Dažniausiai lietuviai skundžiasi apatinės nugaros dalies, pečių ir sprando, galvos skausmais. „Mes labai daug laiko praleidžiame prie kompiuterių ir mobiliųjų telefonų, – sako gydytoja. – Gyvenimas bėga greitai, o kūnas nejuda.“
Besiskundžiantiems galvos skausmais S.Lydekienė pirmiausia paaiškina, ant ko laikosi galva, kaip netaisyklingai sėdint užsidaro stuburo kanalas, kraujotaka, nebecirkuliuoja smegenų skystis ir todėl atsiranda daugybė problemų.
Pasak gydytojos, kryžkaulio skausmus dažnai sukelia netaisyklingas sėdėjimas, netinkama pėdų padėtis, mažojo dubens traumos ir net randai. Mažojo dubens organai tvirtinasi prie kaulų sistemos. Bet koks pažeidimas, randas, uždegimas ar atrofija gali sukelti skausmą kryžkaulio srityje. Gydytoja sako, kad gijimo metu randai palyginti paslankūs, tačiau vėliau sukietėja, praranda elastingumą: „Čia kaip suknelės audinys. Kai susiuvame, jis tampa nelygus, kažkur tempia. Tas pat ir kūne – problema, skausmas dažnai atsiranda ne ten, kur yra randas.“ Su randų sukeltomis problemomis dirba nedaug specialistų, vieni jų – osteopatai.
„Beveik su visais atėjusiais mokomės vaikščioti, – sako osteopatė. – Dažniausiai vaikštome paskendę mintyse, susikoncentravę į savo rūpesčius, problemas, rankos pritrauktos, pečių juosta nejudri, įtempta. Nejaučiame, kaip statome koją, kaip juda raumuo.“
S.Lydekienė primena, kad susitraukusiam, įsitempusiam žmogui sunku išlaikyti pusiausvyrą, jį lengva nustumti nuo kelio tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Ir atvirkščiai – kai žmogus tvirtai stovi ant savo pėdų, yra pasirengęs žengti į bet kurią pusę, priimti visus gyvenimo iššūkius.
„Turime mokėti kvėpuoti, kad galėtume dainuoti, šokti, gyventi, – sako gydytoja. – Filosofiškai tai apčiuopti sunkiau, bet savo diafragmą gali apčiuopti kiekvienas. Kad plaučiai prisipildytų oro ir smegenys gautų deguonies, diafragma turi nusileisti. Kai žmogus įsitempęs, nejuda juosmeninė dalis, diafragma sustingsta ir įkvėpti nepavyksta.“
Pajusti, kaip diafragma vaikšto aukštyn ir žemyn, išmokti kvėpuoti taip, kad kūnas gautų reikiamą kiekį deguonies, padeda įvairūs pratimai.
S.Lydekienė primena, kad kūnas yra vientisas organizmas, todėl problema dažnai yra ne toje vietoje, kurioje skauda. Pasitaiko ir komiškų situacijų – žmogus atėjo gydyti sinusito, o osteopatas masažuoja kryžkaulį.
Pasirodo, vienas stuburo smegenų dangalų galas tvirtinasi kaukolėje kaktos srityje, o kitas – prie kryžkaulio. „Taigi jei kažkada susižeidėme uodegikaulį, viršutinėje kūno dalyje nėra judėjimo, drenažo, todėl prasideda sinusitas“, – pasakoja gydytoja.
Gydytojos teigimu, mūsų kūnuose yra savigydos ir savireguliacijos mechanizmas. Nors tradicinė medicina moko diagnozuoti ir gydyti, osteopatai dažnai vadovaujasi kitu principu – nelįsk, negydyk, netrukdyk.
„Didžiąją dalį atsakomybės dėl savo sveikatos turi prisiimti pats žmogus, – sako S.Lydekienė. – Juk žinome, kad fizinį kūną reikia išvesti pasivaikščioti, laiku ir tinkamai pamaitinti, pagirdyti. Jei valgau bet ką, nuodiju įvairiausiais dalykais, tai kaip galiu reikalauti, kad jis jaustųsi gerai?“
Mūsų ląstelėms maistas reikalingas regeneracijai bei savo funkcijai atlikti. Visa kita yra balastas, dažnai – emocinis kūno maitinimas. Osteopatė rekomenduoja rinktis natūraliai užaugintą šviežią maistą, atsižvelgti į metų laiką, regioną.
„Be abejo, tampame kosmopolitais, regionai keičiasi, bet ar mūsų organizmas spėja prisitaikyti? Kai nėra vidinių rezervų, ištinka problemos, – sako S.Lydekienė. – Lietuviai valgė riebiai, ypač žiemą, o tokių problemų kaip dabar nekildavo. Kaime žmonės visada valgė duoną, dabar ji tapo priešu. Kad javai sunoktų vienu laiku, juos purškia chemikalais. Man kyla abejonių – ar mes to grūdo negalime valgyti, ar to, kas į jį supurkšta“, – sako ji.
Gydytoja pataria pavyzdį imti iš besilaukiančių moterų: „Nėščioji visada žino, ko nori arba ko nenori. Ji jaučia atsakomybę už kitą gyvybę, atsisako žalingų įpročių, vengia trikdančių žmonių, tausoja save. Kodėl negalime taip mylėti savęs?“
