Daiva Žeimytė-Bilienė pirmą kartą atvirai – apie iššūkius tapus mama, vyro pagalbą ir galimybę dirbti

„Gyvenu visiškai kitokį gyvenimą“, – šypsojosi „Lietuvos ryto“ televizijos laidų vedėja Daiva Žeimytė-Bilienė (39 m.). Prieš pusantro mėnesio sūnaus Mykolo susilaukusi ji bandys derinti motinystę su mėgstama veikla – žurnalistika. Sąlygos tam labai palankios – prie sūnaus Mykolo auginimo visomis jėgomis prisideda vyras paralimpietis Mindaugas Bilius (37 m.).

 Daiva Žeimytė-Bilienė.<br> Nuotrauka: Jevgenija Žukova, makiažas: Julija Estko, šukuosena: Evgenij Trafimov (Blanco Beauty), stilius: Rimantė Rimgailaitė, Drabužiai: Max Mara, Sandro, Zara.
 Daiva Žeimytė-Bilienė.<br> Nuotrauka: Jevgenija Žukova, makiažas: Julija Estko, šukuosena: Evgenij Trafimov (Blanco Beauty), stilius: Rimantė Rimgailaitė, Drabužiai: Max Mara, Sandro, Zara.
Daiva Žeimytė Bilienė ir Mindaugas Bilius.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daiva Žeimytė Bilienė ir Mindaugas Bilius.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daiva Žeimytė ir Mindaugas Bilius.<br>LR archyvo nuotr.
Daiva Žeimytė ir Mindaugas Bilius.<br>LR archyvo nuotr.
Daiva Žeimytė ir Mindaugas Bilius.<br>LR archyvo nuotr.
Daiva Žeimytė ir Mindaugas Bilius.<br>LR archyvo nuotr.
Daiva Žeimytė-Bilienė ir Mindaugas Bilius.<br>T.Bauro nuotr.
Daiva Žeimytė-Bilienė ir Mindaugas Bilius.<br>T.Bauro nuotr.
Daiva Žeimytė-Bilienė ir Mindaugas Bilius.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daiva Žeimytė-Bilienė ir Mindaugas Bilius.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daiva Žeimytė-Bilienė.<br>LR archyvo nuotr.
Daiva Žeimytė-Bilienė.<br>LR archyvo nuotr.
Vestuvių akimirka.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Vestuvių akimirka.<br>Asmeninio albumo nuotr.
 Daiva Žeimytė-Bilienė ir Mindaugas Bilius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Daiva Žeimytė-Bilienė ir Mindaugas Bilius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daiva Žeimytė-Bilienė ir Mindaugas Bilius.<br>LR archyvo nuotr.
Daiva Žeimytė-Bilienė ir Mindaugas Bilius.<br>LR archyvo nuotr.
Daiva Žeimytė-Bilienė ir Mindaugas Bilius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daiva Žeimytė-Bilienė ir Mindaugas Bilius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Oct 1, 2019, 11:30 AM, atnaujinta Oct 1, 2019, 4:21 PM

Tapus mama, kaip kad kai kurių moterų, Daivos neužplūdo depresija ar dejonės: „O kas dabar bus?“ Ji šiam žingsniui buvo pasiruošusi ir pati stebisi, kaip į pasaulį atėjus Mykolui visos iki šiol patirtos emocijos nublanko prieš stiprius ir ligi šiol nepatirtus motiniškus instinktus, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.

Su įvairiausiomis emocijomis Daiva susidūrė, kol įgudo kūdikį maitinti krūtimi. Tačiau įpratus visi nemalonūs pojūčiai išgaravo.

„Buvo visko: vargo ir ašarų. Pradžioje pro sukąstus dantis maitinau sūnų, bet savo vaikui noriu visko paties geriausio. Ši mintis neleido pasiduoti, o ir tie nemalonūs krūtų skausmai tikrai praeina.

Dabar, kai maitinu, net telefono neimu į rankas: sėdžiu, žiūriu į sūnų ir negaliu atsižiūrėti. Vis galvoju, kad jis augs, keisis, tad turiu prisiminti kiekvieną akimirką su juo būdama.

Tad tas maitinimas yra toks – mes dviese ir nieko daugiau. Jis pats gražiausias berniukas pasaulyje. Aišku, taip apie savo vaiką pasakytų kiekviena mama ir tėtis“, – kalbėjo D.Žeimytė-Bilienė.

Sprendimas neužleisti žurnalistinės veiklos – kruopščiai apgalvotas. Daiva nusijuokia – jei užsidarytų namie, nei ji savęs, nei vyras to nesuprastų.

„Kita vertus, nelabai ir sveika taip moteriai užsidaryti. Pačioje pradžioje esi labai pririšta prie kūdikio, niekur neištrūksti, ilgainiui ir stogas pradeda važiuoti“, – sakė Daiva.

Kol kas D.Žeimytė-Bilienė didžiąją laiko dalį skirs motinystei ir šeimai. Tačiau jau naująjį „Lietuvos ryto“ televizijos sezoną Daiva kartą per savaitę pasirodys laidoje „24/7“.

„Man padės kolegė Asta Martišiūtė. Aš vesiu laidą, kalbinsiu pašnekovus. Ruošdamasi laidai galėsiu dirbti ir iš namų, tad man toks variantas tikrai patiko.

Taip išėjo, kad pagimdžiau rugpjūčio 19 dieną, o televizijos sezonas prasideda spalį. Su televizijos vadovais kalbėjome dar prieš man išeinant motinystės atostogų, kad galėčiau rengti vieną laidą.

Man tai užtruks tik keletą valandų. Kol Mykolas miegos, viską ir pasidarysiu“, – šypsojosi Daiva.

– Skeptikai jums pasakytų, kad toks greitas grįžimas į darbą – tai beatodairiškas savo karjeros troškimų tenkinimas.

– Skeptikai visada turi teisę turėti savo nuomonę. Tai buvo tikrai apgalvota situacija. Kai pastojau, mes su vyru daug kalbėjome ir tarėmės. Iškritimas iš darbo ilgesniam laikui man gali kainuoti labai brangiai. Aš labai daug dirbau, kad pasiekčiau tai, ką dabar turiu.

Manau, kad gal geriau bent minimaliai pasistengti išlaikyti tas pozicijas ir ateityje neturėti problemų. Man net labai norisi būti šalia vaiko! Bet aš turiu pavyzdžių iš aplinkos, draugių, kurios iškrito dvejiems ar trejiems metams iš darbo rinkos, ir vėliau joms buvo labai sunku grįžti.

Mūsų visuomenė bijo apie tai kalbėti. Kai moteris tampa mama, jai išties labai sunku suderinti motinystę ir kartu išlikti darbo rinkoje.

Tai labai sudėtinga situacija. Tad mes su vyru kalbėjomės. Kadangi jis ne padeda auginti vaiką, o augina jį kartu su manimi, mums pavyko viską susidėlioti taip, kad aš galiu padirbėti.

– Namų židinio kurstymas ir karjera – suderinami dalykai?

– Tai labai priklauso nuo darbo. Mano darbe man reikia padaryti produktą, tai yra laidą. O kada aš ją darysiu, tai yra mano reikalas. Žinoma, yra tam tikras laikas, iki kurio aš turiu jį atiduoti. Bet ar aš darysiu ją iš ryto, ar po pietų, ar kitą dieną, nėra svarbu, galiu derintis.

Jeigu prieš nėštumą moteris dirbdavo nuo aštuntos valandos ryto iki penktos vakaro, prisirišdavo prie vienos vietos, tai aišku, kad yra sunku viską suderinti. Bet aš manau, kad ir pirmais motinystės atostogų metais turėtų būti sudaryta galimybė moterims užsiimti minimalia veikla – kad bent trumpam išeitų iš namų.

Žinau, kad yra parengti kažkokie įstatymų projektai, tik, mano žiniomis, jie nugulę stalčiuose. Būtų puiku, jei minimaliai, ne visu pajėgumu, moteris galėtų užsidirbti papildomai. Juk yra labai daug ir vienišų mamų, kurioms tikrai reikalingi papildomi pinigai.

Aš gaunu motinystės išmoką, oficialiai esu motinystės atostogose. Kai sprendžiau dėl galimybės minimaliai dirbti, labai daug aiškinausi, kaip sąžiningai tai daryti. Pasirinkau taip: aš vieną kartą per savaitę padarau laidą, gaunu pajamas ir vėliau tas pajamas išskaičiuoja iš motinystės išmokos. Priėmiau tokias sąlygas, nes kitokio varianto nėra.

Antrus motinystės atostogų metus yra viskas gerai – gali dirbti ir gauni 40 procentų buvusio darbo užmokesčio. Bet tuos pirmus metus... Juk jeigu aš turiu galimybę išeiti? Ir kaip visa tai įforminti, tai lieka tik toks vienintelis variantas.

– Daugelis mano, kad motinystės atostogos – tikros atostogos. „Va, dabar tai pailsėsi“, – rėžia koks pažįstamas. Ką jam atsakytumėte?

– Aš noriu, kad man kas nors parodytų tą žmogų, kuris visą šį reikalą pavadino atostogomis. Noriu jam į akis pažiūrėti. Tai yra kaip mano laida – 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę darbas, be jokių „bloga“, „gera“, „esu nevalgiusi“. Tai nežinau, kokios čia atostogos.

– Pavadintumėte save maksimaliste?

– Galbūt nesu maksimalistė, aš sakyčiau, kad turiu labai daug užsispyrimo. Kad daugelį dalykų padaryčiau, labai dažnai spardau sau į užpakalį. Bet jei nusprendžiu, kad man reikia tai padaryti, tai aš tai ir padarau. To nepavadinčiau maksimalizmu.

Tikriausiai mano gyvenimo aplinkybės susidėliojo taip, kad privalau turėti tos valios, netingėti, ir nesvarbu, gerai ar blogai. Kitaip gyvenime nieko nepasieksi.

Visada turėjau pakankamai kantrybės. Juk kartais dėl jos trūkumo žmonės meta jau pradėtus darbus, o aš jos turiu užtektinai. Nuo mažų dienų. Jei turiu tikslą, jo tikslingai siekiu, nesimaivau prieš save.

– Jūsų darbas sukasi apie politikus, Lietuvai aktualias problemas. Ne visada tos mintys būna pozityvios. Ar jas parsinešate į namus, o gal paliekate viską darbe?

– Namuose mes labai daug diskutuojame apie politiką. Abu labai domimės ir nematau čia nieko bloga.

Tas domėjimosi laukas tikrai platus. Kai dirbau visu tempu, nuo ryto iki vakaro jaučiau pulsą, sekdavau naujienas. Dabar, kai auginu vaiką, ne visada spėju viską perskaityti, pažiūrėti, kas vyksta.

Bet man visada politika buvo įdomi. O tos neigiamybės, skandalai – jie kartais būna išpūsti ir juokingi. Kažkokių pasakymų aš per daug giliai niekada neimu į širdį. Darbe visada į tai reaguoju kaip į darbą, visų tų emocijų nesinešu namo.

Aš gal labiau išgyvenu, kai tema susijusi su socialiniais reikalais – su smurtu prieš moteris, prieš vaikus, su neįgaliųjų diskriminavimu.

Būdavo, kad kažkokią istoriją nagrinėju ir vėliau tris keturias paras apie tai galvoju, nors ir nepažįstu tų žmonių.

– Ar šiandien galėtumėte prisiminti ir prisipažinti, dėl ko buvo jums nesmagu, ką savo darbe padarėte ne taip, dėl ko apgailestaujate?

– Man tik būna tokių minčių: „Velnias, gal per daug užsipuoliau tą žmogų.“ Taip, aš esu aštri, griežta, tie mano pokalbiai nėra paviršutiniai – jei klausiu, tai klausiu.

Kartais būna sąžinės graužimas, kad galbūt per aštriai, galbūt per agresyviai pasirodžiau, bet kiek aš esu žiūrėjusi panašaus formato laidų užsienio televizijoje, tai žurnalistas nėra tam, kad gražiai pateiktų klausimą.

Jeigu nori ką nors išpešti, reikia kartais pabūti tokia ir nelabai malonia persona. Kartais, kai laidoje nėra opozicijos, aš būnu ta opozicija, tad turiu atstovauti tai kitai barikadų pusei. Toks tas mano stilius.

Visą interviu ir išskirtinę fotosesiją rasite „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.