvai samdoma fotografijos ir dizaino srityje, o aš turėjau nedidelę elektroninę parduotuvę. Kelionės metu abu planavome ir toliau dirbti nuotoliniu būdu, tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai galės daryti tik Ana. Kelionės tempas buvo intensyvesnis, nei tikėjomės, sąlygos dažnai ekstremalios ir varginančios“, – pasakojo Tomas.
Išties kelionėje netrūko ekstremalumo. 30 tūkst. kilometrų, įveiktų motociklu? Dviese? Šiuos klausimus keliautojų porai teko išgirsti ne sykį. „Draugai sakė, kad mudu išprotėjome, tai nerealu, labai pavojinga ir neįmanoma“, – sakė Tomas.
Dabar Tomas pripažįsta, kad motociklas – viena nesaugiausių transporto priemonių. Juk važiuoti juo – 27 kartus pavojingiau nei automobiliu, bet kartu tai taip jaudina! Tai jaunas aktorius ir jo mergina spėjo pajusti savo kailiu.
„Važiuoti tekdavo ir sudėtingiausiomis meteorologinėmis sąlygomis, lyg iš kibiro pilant šaltam lietui, esant vos poros metrų matomumui dėl ypač tiršto rūko, per krušą, per svilinančius ir alinančius karščius, per audras ir stipriausius vėjus, stabdančius net lengvųjų automobilių eismą! O dėl apsaugos priemonių patylėsiu, vienintelė apsauga buvo mūsų šalmai“, – pasakojo Tomas.
Šioje kelionėje buvo visko: ir širdžiai mielų įvykių, ir ne tokių mielų. Štai, pavyzdžiui, Čilėje Tomas buvo apipiltas merginų dėmesiu.
„Šviesaus gymio, mėlynų akių, pasportavęs vyras čia patraukia kiekvienos merginos dėmesį, ypač jei esi aukštas ir nemoki ispanų kalbos. O į naktinį klubą geriau net nelįsti, nes nuo merginų sveiko kailio neišneši.
Tad, Lietuvos vyrai, įsidėmėkite tai prieš planuodami atostogas užsienyje. Tiesa, nežinau, kodėl, tačiau visoje Lotynų Amerikoje buvau siejamas su Ivanu Dragu iš filmo „Rokis“, – šypsojosi T.Skudutis.
Įdomiausia ir kupina nuotykių dalis poros laukė pusiaukelėje.
„Kolumbijos šiaurinėje dalyje, Turbo mieste, pasiėmus pinigų iš bankomato pribėgo vidutinio sudėjimo juodaodis su mačete. Jis įsiutęs kažką agresyviai ispaniškai rėkė.
Dėkui Dievui, laiku spėjau įspirti jam į pilvą, o kai išsitraukiau savo peilį, kurį tokiems atvejams užantyje ir nešiojausi, jis puolė bėgti nieko nepešęs. Kitą rytą iš Turbo išplaukėme į Panamą“, – įspūdžiais dalijosi Tomas.
Tiesa, nusigauti iš Kolumbijos į Panamą – dar vienas didelis nuotykis, mat tarp šių šalių nėra susisiekimo keliais. „Egzistuoja vadinamasis Darjeno plyšys – tankių džiunglių ruožas. Patekti iš vienos šalies į kitą galima tik oro arba vandens transportu.
Žinojome, jog kils komplikacijų, tačiau nemanėme, kad tai užtruks beveik tris savaites, tam reikės trijų atskirų valčių ir tai kainuos krūvą pinigų. Esminė problema buvo kilusi dėl motociklo. Žmonių ir smulkių krovinių gabenimas valtimis bei keltais tuose punktuose, per kuriuos galima patekti iš vienos šalies į kitą, yra įprastas reikalas, tačiau gabenti motorines transporto priemones nėra įprasta.
Nors mūsų motociklas ir nedidelis, vis tiek ne iš karto atsirado norinčių priimtinomis sąlygomis padėti mums jį pervežti, tam reikėjo įdėti nemažai pastangų. Plaukimas valtimis irgi buvo išbandymas“, – prisiminė Tomas.
Išsilaipinę iš valties Panamoje – indėnų žemėje Tomas ir Anastasija buvo nustebinti kelių išdėstymo. Keliautojai tikino, kad tokių kelių niekur nėra regėję, mat jie nutiesti per kalnus, tiesia linija.
„Įkalnės ir nuokalnės tokios stačios, kad tik visureigiai sugeba jais važiuoti. Važiuojant šiais keliais reikėjo gerų motociklo valdymo įgūdžių. Neretai buvo ir taip, kad motociklas, neįveikęs įkalnės, imdavo riedėti atgal, o tai ypač pavojinga įkalnės įveikimo pabaigoje“, – prisiminė T.Skudutis.
Keliautojams didelį įspūdį paliko Hondūras, viena pavojingiausių šalių pasaulyje, ir jos sostinė Tegusigalpa – pagal žmogžudysčių skaičių pasaulyje pirmaujantis miestas.
„Visa šalis atrodo lyg kalėjimas, visi mieste esantys gyvenamieji namai pasislėpę po dvimetrinėmis tvoromis, apvytomis spygliuota viela, kameromis ir galingomis signalizacijomis. Daug kur stovi ir apsauginiai, apsiginklavę nuo galvos iki kojų.
Prekybos centruose patruliuoja apsaugininkai su galingais automatais, prieš užeinant į banko padalinius, esančius tuose prekybos centruose, apsauginiai išnarsto tave po kaulelį, nors ketini pasinaudoti kasdienėmis banko paslaugomis“, – pasakojo Tomas.
46 laipsniai karščio – tokia temperatūra pasitiko keliautojus pakeliui į pakvaišusį Las Vegasą. Važiavimas motociklu tokiu oru tampa itin pavojingas.
„Kelias driekėsi per kalnuotą dykumą, oro temperatūra buvo tokia aukšta, kad važiuojant motociklu pirštai imdavo svilti, jauteisi lyg višta, skrundanti orkaitėje.
Likus porai valandų iki šio miesto pradėjau jausti, kad tuoj nualpsiu, tad sustojau suradęs artimiausią šešėlį, apipyliau save ir Aną vandeniu, nors jis buvo labai įkaitęs. Mes sėkmingai pasiekėme tikslą. Tą dieną nuo karščio bangos 5 žmonės mirė“, – įspūdžiais dalijosi T.Skudutis.
O kaipgi mitas, kad amerikiečiai – kvaili ir neišprusę? „Tokių daug sutikę nebuvome. Daugelis amerikiečių labai išprusę, žinantys apie Lietuvą ir jos istoriją daugiau nei statistinis lietuvis. Ir tie mažiau išprusę paperka savo šypsena, pozityvumu arba mandagumu.
Lotynų Amerikos šalyse žmonės buvo tikrai draugiški ir paslaugūs. Jiems didelį susidomėjimą kelia europietiško gymio atvykėliai, aplink visuomet buvo daug dėmesio.
Kai kuriose šalyse ir regionuose gyventojai yra uždaresni. Jie ne itin mėgsta kitataučių, tad užmegzti kontaktą su jais kiek sunkiau“, – sakė T.Skudutis.
