Sukūręs programinės įrangos, skirtos valdyti darbą su klientais, įmonę „Thunderhead“ G.Manchesteris atskleidė: „Sunkumai mane pastūmėjo į nepriklausomybę ir davė svarbų postūmį atkakliai siekti sėkmės.“
Jei elektroniniu paštu ar kita skaitmenine forma bendraujate su banku, o gal gavote pranešimą iš draudimo bendrovės ar kitos įmonės, greičiausiai tai vyko per G.Manchesterio „Thunderhead“ sukurtą sistemą.
Įspūdingiausia yra ne tai, kad G.Manchesterio verslas sulaukė išskirtinės sėkmės, bet tai, kad šis žmogus viską pradėjo nuo nulio.
Jis neturėjo jokio palikimo, nesimokė prestižiniame universitete ir neturėjo turtingų tėvų palaikymo.
Tiesą sakant, A.Valentaitės mylimasis augo be tėvų. Nedideliame miestelyje Londono apylinkėse jį užaugino teta ir dėdė.
Mokykloje vaikinui ne itin sekėsi, be to, teko kovoti su disleksija – skaitymo sutrikimu. G.Manchesteris visada jautė begalinį norą būti nepriklausomas, todėl vos septyniolikos metė mokyklą.
„Žinojau, kad man reikia uždirbti pinigų. Jaučiau, kad turiu apetitą darbui, bet nežinojau, kuria kryptimi eiti“, – laikraščiui „Surrey Life“ pasakojo G.Manchesteris.
Šio leidinio korespondentė Tracy Cook aprašinėjo nepaprastą verslininko sėkmę ir aplankė verslininką jo namuose Sario Kalvose. Čia G.Manchesteris beveik prieš dešimt metų įsigijo 40 hektarų žemės toli nuo civilizacijos. Artimiausi kaimynai kitoje slėnio pusėje – įstabaus grožio britiškas dvaras „Polesden Lacey“, kur dalį medaus mėnesio yra praleidę karalienė Elžbieta ir Jurgis VI.
„Visada norėjau gyventi Sario Kalvose. Ir dabar esu čia – už mylių nuo visų kitų“, – sakė G.Manchesteris.
Sunku įsivaizduoti, bet ne taip ir seniai G.Manchesteris gyveno virš paprasto garažo Kobame. Būtent čia jis 2001-aisiais, sprogus interneto bendrovių burbului, iš karto ėmė plėtoti savo inovatyvią idėją. Tai nebuvo tinkamiausias metas verslui. Akcijų birža „Nasdaq“ išgyveno ne pačius geriausius laikus, o žodis „technologijos“ daug kam kėlė panikos priepuolį.
„Tačiau aš į tai pažvelgiau kaip į puikiausią metą brandinti naują rizikingą idėją ir ieškoti naujų minčių, kaip suasmeninti klientų aptarnavimą, – leidiniui „Forbes“ yra pasakojęs „Thunderhead“ vadovas G.Manchesteris. – Mane visada domino personalizavimas – tikslingas bendravimas, o ne didžiulis kiekis nieko bendra su reikalu neturinčių elektroninių laiškų.“
Jo pagrindinė idėja buvo sukurti programinę įrangą, kuri padėtų bankams ir kitokioms finansų institucijoms ir kompanijoms nesunkiai bendrauti su savo klientais asmeniškai.
Mintis paprasta, bet jos įgyvendinti ėmėsi būtent G.Manchesteris su bendraminčiais.
Tam, suprantama, reikėjo šiek tiek kapitalo, o pirmąjį savo milijoną britas uždirbo būdamas vos 24-erių. Kaip? Irgi ne taip lengvai. Kai jis metė mokyklą, pradžioje dirbo stirnų medžiotojų padėjėju Škotijos aukštumose. Paskui jis kažkaip sugebėjo įsitrinti dirbti tarptautinėje dokumentų valdymo korporacijoje „Xerox“, nors neturėjo jokio aukštojo mokslo diplomo. Čia G.Manchesteris susipažino su programinės įrangos galiomis. Būtent tuomet jis suvokė, kad niekada nenorės dirbti korporatyvinio darbo.
„Supratau, kad viską noriu daryti savaip. Kad turiu pats kontroliuoti savo likimą. Taigi nusprendžiau kurti verslą. Tai buvo devintasis dešimtmetis, ir man atrodė, kad programinė įranga yra ateitis. Mačiau, kad klientams reikia technologijos, kokios Jungtinėje Karalystėje nėra, todėl ją perka iš Amerikos. Taigi aš nuskridau ten atostogų, – „Surrey Life“ pasakojo G.Manchesteris. – Iš tiesų tai buvo labiau šnipinėjimo misija. Man buvo 23-eji, kalbėjausi su Amerikos kompanijomis ir pasakiau, kad kuriu savo įmonę, ir susitariau joms atstovauti Europoje.“
Taip atsirado pirmoji G.Manchesterio įmonė „Geneva Digitals“. Labai išmintingai G.Manchesteris ją pardavė per patį technologijų bumą 1999-aisiais ir taip uždirbo ne vieną milijoną. Netrukus technologijų burbulas sprogo, bet G.Manchesteris nepasislėpė iš baimės, o surinko programinės įrangos inžinierių komandą ir pradėjo plėtoti tai, kas vėliau tapo „Thunderhead“.
„Tai buvo vieniši treji metai. Neturėjau jokių pajamų, neturėjau supratimo, ar ši technologija veiks, bet tam leidau savo pinigus. Jaučiausi kaip žmogus, vaidinantis, kad eina į darbą, ir vienas valgantis sumuštinius ant suoliuko parke“, – šypsodamasis prisiminė milijonierius.
Dabar jau žinome, kad ta rizika atsipirko su kaupu. „Thunderhead“ platforma, pavadinta „Smart Communications“, tapo standartu bankininkystės ir finansų industrijoje. Svarbiausia, kad ji paėmė didelę dalį JAV rinkos. Bet G.Manchesteris nesustojo. 2016-aisiais jis nusprendė parduoti platformą „Smart Communications“ ir iš pelno finansuoti savo naują startuolį „One Hub“. Tai yra sudėtinga programa, kuri stebi ir supranta, ką klientas veikia skaitmeniniame ir realiame pasaulyje, o tuomet paaiškina, kaip puoselėti kliento ir prekės ženklo santykius.
Verslininkas galėjo susirasti investuotojų ir savo pinigų šiai idėjai neleisti. Tačiau tai – ne jo stilius. G.Manchesteris į „One Hub“ sukišo dešimtis milijonų savų pinigų.
„Nepaėmiau jokių lėšų iš šalies, nes tai būtų pakeitę verslo esmę, – leidinyje „Management Today“ aiškino G.Manchesteris. – Žmonės technologijų pasaulyje labai gerai moka kopijuoti. Yra daugybė pavyzdžių, kaip sukurti geresnę jau egzistuojančių instrumentų versiją. Bet mes nekopijuojame. Mes kuriame kai ką tikrai nauja.“
Naujasis startuolis greitai rado klientų – nuo automobilių gamintojo „Aston Martin“ iki vieno Londono futbolo klubo, kuriam itin svarbūs ryšiai su sirgaliais.
„Viskas tam, kad ratas nenustotų suktis, – tarkime, geroje interneto svetainėje viskas atrodė puiku, bet tada nuėjai į tos įmonės parduotuvę ir ten nepatiko. Jei pavyksta šias daugybines patirtis nuolat kontroliuoti, klientas liks įsitraukęs į procesą“, – sakė „Thunderhead“ vadovas.
Prieš keletą savaičių G.Manchesteris paskelbė apie dar vieną naują projektą – programą „Intent Analyzer“, kuri padeda įmonėms dar giliau pažvelgti į santykius su klientais.
Atrodo, kaip toks užsiėmęs verslininkas turi laiko asmeniniams santykiams? Bet praėjusį pavasarį sutikęs A.Valentaitę britas rado laiko ir aplankyti Lietuvą, ir šiaip smagiai leisti laiką su mylimąja. Žavingas ir humoro jausmo nestokojantis G.Manchesteris visada tarp darbų rasdavo laiko šeimai ir pomėgiams.
Jau seniai išsiskyręs vyras nenutolo nuo savo sūnaus, dabar jau pilnamečio Jacko. Kai jis buvo mažas, vežiodavo jį į mokyklą ir būrelius bei sporto treniruotes. Kartu jie keliavo po Afriką ir kitus tolimus kraštus. Būdamas šešiolikos sūnus pirmą kartą sėdo prie malūnsparnio vairo, o tėvas buvo šalia ir išdidžiai fotografavo svarbias akimirkas. Pats G.Manchesteris irgi mėgsta skraidyti ir socialiniuose tinkluose yra pasidalijęs ne viena nuotrauka, kur jis skrenda Antrojo pasaulinio karo laikų bombonešiu „VeRA“ iš Didžiosios Britanijos į Kanadą.
Britas puoselėja jausmus A.Valentaitei tarp darbų ištaikydamas progas kelionėms ir vakarienėms. Kai jis savo mylimai lietuvei surengė gimtadienio vakarėlį Paryžiuje, nuotraukos netruko pasiekti Lietuvos spaudą. A.Valentaitė atrodė vėl laiminga po skandalingų santykių su krepšininku Dovydu Rediku ir pasibaigusios santuokos su verslininku Laimučiu Pinkevičiumi. Kai A.Valentaitė buvo trumpam grįžusi iš Londono į Vilnių, apie savo meilę su G.Manchesteriu ji tik pasakė: „Jam teko labai pasistengti, kad atkreiptų mano dėmesį. Man įspūdį paliko jo bendravimas, dėmesio rodymas. Atkaklūs, ryžtingi vyrai man patinka.“
