Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės (43 m.) nuomone, kiekvienas žmogus su savo apranga turi jaustis patogiai. Seimo narė Agnė Bilotaitė (36 m.) sako, kad darbe jos sijonas niekada nebuvo per trumpas, o iškirptė – per gili. Tačiau Seimo narei Rasai Budbergytei (58 m.), įkvėpusiai laisvės vėjų Liuksemburge ir Briuselyje, norisi sukilti prieš griežtas protokolo taisykles.
„O kas jas sugalvojo? – retoriškai klausė R.Budbergytė. – Mes patys, žmonės. Aprangos protokolas – archajiškas, jį reikia reformuoti.“
„Stilius“ pažvelgė, kaip rengiasi aukštas pareigas einančios šalies moterys.
Viena ryškiausių valstybės damų – švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė. Iš kitų moterų ji išsiskiria žavia šypsena, elegantiškomis suknelėmis ir baltųjų perlų karoliais.
J.Petrauskienės garderobe – daugiausia suknelių. Ji įsitikinusi, kad tai labai patogus drabužis. Pirma, tai labai moteriškas, antra, labai praktiškas drabužis. „Tiesiog apsivelki suknelę, ir daugiau apie nieką nereikia galvoti, – linksmai dėstė ministrė. – Tikrai nesiekiu iš kitų išsiskirti.“
Anot jos, kiekvienas žmogus su savo apranga turi jaustis patogiai. Kaip rusų rašytojas Antonas Čechovas yra pasakęs, žmoguje viskas turi būti gražu: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys. Tada priimame žmogų tokį, koks jis yra.
Ministrė neslėpė, kad jai, kaip ir kitoms moterims, būna ir spontaniškų pirkinių, ir apgalvotų. Kaip ir visi, ji stengiasi suderinti ir kainos, ir kokybės santykį. Tačiau naujo drabužio nepuola pirkti, jei namuose reikia kokio nors svarbaus buities daikto, nes senasis sugedo, ar ant nosies – šeimos atostogos: „Esu gana praktiška ir neaukočiau savo šeimos atostogų dėl naujos suknelės.“
Meniški J.Petrauskienės papuošalai traukia akį. Jos papuošalų dėžutėje – nemažai perlų karolių.
Ministrės nuomone, papuošalai taip pat yra mūsų aprangos dalis, kuri tarsi vainikuoja visą ansamblį. Vyrai ryši kaklaraiščius, nešioja laikrodžius ar kitokius aksesuarus, o moterys – papuošalus. Labiausiai ji mėgsta karolius, taip pat nešioja auskarus, žiedus, apyrankes.
Papuošalus moteris perka labai retai – dažniausiai gauna dovanų iš artimųjų.
Ministrė turi ne tik perlų karolių, bet ir kitokių papuošalų su perlais. Ji tiesiog gerai jaučiasi su jais. Perlai, jos akimis, dera prie įvairių drabužių. Tai – klasikinis papuošalas, todėl jie moteriai ir patinka.
„Tai, kaip rengiamės, kaip suprantame grožį, estetiką, formuojasi nuo vaikystės, iš įvairių patirčių. Tikriausiai visi prisimename nuotraukas tų žmonių, kurie mums gražūs, ar filmus. Mano tėvų ar senelių laikais – Sovietų Sąjungos laikais – nebuvo daug galimybių ir bet kokia žmogaus raiška, net ir apranga ar šukuosenos išskirtinumas, būdavo traktuojami kaip išsišokimas. Turėdavome būti vienodi – tokie, kaip visi. Dabar visi esame asmenybės“, – kalbėjo J.Petrauskienė.
Tačiau jos gyvenimas susiklostė taip, kad tenka eiti aukštas – ministro – pareigas, o jos įpareigoja laikytis protokolo reikalavimų. Ar jai nesunku prislopinti romantišką savo prigimtį ir paklusti tiems reikalavimams net ir per vasaros karščius, kai norisi švytruoti nuogomis rankomis ir kojomis?
Ministrė patikino, kad jai tai nesunku: „Man atrodo, tai normalūs reikalavimai. Kita vertus, tai – elgesio taisyklės, kurių mokomės nuo mažens. Tikrai nejaučiu dėl to jokio diskomforto.“
Pirmąsias stiliaus pamokas J.Petrauskienė gavo iš mamos.
„Man gražu moteriškumas, gražūs moterų ir vyrų skirtumai. Gal todėl mėgstu sukneles.
Mano mama siuvo tais laikais, kai moterims pasipuošti galimybių buvo mažai, kai nebuvo iš ko rinktis.
Mama visada mokėjo pasipuošti, visada sugebėdavo pasisiūti naują suknelę, ypač prieš kokį nors renginį. Ir man pasiūdavo, jei likdavo audinio. Taip, pirmąsias sukneles man pasiuvo mama“, – mokyklos laikus prisiminė ministrė.
Tačiau ir mokyklos, ir studijų laikai seniai praeityje. Kur drabužius ministrė perka šiandien? Ji iš karto patikino, kad nesivaiko garsių prekių ženklų.
„Nei turiu tam laiko, nei skiriu tam dėmesio. Aš tikrai nesivaikau mados, etikečių. Mano darbas įpareigoja rengtis tvarkingai ir patogiai.
Manau, tai ir yra svarbiausia. Užuot pirkus brangią rankinę, manau, daug vertingiau tuos pinigus investuoti į save – į savo žinias, sveikatą, patirtį. Atsigręžę į praeitį prisimename įvairias emocijas, įspūdžius, tikrai ne rankines ar sukneles. Manau, tai ir yra svarbiausia“, – apibendrino J.Petrauskienė.
Pirmą kartą 2016-ųjų rudenį Seimo nare tapusi R.Budbergytė pažėrė čia gaivesnių vėjų. O tų vėjų prisigaudė, kai šešerius metus gyveno ne Lietuvoje ir dirbo Europos audito rūmuose Liuksemburge. Ten ji matė įvairių aprangos stilių, ne tik dalykinį.
Susitikimo dieną R.Budbergytė vilkėjo žalsvos spalvos švarkelį, mūvėjo juodus džinsus ir atrodė labai stilingai.
„Iš Liuksemburgo parsivežiau laisvesnę dvasią, – paaiškino R.Budbergytė. – Visą gyvenimą dirbau ministerijose. Kai buvau finansų ministrė, kėliau sau griežtesnius etiketo ir protokolo reikalavimus. Mano stilius visada buvo dalykinis.“
R.Budbergyrė prisiminė, kad kai dirbo Vidaus reikalų ministerijos sekretore (tai trečias asmuo ministerijoje. – Red.), tuo metu tai buvo labai statutinė organizacija. Ten ji buvo vadinama Majore Viesule.
„Todėl, kad aš labai greita. Būdavo, tik šast koridoriumi, ir manęs nėra. Na, bet majorė, – juokėsi moteris. – Vidaus reikalų ministerijoje reikėjo paisyti tam tikro stiliaus. Ten dažniau vilkėjau švarko ir kelnių kostiumą nei suknelę.“
Ji pastebėjo, kad jei yra didesnė konkurencija su vyrais, moteris vargsta darydama karjerą. Seime dirba tik 20 proc. moterų – ir kad būtum tokia pat įtakinga, kad tavo balsas būtų girdimas tiek pat, kiek vyrų, turi elgtis pagal tam tikras taisykles.
„Esu patyrusi, kad tokios sąlygos diktuoja elgtis vyriškiau, valdingiau, užmiršti kuklumą, pabrėžti savo asmenį. Ir visą dieną – mažiausiai aštuonias valandas – atlieki tokį vaidmenį, ir tavo stilius tau arba padeda, arba trukdo.
Turi pajausti, kaip rengtis. Galbūt tas vyrų kolektyvas, kuriame esi, į tave mažiau žiūrės kaip į konkurentę, jeigu būsi su suknele.
Bet pastebėjau, kad jei nori padaryti karjerą vyriškame kolektyve, kuriame iš tikrųjų yra arši konkurencija, vis dėlto tenka įlįsti į kelnes. Vakare grįžti į šeimą – vyras nori, kad sugrįžtų žmona, vaikai – kad sugrįžtų mama, o ne koks pavargęs darbuotojas. Palikusios konkurencinę aplinką turime nusimesti tą kaukę, tą griežtą stilių ir namie būti moterimis. Moterims tikrai labai sunku“, – savo patirtimi dalijosi R.Budbergytė.
Vasarą per karščius parlamentarė vilki suknelę trumpomis rankovėmis, ant jos kartais užsivelka švarkelį taip pat trumpomis rankovėmis. Ar, vilkėdama drabužius trumpomis rankovėmis, ji nepažeidžia protokolo reikalavimų? Ar ir vasarinė suknelė turėtų būti ilgomis rankovėmis?
„O kas tie reikalavimai? Mes patys juos sugalvojome. Ir mes patys turime juos priversti tarnauti mums. Blogai, mano manymu, kai reikalavimams mes tarnaujame, ir tie reikalavimai – nepabijosiu pasakyti – pasenę. Tai radau Lietuvoje grįžusi iš Liuksemburgo 2016-aisiais.
Mes gyvename XXI amžiuje, dinamika – didžiulė, negali visur spėti. Ir kodėl aš karštą vasaros dieną turiu slėpti savo rankas? Kodėl moteris turi būti su ilgomis rankovėmis? Ką, ar mano rankos kitokios? Namie jas gali matyti mano vyras, sūnus, žmonės jas mato gatvėje, o čia, Seime, aš turiu jas slėpti. Vyramas – irgi tas pat. Pagalvokime, kodėl? Todėl, kad tokie reikalavimai, toks protokolas“, – tiesiai rėžė R.Budbergytė.
2010 m. R.Budbergytė išvažiavo į Liuksemburgą, kur buvo Lietuvos deleguota atstovė Europos audito rūmuose. Dirbdama Liuksemburge ji dažnai lankydavosi ir Europos Parlamente Briuselyje. Iš pradžių parlamentarių apranga R.Budbergytę net stebino. Prieš tai Lietuvoje ji ėjo valstybės kontrolieriaus pareigas ir rengėsi griežto dalykinio stiliaus drabužiais – sijono ir švarko kostiumėliais, ir jokių suknelių. Tokį griežtą stilių diktavo jos einamos pareigos.
„Įsivaizdavau, kad taip turėsiu rengtis ir Europos audito rūmuose. Ir labai nustebau pamačiusi, kad tokių griežtų reikalavimų ten daug mažiau. Pirmiausia moterys ten vilki sukneles, vasarą – trumpomis rankovėmis. Suknelė – moteriškumo simbolis. Tik per posėdžius ant jų užsivilkdavo švarkelius.
Moterys Europos Parlamente rengiasi dar laisviau negu Europos audito rūmuose. Europos Parlamente – iš viso labai laisva dvasia. Jei vasara, tai linas – glamžytas ir neglamžytas, kelnės, džinsai. Nevaikšto parlamentarės su megztiniais, bet rengiasi gana stilingai – taip, kaip joms patogu, kad su tais drabužiais jaustųsi gerai. Iš pradžių man buvo keista, paskui supratau, kad aš irgi turiu persiorientuoti. Kai 2016 metais grįžau į Lietuvą, pamačiau, kad pokyčių per tuos šešerius metus čia labai mažai įvykę“, – įspūdžiais dalijosi R.Budbergytė.
Kai Seime nevyksta posėdžiai ir neturi oficialių susitikimų, į darbą parlamentarė ateina su linine suknele arba džinsais.
Seimo narės garderobe – įvairūs drabužiai: dalykiniai kelnių ir švarko, sijono ir švarko kostiumėliai, suknelės su švarkeliais, džinsai, palaidinės. Kam labiausiai moteris negaili pinigų – drabužiams, batams, rankinėms ar papuošalams?
„Niekam negailiu. Bet nėra taip, kad mirčiau dėl batų ir namie būtų batų ar drabužių, papuošalų kolekcijos. Ne. Manau, reikia pasverti poreikius. Turi žinoti, kaip suderinti kostiumėlį, batelius ir rankinę. Jau perkant daiktą reikia matyti, kaip jis atrodys visame tavo ansamblyje. Turiu biudžeto ribas. Jei perku suknelę ir švarkelį, tam turėtų užtekti 500 eurų. Bet labai dažnai, kaip moterys ir daro, gudrauju – vieną kartą nusiperku suknelę, kitą – švarkelį, ir tai gali viršyti tą 500 eurų biudžetą“, – valiūkiškai dėstė R.Budbergytė.
Seimo narė įsitikino, kad visai nebrangiai galima nusipirkti ir vieną kitą lietuvišką drabužį. Ji turi kelis „Lelijos“ švarkelius ir labai smagiai juos nešioja, vilki ir eidama į Seimą. Tačiau sagas, pastebėjo, į moteriškus švarkelius gamintojai turėtų įsiūti geresnes. Bet kai nori pasiūti pigesnį drabužį, ir aksesuarus pritaiko pigesnius. Dažnai drabužius ji ir siūdinasi, bet tai atima daug laiko.
„Labai svarbu batai – mėgstu patogią avalynę. Būdama tokio amžiaus jau negaliu lakstyti su aukštakulniais bateliais, bet su jais per gyvenimą esu pakankamai prisivaikščiojusi. Dabar aviu batelius žemesne pakulne, bet jie turi būti elegantiški. Mano mėgstamiausia – zomšinė avalynė. Iš žymių batų gamintojų labai patinka „Salvatore Ferragamo“ batai. Rankinių stengiuosi turėti tokių, kokios tinka tam tikram sezonui, kad vasarą nevaikščiočiau su juoda, o žiemą – su balta“, – dėstė pašnekovė.
Moteris neslėpė, kad labai mėgsta papuošalus – seges, auskarus, žiedus. Sulaukusi 50 metų ji iškrėtė pokštą – prasidūrė ausis ir įsivėrė auskarus. Anksčiau nedrįso to padaryti.
„Ir pagaliau nusprendžiau: man sukanka 50 metų ir ką aš galiu padaryti įdomaus? Ėmiau ir prasidūriau ausis, įsivėriau auskarus. Ir to nesigailiu.
Labai mėgstu seges, ypač lietuvių juvelyrų. Nebijau ir geros bižuterijos. Šiuo metu ji visur populiari. Mano papuošalų dėžutėje yra ir brangesnių, ir pigesnių papuošalų.
Tas pat ir dėl drabužių – turiu ir brangesnių, ir pigesnių. Man tinka vokiški „Elegance“ ir „Laurel“, itališki „Marina Rinaldi“ drabužiai. Dar man labai svarbu akinių rėmeliai. Neseniai nusipirkau naujus. Pavyzdžiui, šiuo metu rankinėje turiu trejus akinius“, – linksmai pasakojo R.Budbergytė.
Ji dar kartą patvirtino seną tiesą: „Jei nusiperki brangesnį daiktą, jis ilgiau tarnauja, yra kokybiškas ne tik medžiagos, bet ir stiliaus požiūriu. Tai – ilgalaikis daiktas.“
Parlamente nuo 2008 metų dirbančiai A.Bilotaitei ši kadencija – trečioji. Ar per tuos metus pasikeitė jos stilius? „Ne. Drabužiai keičiasi, bet stilius – ne“, – juokėsi A.Bilotaitė.
Dažniausiai ji renkasi klasikinio stiliaus drabužius – sijono ir švarko ar kelnių ir švarko kostiumėlius, sukneles. Tokie drabužiai jos spintoje kabo ne vienus metus. O kad viskas atrodytų žaismingiau, paįvairina juos detalėmis.
„Visos moterys nori būti patrauklios, žavios, gerai jaustis – tai labai svarbu. Todėl drabužis turi būti toks, kad su juo gerai, patogiai jaustumeisi. Tai irgi turi įtakos darbui“, – sakė politikė.
Tačiau drabužis jai turi tikti ir į darbą, ir po darbo. Pavyzdžiui, jei yra koncertas, renginys ar priėmimas kurioje nors ambasadoje, Agnė neturi laiko tam pasiruošti. Stveria rankinę ir važiuoja, o apranga – kaip stovi.
Todėl viskas turi būti labai patogu, praktiška. Ypač dabar, kai turi mažą vaiką, laikas jai yra labai brangus, taigi viskas turi būti racionaliai apskaičiuota.
Bet klasikinio stiliaus drabužis nedvelkia romantika, netraukia akies formos ar spalvų žaismu.
„Užtat klasikinio stiliaus drabužiai atitinka protokolo reikalavimus. Vis dėlto reikia protokolo laikytis, nors kartais norisi šiek tiek palaužyti tas taisykles, kad nebūtų nuobodu, – surasti kokį nors nestandartinį sprendimą. Protokole nurodytas ir sijono ilgis, o pėdkelnės turi būti mūvimos net ir vasarą. Manau, kad tai natūralu.
Tvarkinga apranga – pagarba savo darbui, rinkėjams. Darbe aš – už protokolo taisyklių laikymąsi, tvarkingumą. Mano sijonas niekada nebūna per trumpas. Niekada nedemonstravau ir gilių iškirpčių“, – tvirtino A.Bilotaitė.
Parlamentarė labai mėgsta sukneles. Klasikinė sulig keliais, trijų ketvirčių ilgio rankovėmis – viena mėgstamiausių. Tai suknelė, prie kurios galima derinti įvairius aksesuarus. Ji puikiai tinka ir į darbą, ir kur nors nueiti po jo.
„Kartais gaudavau pastabų: kodėl vis panašų daiktą įsigyji? Bet aš labai mėgstu klasikinę darbinę suknelę, prie kurios galima derinti kaklo papuošalus, skarelę. Tiesa, pastaruoju metu jos negaliu vilkėti, nes esu maitinanti mama ir mano drabužiai šiuo metu turi būti itin patogūs.
Grįžtu namo, pamaitinu sūnų ir vėl lekiu į darbą. Mano sūnui Jonui – devyni mėnesiai. Dabar jis – mano esmė ir didžiausia prasmė, išoriniai, materialiniai dalykai – ne tokie svarbūs.
Dabar – visai kiti prioritetai. Vaiko gimimas tikrai labai pakeičia moterį. Net jos aprangą“, – tvirtino politikė.
Agnės garderobe – įvairių spalvų drabužiai. Tačiau pastaruoju metu ji stengiasi vengti juodos spalvos, nors juodų suknelių turi ne vieną.
„Kartais nekaip jautiesi su juodais drabužiais. Maža juoda suknelė yra klasika ir visada gali išgelbėti – su ja ir į darbą gali nueiti, ir į renginį po darbo, bet juoda spalva pradėjo slėgti. Norisi ir šviesesnių, ryškesnių spalvų. Turiu ir raudoną, ir mėlyną, tiksliau, rugiagėlių spalvos, kostiumėlį. Kai esu nusiteikusi ryžtingai, kovingai, velkuosi mėgstamus drabužius – dažniausiai raudoną kostiumėlį arba raudoną suknelę. Su jais gerai jaučiuosi, jie suteikia pasitikėjimo“, – atviravo A.Bilotaitė.
Ar raudonos spalvos drabužiai padeda pramušti įstatymus? Į tai Seimo narė linksmai nusikvatojo: „Nemanau, kad kostiumėlis gali padėti ką nors padaryti. Nuotaika, pasiryžimas, kovingumas – tai visuma privalumų, kurių tas drabužis suteikia.“
Tą protokolinį vaizdą, kaip juokavo A.Bilotaitė, ji mėgsta paįvairinti papuošalais ar kitokiomis detalėmis. Jai patinka išskirtiniai kaklo papuošalai – dideli, masyvūs. Taip pat išskirtinė bižuterija. Juodųjų perlų karolius Agnė įsigijo per komandiruotę Kinijoje. „Ten labai geros tokių perlų kainos. Lietuvoje tikriausiai nebūčiau įsigijusi“, – palygino A.Bilotaitė.
Per valstybines šventes jai nereikia kvaršinti galvos, kuo apsirengti, – puošiasi tautiniu kostiumu. „Tai – mano sprendimas, – pabrėžė. – Kai būna kitokie pobūviai, puošiuosi Klaipėdos krašto tautiniu kostiumu, jų turiu net kelis.“ Prie tautinių kostiumų ji užsideda gintarinius savo prosenelės karolius, kurie jai labai brangūs. Tie karoliai perduodami iš kartos į kartą, yra išlikusi net autentiška jų dėžutė.
Moters bateliai – žemakulniai, kad tvirtai galėtų stovėti ant kojų.
„Aukštakulniai suteikia elegancijos, bet dalykinėje sferoje, kai dažnai turi kautis dėl savo idėjų, su jais laikysena būna visai kita. O žemakulniai įžemina, susieja su žeme. Aišku, gimus sūnui ir avalynė pasikeitė – anksčiau dažniau avėdavau aukštakulnius“, – pasakojo politikė.
A.Bilotaitė pastebėjo, kad visiems įdomu, kiek kainuoja įvairūs politikų daiktai, taip pat ir drabužiai.
Geras, kokybiškas drabužis, anot pašnekovės, nebus pigus. Ji laikosi principo nešvaistyti pinigų ypač madingiems vieno sezono daiktams. „Šį kostiumėlį įsigijau prieš trejus metus, bet jis puikiai atrodo ir šiandien“, – džiaugėsi Agnė kostiumėliu, kuriuo vilkėjo pokalbio dieną.
Savo apdarų kainas moteris linkusi nutylėti. Jos nuomone, galima diskutuoti apie tai, kas brangu. Vienam viena suma yra didelė, kitam – kita. Tačiau labai garsių prekių ženklų, tokių kaip „Chanel“ ar „Gucci“, daiktai, jos nuomone, ypač brangūs.
„Nesu jų turėjusi. Nežinau, ar Lietuvoje yra daug žmonių, kurie gali sau tai leisti. Gal vienos rankos pirštais galima suskaičiuoti, kurie tai galėtų daryti. Bet klausimas – ar verta? Ar verta už „Gucci“ rankinę pakloti kelis tūkstančius eurų? Man tai per brangu. Manau, kad galima rasti pigesnių kokybiškų rankinių“, – svarstė pašnekovė.
A.Bilotaitė pastebėjo, kad Lietuvos moterų požiūris į savo išvaizdą, aprangą keičiasi, ir į vakarietišką pusę.
Dabar moterys daugiau dėmesio skiria patogumui, praktiškumui, mažiau pabrėžia savo seksualumą, darosi ne tokį ryškų makiažą.
„Labai džiaugiuosi, kad toks pokytis vyksta mūsų visuomenėje, kad moterys laisvos, atsipalaidavusios, nepaiso slaviškos įtakos. Tai man labai patinka“, – dėstė Agnė.
Ar Seime ji sulaukia komplimentų dėl aprangos iš kolegų vyrų?
„Kolegos vyrai pastaruoju metu man sakydavo komplimentus dėl to, kad labai pagražėjau, kad tiesiog švyčiu po to, kai susilaukiau vaikučio. Tai labai džiugina“, – neslėpė parlamentarė.
