Net ir šiuolaikinėse pasakose, kurios nutinka realiems žmonėms, tradiciškai vyksta gėrio ir blogio kova. Kristina iki šiol negali suvokti, kaip viena trumpa akimirka visiškai pakeitė jos gyvenimą. Dar pernai sausį mergina šiltus jausmus puoselėjo kitam vyrui ir su draugais planavo smagią kelionę į kalnus, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
„Buvo ketvirtadienio rytas, aš su vaikinu turėjau išskristi diena anksčiau, kad pabūtume dviese, bet... į lėktuvą taip ir neįlipome. Buvau labai skaudžiai apgauta, sutrikusi. Į kalnus išvažiavau be jo“, – skausmingai nutrūkusius santykius trumpai prisimena Kristina.
Ne veltui sakoma, kad kalnų oras daro stebuklus. Vienas jų nutiko Kristinai. Ji buvo pavargusi, nemiegojusi ir užverktomis akimis, kai suprato, kad likimo jai skirtas vyras visada šalia, – tai buvo vaikinas iš tos pačios į kelionę besileidusių draugų kompanijos.
„Su Ignu daug metų sukomės vienoje draugų kompanijoje, bet tik ši kelionė leido man pažinti visai kitą jo pusę. Maniau, kad jis lengvabūdis, keičiantis merginas šviesos greičiu, ir net nenutuokiau, koks jautrus, rūpestingas ir geras žmogus slepiasi jo viduje“, – atvirauja ką tik nuotakos suknelę pagaliau apsivilkusi vilnietė.
Pirmą vakarą Kristina iš nuovargio nualpo restorane. Nuo tos akimirkos Ignas jos nepaleido iš rankų: „Jis parodė tokį begalinį rūpestį, kad pavalgyčiau, išsimiegočiau ir net nusišypsočiau. Tada pradėjau matyti, kad prieš mane – švelnus ir be galo geras žmogus. Pamažu gimė jausmai.“
Po kelionės Kristina išsigando, kad jausmai Ignui gali būti netikri: „Supratau, kad pertrauka padės suvokti, ką jis man reiškia, ir ar besimezgantys santykiai nėra tik paguoda, kurios tuo metu taip reikėjo. Ignas labai nenoriai sutiko atsitraukti ir duoti laiko susivokti. Jau po dviejų dienų pati neradau vietos, nes norėjau išgirsti jo balsą, susitikti. Gerai, kad šalia buvusi draugė patarė baigti tuos kvailus kaprizus, nustoti kankintis ir parašyti jam.“
Nuo tos akimirkos Kristina ir Ignas tapo neišskiriami. Jų šeimos net stebėjosi, kodėl pora taip ilgai vienas kito neatrado. „Igno tėvai labai jaunatviški ir daug laiko leidžia su mūsų kompanija. Jie matė ir mano buvusią draugystę, kuri taip nevykusiai nutrūko“, – pasakoja nuotaka.
Kristinos mama Eda Marcinkevičienė (verslininko Nerijaus Numavičiaus sesuo) taip pat apsidžiaugė sužinojusi, kad Ignas užkariavo dukters širdį. „Mano mama yra mačiusi Igną ir anksčiau, mes turime tradiciją po Naujųjų metų su draugais susirinkti ir valgyti jos paruoštus cepelinus. Mano mama kilusi iš šešių vaikų šeimos, aš turiu brolį ir sesę, taigi ji yra įpratusi, kad per šventes namai pilni žmonių“, – vienos garsiausių šeimų Lietuvoje tradicijomis dalijasi Kristina.
Kadangi santykiai klostėsi puikiai, Kristina tikėjosi, kad Ignas pasipirš, ir to labai norėjo. Manė, kad tai nutiks po metų tuose pačiuose kalnuose, todėl tikrai nustebo, kai Madeiros saloje Portugalijoje jis paprašė tapti jo žmona. Tuo metu pora draugavo vos penkis mėnesius.
„Kai Ignas po vakarienės pasiūlė dviese nuvykti ant skardžio pažiūrėti, kaip leidžiasi saulė, nenutuokiau, kad manęs laukia viena gražiausių akimirkų gyvenime“, – romantiškas piršlybas užsienyje prisimena K.Vaitiekūnienė.
Piršlyboms Ignas ilgai ruošėsi ir išrinko ne vieną, o du sužadėtuvių žiedus: „Įsivaizduokite, mes braidžiojame tarp uolų, saulė leidžiasi, jis išsitraukia dėžutę, pradedu suvokti, kas vyksta. Emocijos tokios stiprios, iš jaudulio pradedu isteriškai juoktis, pamatau du žiedus ir staiga nieko nebesuprantu. Kodėl žiedai du? Nejaugi vienas jam, kitas – man?“ Piršlybos lyg romantinėje komedijoje baigėsi išsvajotuoju „TAIP!“.
Kristina ir Ignas galės švęsti dvejas vestuvių metines: sausį ir gegužę. „Po sužadėtuvių buvau tokia laiminga, kad norėjau kuo greičiau įteisinti mūsų santykius. Vieną vakarą Ignui pasiūliau susirašyti santuokų rūmuose anksčiau, nei planuojamos vestuvės bažnyčioje. Taip ir padarėme: sausio septintąją, pačią šalčiausią žiemos dieną, mes oficialiai tapome vyru ir žmona“, – pasakoja Kristina.
Iškilmėse dalyvavo tik artimiausi žmonės, Igno tėvai, brolis, teta su dėde ir geriausias draugas, o nuotaką atlydėjo mama, brolis, sesė, pora draugų ir santuokos liudytojai. „Jausmas buvo nuostabus. Iškilmių nebuvo, bet emocine prasme tai viena gražiausių mano gyvenimo dienų“, – prisimena Kristina.
Į antrąsias vestuves, ką tik atšoktas Palangoje, suvažiavo 80 svečių, dvi sukneles nuotakai kūrė Juozas Statkevičius, kuris ją pažįsta nuo mažų dienų, mat Kristinos mama Eda buvo viena pirmųjų dizainerio klienčių.
„Pati nežinojau, kokios suknelės noriu ceremonijai bažnyčioje, tad Juozui suteikiau laisvę. Nustebau, kad man patiko jo pasiūlytas variantas su daug blizgančių detalių, – gyvenime esu iš tų moterų, kurios vengia blizgučių“, – apie įsimintinos dienos akimirkas „Stiliui“ pasakojo nuotaka.
Amžiną meilę pora prisiekė jaukioje Švėkšnos bažnyčioje. „Iš pradžių planavome tuoktis Palangoje, bet kunigų požiūris nesutapo su mūsų. Pamačius Švėkšnos bažnyčios šventorių nekilo jokių abejonių – tuoksimės čia“, – sutartinai kartojo sutuoktiniai.
Po ceremonijos svečiai buvo pakviesti į Palangos pajūrį, kur gamtos apsuptyje galėjo pasveikinti naują šeimą. „Aš vertinu nuoširdumą ir paprastumą. Norėjau romantikos: daug lempučių, žvakių ir šilumos. Įmantrių staigmenų ir pompastikos neplanavome, nes tai visai ne mums, – pasakoja garsi nuotaka. – Mėgstu klasiką, o pasirodyti prieš kitus tikrai nematau prasmės. Vestuvių organizatorius ir draugas Jogaila Morkūnas su komanda mano vestuvių svajonę įgyvendino idealiai!“
Yra viena jautri tema, kuri Kristinai vis suspaudžia širdį. Jos tėvai išsiskyrė, kai jai tebuvo ketveri, tėtis gyvena Australijoje: „Nutiko taip, kad mūsų ryšys labai trapus ir chaotiškas. Vis dėlto tyliai ir slaptai tikėjausi, kad tėtis atvyks į vestuves, bet didelių vilčių nepuoselėjau. Gerai, kad šiek tiek pristabdžiau savo svajones, nes jis negalėjo dalyvauti ceremonijoje.“
Pati Kristina jau išmoko priimti kitų žmonių sprendimus, net jei tai labai skaudina. Mergina, kuri gimė „auksiniuose vystykluose“, visada turėjo daug galimybių, bet ji labai anksti suprato, kad jokie pinigai laimės, meilės ir sveikatos nenuperka.
„Taip, neneigsiu, finansai tikrai daug dalykų palengvina ir atveria milžiniškas galimybes, kuriomis būtina naudotis, tačiau pinigai gražių ir laimingų šeimų nekuria. Sau pasakiau, kad turiu tinkamai sudėlioti prioritetus ir stengtis dėl santykių, nepamiršti džiaugtis net mažais dalykais. Šiuo metu su tėčiu santykiai yra sunkūs, o su patėviu Žilvinu Marcinkevičiumi niekada taip ir nesupratome vienas kito, todėl sau esu pažadėjusi padaryti viską, kad sukurčiau tvirtą ir darnią šeimą, apie kurią visuomet svajojau“, – atviravo Kristina.
Į išbandymus, kurie laukia jos pačios šeimoje, Kristina žiūri be baimės: „Svarbu atsiminti, kodėl esame kartu, ko norime, ir sugebėti nusileisti. Man labai gera, kad Ignas suteikia saugumo jausmą. Net jei nutiktų nenumatyta situacija ar prarastume finansinę gerovę, žinau, kad tikrai nepražūtume ir viską sukurtume iš naujo. Abu esame protingi, savarankiški ir apsukrūs. Viskas bus gerai!“
JAUNIKIO AKIMIS
Ignas Vaitiekūnas (28 m.), meistrų sistemos Raskit.lt vadovas
– Kokie Kristinos bruožai jums gražiausi?
– Jos nuostabios akys ir kantrybė.
– Kas pirmas bando taikytis, kai apsipykstate?
– Žinoma, kad aš, nes dažniausiai būnu tų ginčų kaltininkas.
– Kaip ją lepinate?
– Ji mėgsta, kad namuose žydėtų gėlės, todėl aš visuomet grįžtu su puokšte. Išrenku nebūtinai rožes, matau, kad žmona džiaugiasi, ir man malonu, jog neprašaunu. Taip pat labai mėgstu Kristinai rinkti dovanas, kurios liktų ilgam, – skiriu tam laiko, viską apgalvoju.
– Kada supratote, kad ši moteris taps jūsų žmona?
– Kai grįžome iš kalnų ir pradėjome rimtai susitikinėti, vieną rytą atsikėliau ir supratau, kad negaliu jos paleisti. Ji sugeba mane priimti tokį, koks esu, net su visais mano trūkumais. Man tai padarė didelį įspūdį ir supratau, kad kitos tokios nebus.
– Kuo ji panaši į jūsų mamą?
– Žinau, kad gal nereikėtų visko taip iškloti, bet jos abi labai tvirtos, savarankiškos ir valdingos moterys. Mūsų šeimoje vadovauju aš, bet kartais nusileidžiu Kristinai, nes taip įdomiau gyventi, be to, ji pasiūlo daug gerų idėjų.
– Abu galite sau leisti nedirbti ir mėgautis tėvų uždirbtais pinigais. Kodėl pasirinkote kitą kelią?
– Turiu daug pažįstamų, kurie taip gyvena, bet man savigarba neleidžia sėdėti ir parazituoti. Be to, mano šeimos auklėjimas tinginystės niekada netoleravo. Suprantu, kad teoriškai galėčiau nieko nedirbti, bet praktiškai tai visiškai neįmanoma. Esu smalsus, ambicingas ir tikiu, kad vieną dieną maloniai nustebinsiu ne tik savo šeimą, žmoną, bet ir pats save.
– Aplinkiniai gali įsivaizduoti, kad gyvenate rūmuose ir viską už jus daro tarnai. Kaip yra iš tikrųjų?
– Viską sugebame pasidaryti patys, tarnų nėra. Pusryčius visuomet ruošia žmona, aš kartais kokią vakarienę sukombinuoju. Kartą per dvi savaites ateina namų tvarkytoja, bet mes ne iš dangaus nukritę – tikrai žinome, kaip veikia skalbyklė, ir ja naudojamės patys. Žinome, kaip valomos dulkės ir į vazą merkiamos gėlės. Gyvenau Norvegijoje visiškai savarankišką gyvenimą: pats dirbau ir uždirbau, tad išsiplauti lėkštę moku.
– Kaip įsivaizduojate jūsų gyvenimą po daugelio metų?
– Turėtų būti labai įdomu, nes Kristina mėgsta šiltuosius kraštus, o aš – šaltuosius. Tikiuosi, kad senatvėje turėsime sveikatos pusę metų slidinėti kalnuose, o kitą pusmetį žiūrėti į vandenyną. Užauginsime tris vaikus, kurie mums pagimdys daug anūkų, o mes savo pavydžiu jiems rodysime tvirtos ir mylinčios poros santykius.
