Nors dabar labiausiai norėtų apkabinti artimuosius, kurių nematė jau porą mėnesių, ir glėbyje ilgai laikyti mažylę dukrą, kasryt Linas skuba į ligoninę gydyti užsikrėtusiųjų.
Globali statistika jau ne pirmą mėnesį gąsdina tuos, kurių suvokimas apie COVID-19 kur kas labiau ribotas. Jau vien ką reiškia raudonomis raidėmis 2020-ųjų kalendoriuje pažymėti ir tikrai didėsiantys skaičiai – daugiau nei 1,5 mln. užsikrėtusiųjų, 1 mln. sergančiųjų, daugiau nei 300 tūkst. pasveikusiųjų, daugiau nei 88 tūkst. mirusių.
Apie paslaptingo viruso protrūkį pasaulis sužinojo praėjusių metų gruodį – Kinijos Hubėjaus provincijos sostinės Uhano gyventojai ėmė masiškai sirgti plaučių uždegimu. Šių metų sausio pabaigoje Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė ekstremaliąją situaciją, vasario 11-ąją virusui suteiktas koronaviruso, arba COVID-19, vardas.
Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, PSO paskelbė koronaviruso pandemiją. Pirmasis viruso, kurio pagrindiniai simptomai – karščiavimas ir kosulys – atvejis Lietuvoje užfiksuotas vasario 28-ąją, kovo 16 d. šalyje paskelbtas karantinas.
– Kol žmonės karantinuojasi namuose, iš ryto jūs keliatės į darbą ir su koronavirusu lekiate kovoti tiesiogiai. Daugelio namuose, rodos, ramu, o ar ligoninėse juntamas didelis medikų ir pacientų išgąstis?
– Panika turbūt labiau buvo juntama pačioje pradžioje, pirmosiomis kovo savaitėmis, kai Lietuvą koronavirusas buvo ką tik pasiekęs. Kreipėsi daug panikuojančių jaunų žmonių, jų būklė tikrai buvo gera. Pastarosiomis savaitėmis daugiausia susiduriame su sunkiau sergančiais vyresnio amžiaus ar gretutinių ligų turinčiais pacientais, kai kurie jų serga itin sunkiai.
Dalis besikreipiančiųjų yra tiesiog užsikrėtę koronavirusu, jiems pasireiškia lengvi simptomai arba jų išvis nėra. Dažniausiai tai jauni, neturintys gretutinių ligų asmenys.
– Darbe susiduriate su didžiule rizika. Kuo nuo kitų infekcinių ligų skiriasi COVID-19? Kuo jis toks pavojingas?
– Tai kvėpavimo takų sistemą pažeidžiantis virusas, galintis sukelti ilgalaikį plaučių pažeidimą. Jei liga išplistų ir susirgtų daug žmonių, turinčių riziką sirgti sunkia infekcijos forma, galime susidurti su rimtomis problemomis – ligoninėse gali nebeužtekti dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų ir lovų. Tai rodo ir užsienio valstybių pavyzdys.
Mano nuomone, Lietuvoje kol kas viskas stabilu. Ligoninės su koronaviruso mestais iššūkiais dar susitvarko, sunkiems ligoniams pagalba tikrai suteikiama. Tačiau ar neįklimpsime taip, kaip įklimpo ispanai, italai? Sunku pasakyti.
– Mūsų šalyje COVID-19 serga jau daugiau nei šimtas medikų. Ar pats nebijote užsikrėsti?
– Nebijau, nes mūsų, infekcinių ligų gydytojų, darbo specifika tokia.
– Pastaruoju metu šalyje juntama didžiulė parama medicinos darbuotojams. Kuriami įvairūs fondai, kurių lėšomis turėtų būti perkamos apsaugos priemonės ir reikalingi aparatai, net socialiniuose tinkluose prie asmenų nuotraukų galima išvysti ženklelį „Ačiū medicinos darbuotojams!“ Ar jaučiatės šių dienų herojumi?
– Ne. Mes visi dirbame savo darbą. Nemanau, kad mus reikėtų vadinti herojais. Taip, darbo krūvis didesnis, bet tai kada nors baigsis ir mes grįšime prie įprastos rutinos.
Kai Alytuje vyko gaisras, herojais vadinome gaisrininkus, dabar taip vadinami mes. Tačiau visa tai greitai praeina ir pamirštama. Deja, daugybę metų egzistuojančios sisteminės problemos išlieka. Ir kiekviena nauja krizė mums vis primena, kad nesame atlikę namų darbų.
Galbūt reikėtų pagaliau imti ir iš esmės išspręsti kai kurias įsisenėjusias problemas, nes negali žinoti, kada vėl kas nors užsidegs, kils nauja epidemija ar pandemija. Ir vėl būsime nustebę, kad sistema neveikia ir esame nepasiruošę.
– Kaip manote, ar po tiek daug dėmesio sulaukusios krizės sistema, kaip jūs sakote, pasikeis?
– Didžiausia problema, kad politiką formuojantys ir įstatymus priimantys žmonės yra atitrūkę nuo realaus gydytojo darbo. Problemas turi spręsti su jomis susiduriantys, o ne apie jas iš kitų išgirdę. Daugybę metų dalis problemų nėra sprendžiama. Ar po krizės iš esmės kas nors pasikeis, labai abejoju.
Visą interviu skaitykite naujausiame „Lietuvos ryto“ žurnalo „Stilius“ numeryje.
