Su N.Ratkevičiene šnekučiavomės Vilniaus Lukiškių aikštėje. Netoliese tryško fontanas, klegėjo vaikai. Nijolė apie savo gyvenimą ir treniruotes pasakojo linksmai ir žaismingai. Nežinodamas neatspėsi, kad šiai moteriai – 65-eri. Sveikatos, grakštumo ir geros nuotaikos jai suteikia treniruotės, kurias ji veda ir kartu sportuoja pati.
N.Ratkevičienė save vadina fizinio ir energetinio kūno trenere, o savo treniruotes – „Harmony“ treniruotėmis. Jas lankantieji tvirtina, kad tai – jaunystės eliksyras.
„Kai žmonės mane pamato, nori tapti tokie kaip aš“, – su veidą puošiančia plačia šypsena pasakojo Nijolė.
Tad iš ko susideda tas jos jaunystės eliksyras? Trenerė, kuri yra vieno garsiausių Lietuvoje asmeninių trenerių Pauliaus Ratkevičiaus motina, buvusi atletinės gimnastikos čempionė, šiandien moko aplinkinius sporto meno, susidedančio iš jogos, čigongo, taiči, ajurvedos, „Sabi“ sistemos elementų, kinų medicinos žinių, stuburo tiesinimo. Žinių apie visa tai ji sėmėsi iš įvairių mokytojų.
Treniruotes, į kurias renkasi įvairaus amžiaus žmonės, N.Ratkevičienė veda tris kartus per dieną. Taip ir laksto raudonu dviračiu po miestą iš vienos salės į kitą. Vienintelę dieną – šeštadienį – ji gali atsipūsti ir skirti sau bei šeimai.
O ką ji veikė, kuo dirbo anksčiau, kai jos gyvenime dar nebuvo nei ajurvedos, nei taiči?
„Iš profesijos aš – statybų inžinierė-ekonomistė, baigiau tuometį Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Taip, pinigus skaičiuoti moku. Užtat ir gerai uždirbu, ir gerai gyvenu. Ne tik dabar, visada. Esu kilusi iš Vilkaviškio rajono, tai dar ir todėl moku gerai pinigus skaičiuoti. Suvalkiečiai – labai ūkiški žmonės. Kaip ir vokiečiai.
Vokietis neišpils karšto vandens į plautuvę, kam nors panaudos jį“, – šmaikštavo Nijolė.
– Ar dirbote pagal profesiją?
– Taip, septynerius metus. Gavau paskyrimą į Kauno tiltų statybos valdybą.
Statėme tiltus per Nerį, Nevėžį. Aš po tiltu sėdėdavau ir skaičiuodavau algas darbininkams.
– Ar jūsų gyvenime įvyko koks nors lūžis, kad apleidote profesiją ir tapote sporto trenere, o vėliau pradėjote vesti „Harmony“ treniruotes?
– Jokio lūžio neįvyko, aš nieko neieškojau. Buvo taip, lyg plaukčiau upe ir ką nors sutikčiau.
Anksčiau žavėjausi vyresnėmis moterimis trenerėmis, žiūrėdavau amerikietiškus filmus. Pas mus Lietuvoje nebuvo taip, kad žmogus vyresnis ir vis dar energingas. Pas mus buvo taip – jei vyresnis, tiesiog po žeme lįsk.
Ir kuo aš žaviuosi, tai man įvyksta. Ne tai, kad ko nors siekiu. Aš nieko nesiekiu. Tai atsitinka, įvyksta.
– Ar tie filmai jus nuvedė prie dabartinės veiklos?
– Nenuvedė, nes aš to nesiekiau.
Visada prižiūrėjau savo kūną, mėgstu įvairius masažus. Kartą, atsimenu, masažuotoja mane masažuoja ir sako: „Aš tai važiuosiu į Norvegiją dirbti, noriu ten įsitaisyti, nes čia mažas uždarbis.“
Tai buvo gal prieš 20 ar daugiau metų, bet aš nefiksuoju laiko, mano gyvenime laiko seniai nebėra. Ir klausia, kuo aš norėčiau dirbti. Sporto trenere, sakau, licenciją gavau.
Kitą dieną iš Mokslų akademijos bibliotekos paskambino mano pažįstama. Ten kelios moterys norėjo sportuoti ir joms reikėjo trenerės.
Bet tada aš nebuvau trenerė, tiesiog pati labai daug sportavau ir žinojau, kaip tai daryti. Ir mano vaikai – Paulius ir Arnas – sportavo.
Dabar suprantu, kad tą pasiūlymą tiesiog pritraukiau. Mokslų akademijoje tada susikūrė trys sportuojančiųjų grupės. Pravedžiau tas treniruotes, po jų rankos, kojos drebėjo.
Tai buvo fizinio kūno treniruotės, gera mankšta. Apie žmogaus kūno energetiką tada dar nieko nesupratau.
Atsimenu, kartą paneriu važiuoju į Mokslų akademiją vesti treniruočių ir matau prie upės sportuojančius žmones baltais drabužiais.
Tada prie Baltojo tilto vykdavo taiči treniruotės. Sustojau. Gal kokį naują pratimą išmoksiu?
Jas vesdavo labai puikus treneris, mokėjo žmones sudominti, kiekvieną kartą vis kitokį judesį rodė. Kaip dabar suprantu, tai buvo taiči gimnastika.
– O kuo ypatingos jūsų treniruotės?
– Jas vedu pagal taiči principus. Iš karto treniruojamas ir fizinis žmogaus kūnas, ir energetika. Yra parengiamosios ir greitosios grupės.
Greičiau sportuoja pažengusieji, bet jie turi būti įvaldę taiči, jogos principus.
„Harmony“ treniruotės susideda iš atletinės gimnastikos, jogos, čigongo, ajurvedos, „Sabi“ sistemos elementų, žinių apie kinų mediciną, stuburo tiesinimo. Ištiesinus stuburą visai kitaip treniruojasi kūnas.
Kai stuburas kreivas, gali sportuoti nesportavęs, vis tiek kreivai sportuosi. Visi žmonės – kreivi. Klubai kreivi, tarp menčių kreiva. Kai stuburas tiesus, raumenys kitaip išsidėlioja aplinkui stuburą.
„Sabi“ sistemą studijavau pas Aleksejų Žgutovą iš Prahos. Kai jis mane pasirinko instruktore Baltijos šalims, buvo pirmadienis.
O trečiadienį jau reikėjo važiuoti vesti seminaro į Taliną rusų kalba. Jam sakau: „Aš nieko nemoku, nieko nesuprantu.“ O jis: „Nesirūpink, viską mokėsi.“ Ir tada supratau, kaip vyksta minčių perdavimas. Jis man viską perdavė mintimis, aš viską žinojau ir puikiai vedžiau tą seminarą.
Tokie mokytojai kiaurai mato, kas gali būti „Sabi“ instruktoriais. Jau po antrojo studijų lygio A.Žgutovas tik peržvelgė visus ir man pasakė: „Jeigu nori, gali būti instruktorė.“
O labai daug žmonių rengėsi tapti „Sabi“ instruktoriais, daugelį metų užsiėmė taiči. „O kaip jie?“ – paklausiau. „Jie tegu mokosi iš tavęs“, – atsakė.
Mudu su sūnumi Pauliumi pas A.Žgutovą baigėme aštuonis „Sabi“ sistemos lygius.
– Save pristatote kaip žmogaus fizinio ir energetinio kūno trenerę. Kas yra energetinis žmogaus laukas?
– Aplink žmogų yra jo srautas – energetinis laukas. Pavyzdžiui, atsisėdi prie kokio nors žmogaus ir jauti, kaip jis traukia. Arba atstumia.
Tai jūsų energetinis laukas to žmogaus nenori prisileisti. Jūsų vibracijos aukštesnės, o jo – žemesnės ir iš karto jį atstumia.
Kartais žmogus su jumis labai nori bendrauti, o jums visai neįdomu su juo. Jo lygis – visiškai ne toks kaip jūsų. Tai ir yra energetika, kuri mus reguliuoja.
Žmogaus energetika – tai toks apvalkalas, toks maždaug metro ilgio burbulas aplinkui jį. Žmonėms per treniruotę sakau: „Padarome aplinkui save burbulą. Tai – mūsų apsauga.“
– Ir kas žmogui nutinka, kai pažeidžiama apsauga?
– Jis suserga. Nesupranta, kas jam darosi. Galvą skauda, migrena užpuola. Savo treniruotėmis daugeliui migreną išgydžiau.
A.Žgutovas irgi aiškino, kaip susijungti su padais, delnais, kaip daryti energetinius pratimus. Netgi per atstumą išmokome paveikti žmogų.
– Bet taip negalima daryti.
– Aišku, negalima. Mudu su Pauliumi tik susitarę vienas su kitu dirbame.
– Sakėte, kad jus srovė neša kaip lapą, o, žiūrėk, viskas ima ir pildosi. Bet kitiems norai nesipildo. Tai gal nereikia nieko norėti, trokšti, nes viskas įvyks, kai bus lemta ir kaip bus lemta?
– Kai pasiunčiame savo norą į visatą, nereikia jo užfiksuoti, nereikia daryti jam spaudimo.
Paleidžiame ir pamirštame. Aš neturėjau jokių norų vesti savo treniruotes, tiesiog tuo žavėjausi.
Vienai merginai jau po pirmo karto labai patiko treniruotės, tačiau antrą kartą ji neatėjo. Kodėl? Skambina: „Atsiprašau, nežinau, ar toliau galėsiu pas jus lankytis, nes susiradau darbą, kokio norėjau.“
Nepavydėkite kaimynui geros mašinos – žavėkitės ja, nes pavydas pritraukia neigiamų emocijų. Sau kenki, o ne tam kaimynui.
– Ar jūsų vyras Vytautas, iš profesijos inžinierius mechanikas, ateina į jūsų treniruotes?
– Jis turi savo futbolą. Ir žaidžia iki šiol, treniruojasi. Jis turi savo treniruotes, aš – savo.
Kodėl jis turi eiti į mano treniruotes? Aš į jo irgi neinu. Man neįdomu futbolas. Man įdomu tai, ką aš darau.
– Jūs pasakėte – viską galima pritraukti. Tai ir vyrą galima pritraukti? Ir pinigus, ir daiktus, ir sėkmę? Daugelis moterų – nelaimingos. Pasididinusios krūtis, prisipūtusios lūpas jos tiki, kad susiras vyrą. Jei vienas paliko, tai, tiki, susiras kitą, ir ne bet kokį, o turtingą.
– Man vyras yra vienintelis.
Žymus Jungtinių Amerikos Valstijų hipnozės specialistas Michaelas Newtonas knygose „Sielų kelionės“, „Sielų lemtis“ ir kitose rašo, kad jei žmogus, atėjęs į žemę, pasirenka lengvą gyvenimą, vadinasi, praėjusiame gyvenime jis pavargo labai sunkiai dirbti.
Taigi čia jis – gražuoliukas, turtingas. Jeigu pora laiminga, vadinasi, ji pavargo atidirbinėti praėjusiame gyvenime. Ji šioje žemėje ilsisi.
Prie Kalvarijų turgaus mudu su Pauliumi vis matydavome neįgalią moterį, duodavome jai pinigų.
Ji turėjo du ar tris vaikus. Jai traukinys nukirto kojas. „Bet kiek aš nuveikiau!“ – sakė. Ir dramos būrelyje dalyvavo, ir dainavo. Ir dar ištekėjo! Ir tik perskaičiusi D.Newtono knygas visiškai kitaip pradėjau žiūrėti į tą moterį.
– Ar jūs šioje žemėje nenorite pasijusti prašmatnia moterimi? Negi nenorite puoštis, darytis manikiūro, pedikiūro, eiti į kirpyklą?
– Būtinai! Aš ir jaučiuosi prašmatni moteris. Ir masažai visada reikalingi. Kuo esi vyresnė, tuo jie reikalingesni. Veido masažai – taip pat.
– O kaip žiūrite į plastines operacijas? Ar jos – išsigelbėjimas nuo per mažos savivertės?
– Tai – kaip vizitai pas odontologą, kiekvieno asmeninis reikalas. Jeigu žmogus to nori ir jaučiasi dėl to laimingas, kodėl gi ne? Tik turėk pinigų ir sveikatos. Kaip sako Dalai Lama, ateiname į žemę būti laimingi.
- Viena esminių geros sveikatos garantijų – rūgščių ir šarmo pusiausvyra organizme. Žmonės paprastai treniruoja fizinį kūną. Bet laikui bėgant organizmas reikalauja ko nors kito. Tada žmogus ateina į treniruočių salę ir ieško dvasinių dalykų. Kai organizme yra rūgščių ir šarmo pusiausvyra, žmogus jaučiasi laimingas.
- Valgyti reikėtų tai, kas žmogui priimtina, kas jam sveika, o ne tai, ką kaimynas valgo ir kas jam sveika. Reikia žiūrėti savęs.
- Svarbu keisti savo požiūrį, mąstyti pozityviai. Kaip sako Dalai Lama, jeigu negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį.
- Pakeisk save. Jeigu tik reikalausi iš kito, kad jis keistųsi, niekada jo nepakeisi. Pats keisdamasis gali pakeisti aplinką. Bet keitiesi ne dėl to, kad pakeistum kitus, o dėl to, kad tau malonu, gera. Vienas mano kaimynas pasakė: „Koks aš kvailas – tris žmonas pakeičiau, ir visos ant manęs rėkė.“ Priežastis – jis pats nepasikeitė.
