Dabartinė Olandijos monarchė Maxima tendencijų karaliene tituluojamą L.L.Edelkoort 2012-aisiais apdovanojo princo Bernhardo kultūros fondo premija, rašo žurnalas „Stilius plius“.
Pateikiame įdomiausias interviu su Lidewij ištraukas.
– Surengėte parodą „Design Oracles“. Ką pranašaujate ateičiai?
– Aplinkosauga taps vis svarbesnė. Mes neleistinai, piktam naudojamės supančia aplinka, teršiame orą. Ateityje gamta bus svarbi ne kaip poetinė ar romantinė sąvoka, o kaip pagrindinė prielaida išlikti. Suvoksime, kad aplinkosauga tampa svarbiausiu prioritetu.
– Jei galėtumėte rinkti spalvą, kuri nulemtų žmonijos ateitį, kokia ji būtų?
– Bet kokiu atveju nesirinkčiau juodos, nes ją susiejame su grėsme ir nusikaltimu. Ši spalva greitai sukelia įtarimą, spėliones. Asmeniškai nešiodama daug juodo stengiuosi pirkti tamsiai mėlynos, pilkos ar rudos spalvos drabužius.
Juoda visada buvo populiari, nes lieknina, dailina figūrą. Ateityje didesnį vaidmenį vaidins žemės spalvos – pradedant ruda ir baigiant oranžine.
– Bet kaip tai dera prie išmanaus, greitai tobulėjančių technologijų pasaulio?
– Juo daugiau mus supa televizorių ekranų, juo labiau trokštame to, kas suteikia malononumą. Norime ne tik jausti, bet ir lytėti. Tai – tendencija, kurią nesunku numatyti.
Ateityje ne tik dizaino, bet ir maisto srities specialistai daug eksperimentuos ieškodami deramų medžiagų ir struktūrų. Rankomis pagaminti daiktai, poliruoti ar aprūdiję paviršiai, plisė, reljefai – viskas, ką malonu lytėti, turės paklausą.
– Ar toli į ateitį galite numatyti tendencijas ir madas?
– Apytikslius dizaino bruožus galiu numatyti 20–25 metams į priekį. Išsamūs apibūdinimai siekia 3–5 metus į ateitį: kvepalų ir automobilių atveju – 6–7 metus, nes jie tobulinami ilgiau.
– Kaip atpažįstate tendenciją?
– Beveik visada tai atskleidžia dažnai vartojamas žodis, sakinys ar tam tikras man į akis krintantis objektas. Paskui ilgai stebiu ir sudėlioju mozaiką.
– Pateikite pavyzdį.
– Dabar išpopuliarėjusią vešlių barzdų madą įžvelgiau maždaug prieš dešimt metų. Tuomet pastebėjau, kad atsiranda poreikis vėl pabrėžti vyriškumą. Iki tol daugelį metų vyrai darėsi vis švelnesni, pasinėrė į naują tėvo vaidmenį, pirmą kartą istorijoje glaudė savo kūdikius prie kūno – anksčiau tai darė tik moterys.
Šie švelnūs vyrai dabar nešioja įvairių formų barzdas, tatuiruotes ir masyvius papuošalus, stengdamiesi vėl atrodyti vyriškai ir šį bruožą suteikti savo išvaizdai.
– Kaip madinga spalva išsikovoja pripažinimą?
– Tai priklauso nuo laiko dvasios. Į vyrų mados pasaulį rožinė įžengusi jau beveik 20 metų. Iki tol šios spalvos drabužiai buvo skirti tik kūdikiams. Ir staiga rožinė tapo populiaria net vyrų spalva.
Tai numačiau, nes gana anksti intuityviai suvokiau, jog visuomenė rengiasi savo tobulėjimo raidą pasukti atgal. Jauni žmonės bijojo tapti suaugusiais: neradę darbo, nematė ir savo ateities.
Rožinė spalva – suaugusio žmogaus, kuris turi vaikystės amžiui būdingų fizinių ir psichinių bruožų, simbolis ir išreiškia poreikį likti vaiku. Tai byloja raukiniai ir batai su dirželiais.
Vyraujanti tendencija visada daug pasako ir apie visuomenę. Mada retai susijusi tik su estetika.
– Kokia spalva bus populiari ateityje?
– Geltona. Beje, ši spalva karaliauja jau ketvirti metai. Tai reiškia, kad artimiausius 15–20 metų ji bus vis dar populiari. Geltona spalva simbolizuoja Saulę ir Mėnulį, ji – energijos ir optimizmo šaltinis. Geltona prasiskverbs į visas sritis – pradedant lėkšte ir baigiant architektūra.
– Kaip vienos ar kitos spalvos tendencija išnyksta?
– Tendecijai prireikia maždaug dešimties metų, kad „prasimuštų“, paskui dešimt metų lieka vyraujanti. Išskirtinis mūsų laikų bruožas – kad viena ar kita tendencija visiškai nenunyksta.
Tendencija sluoksniuojasi kaip sumuštinis. Anksčiau buvo madingos languotos spalvos arba visiškai ne. Dabar vyrauja rožinė spalva, nors jau kalbama apie jos įpėdinę – geltoną. Žinoma, atsiranda daugiau laisvės, kai mada nebėra tokia apribojanti.
– Ar gali būti šlykščių, negražių tendencijų?
– Žinoma. Bet viskas turi santykinę reikšmę: net tai, kas atrodo bjauriai, negražiai, gali būti įdomu, nes tai apibūdina visuomenę.
– Kokios baldų mados tendencijos?
– Apvalios formos, persmelktos senovinio žavesio. Archeologija – įkvėpimo šaltinis. Tai, ką sukūrė žmogus, laikoma vertinga. Ir šis požiūris man patinka.
Pernelyg ilgai mūsų gyvenimas buvo orientuotas į vartojimą ir pernelyg dideliais kiekiais gaminome daiktus, kurie neturėjo nė krislelio sielos.
Savo parodoje demonstruoju šviesaus medžio stalus, prie kurių galima susėsti. Individualizmo laikai jau praeityje, dabar vėl svarbu grupė. Sugrįžtame į visuomenę, kuri padalija.
– Viena jūsų parodos dalis vadinasi „Klajonė“. Ką tai reiškia?
– Žmonės susitaikė su tuo, kad keliauja ir turi persikelti į kitą būstą, miestą, šalį, kad kartkartėmis gyvenime turi tris profesijas. Esame labai mobilūs ir mums reikalingi daiktai, objektai, kurie yra mobilūs.
Kita tendencija, kurią įžvelgiu 2020–2025 m., – lankstumas. Mums nebereikės įsipareigoti ir apsispręsti. Dėl to vienu metu patiks perdėtas puošnumas ir minimalizmas, tai, kas vyriška ir moteriška, ekologinis ir kartu greitai patiekiamas maistas.
Pirmiausia ateityje nebereikės turėti tiek daug nuosavybės. Galime dalytis, nuomotis, kai ką rasti gatvėje.
– Kokie baldai liks svarbūs?
– Čiužiniai, nes visuomet gulsimės. Reikės pufų, pagalvių, kilimų ir nedidelių transportuojamų baldų, kad gyventume tarsi būste ant ratų. Ir toliau liks stalai, nes tai labai malonus baldas kartu prie jo sėdėti.
Bet nebereikės svetainės. Ateityje daugiau gyvensime miegamojoje zonoje, ten žiūrėsime filmus ir žaisime su vaikais.
