Prieš kurį laiką ji pakeitė šukuoseną, po ilgų svarstymų nutarė parduoti namus, su kuriais sieja daug asmeninių išgyvenimų, iš naujo atranda muzikos garsus ir atveria širdį naujiems jausmams. „Atėjo metas“, – nuoširdžiai prisipažįsta ir čia pat priduria, kad permainoms ruošėsi ilgai, todėl jas priima atvira širdimi.
– Dabar visi išgyvena ypatingą metą. Tiesa, vieni jį sieja su panika, kiti – su netikėta galimybe atrasti užmirštus dalykus arba į savo gyvenimą pažvelgti iš šalies. Kuriai žmonių grupei priklausai tu?
– Šiandien visi išgyvename ypatingą situaciją ir labai nelengvą metą. Stebėdama savo aplinką ir save pačią renkuosi pozityvų bendravimą. Kad ir kaip būtų keista, nepaisant visų užklupusių sunkumų, esu rami, tad ir mano namai kvepia pyragu ir tyla, kuri šiandien atrodo tokia iškalbinga.
Panika nieko neduos, nes ten, kur panika, nėra vietos protui. O aš mąstau, ką dabar galiu padaryti geriausio, nes būtent šiandien turėtume elgtis protingai ir saugiai. Turime būti vieningi.
Dabar gal ne laikas, bet gal vėliau džiaugsimės išmokę likimo siųstą pamoką.
Nes gavome dovaną iš visatos – laiką. Laiką, pažvelgti į savo vidinį pasaulį iš šalies, susitikti su savimi, permąstyti, kas tu, kas tavo Dievas ir ką tu veiksi šiandien šiame pasaulyje. Tokiame, kokį patys susikūrėme.
– Kaip atrodo tavasis karantinas?
– Iš pradžių buvo sunku patikėti tuo, kas vyksta. Šiandien karantinas slenka ramiai laukiant. Stebiu dygstančius ant mano palangės žalumynus, mobiliuoju telefonu, kiek tik noriu ir kada noriu, bendrauju su mylimais žmonėmis. Tačiau turiu prisipažinti, kad iš pradžių išsigandau apetito, nes tikrai nemokėjau draugiškai gyventi su šaldytuvu. Dabar viskas jau kontroliuojama. (Šypsosi.)
Didžiąją laiko dalį dabar užima filmai, muzika ir skaitymas. Laiko juk dabar marios... Atradau man patinkančio trenerio ryto jogą, per pietus – nuotolines sporto treniruotes.
– Daug kas šiomis dienomis atranda neįtikėtinų gabumų arba smagios veiklos. Kokius savo talentus pastebėjai?
– Buvau pamiršusi, kaip smagu tvarkytis namus, atsikratyti nereikalingų daiktų. Arba kaip gera leisti sau suvalgyti torto tiek, kiek nori, kaip kadaise vaikystėje. Ir kaip smagu su meile, niekur neskubant gaminti maistą.
Žinau, kad po kiek laiko tikrai turėsiu reikalų dėl antsvorio, tačiau nesuku dėl to galvos. Jei nepadės sportas, tada laikysiuosi juodojo šokolado dietos. (Juokiasi.)
– Sunku nepastebėti pakilios nuotaikos, kuri tave lydi pastaruoju metu. Kur slypi jos priežastis?
– Nežinau, su kuo tai susiję, bet jaučiuosi taip, lyg gavusi deguonies. Gal dėl to, kad turiu tvirtą draugų užnugarį, ar dėl to, kad pagaliau gerbėjų teismui pristačiau naują dainą „Meilės dėlionė“, kuri užkariauja radijo stočių eterį ir internetą.
Laiminga jaučiuosi ir dėl pavasario, nes pagaliau noriu basomis kojomis atsistoti ant žemės. Gal dėl to, kad manyje dabar ramybė ir supratimas, kad esu laisva, kad man beveik nieko nereikia, o kiek reikia, tiek turiu. Visa tai yra mano deguonis.
– O kaip tavo pačios meilės dėlionė? Juk pavasaris visada tinkamiausias metas meilei?
– Manau, meilei nerūpi metų laikai.
– Ar tavo širdis jau užgijusi po visų išbandymų ir pasiruošusi naujiems jausmams?
– Esu atsargi, saugau save, bet drąsiai tariu: taip! Esu įsimylėjusi gyvenimą iš naujo.
– Į kokį vyrą dabar galėtum atkreipti dėmesį?
– Į tą, kuris tikrai man skirtas, kuris moka ne tik imti, bet ir duoti. Į tą, kuris pasiruošęs lygiavertei partnerystei. Nenoriu suklysti, blaškytis, skubėti, ieškoti, dabar noriu išlaukti tikrai man skirto žmogaus.
– Daug kas giria ir nepriekaištingą tavo išvaizdą. Naujausia fotosesija – puikiausias to įrodymas. Atskleisk paslaptį, kas padeda kovoti su laiku?
– Manau, gyventi geriausia su niekuo nekovojant, nes kuo daugiau šioje srityje kovoji, tuo sunkiau pasiekti ir išlaikyti gerą rezultatą.
Nepriekaištingas kūnas man nėra kova. Tai – disciplina, kuri per daugybę metų tapo gyvenimo būdu ir įpročiu: režimas, mityba, sportas, aktyvus laisvalaikis, geras nusiteikimas, domėjimasis viskuo ir gyvenimo džiaugsmas, nes liūdesį dažnai suvalgome didelėmis porcijomis. (Šypsosi.)
Reikia mokėti sau leisti viską, tik būtina labai gerai apskaičiuoti: šiandien – tortas, o rytoj ir poryt – sportas. Štai ir visa paslaptis.
– Ar apskritai bijai bėgančių metų? Scenos žmonės į juos dažniausiai reaguoja ypač jautriai. Tu pernai atšventei 47-ąjį gimtadienį.
– Bėgančių metų gal ir bijojau, kai man buvo 25-eri. Tada atrodė, kad sueis 40 metų ir viskas baigsis. Bet žmogaus smegenys juk labai protingos, jos mus paruošia mūsų metams.
Na, atėjo tas keturiasdešimtmetis, o toks jausmas, kad labai daug kas dar tik prasideda. Toks geras pojūtis, kad būtent dabar pats laikas ir mokytis, ir mylėti, ir būti sąmoningai laimingai, nes tik su metais atėjo suvokimas, kad laimę lemia mūsų pasirinkimai.
O ir grožio be laimės nėra. Veidrodis dar tikrai netapo priešu. (Juokiasi.)
Manau, dabartiniai metai – ypatingas laikas, kai svarstyklėse išsilygino grožis ir išmintis.
Niekada nesu gavusi tiek daug gražių komplimentų dėl savo išvaizdos kaip šiuo metu. Todėl bėgančio laiko nebijau, nes jis man dar neužkrovė savo naštos. Nors jei atvirai, tai gal truputį ir bijau ir, manau, absoliučiai visi tyliai bijo, nes juk pamažu vieną dieną viskas baigsis.
– Sakoma, laimingi tampame tada, kai randame ryšį su vidiniu „aš“. Tikrai atrodai laiminga, tad kas padėjo atkurti dialogą su pačia savimi?
– Ėjimas ir nuolatinis gilinimasis į save. Pastangos. Troškimas. Knygos ir seminarai. Supratimas ir klaidų pripažinimas. Tikėjimas. Draugė. Drąsa ir tiesa. Dėkingumas ir atleidimas. Meilė. Kūryba. Ir pasirinkimas būti laimingai.
– Parduodi butą, su kuriuo sieja daug asmeninių išgyvenimų. Kodėl nutarei keisti namus?
– Taip atsisveikinu su namais, bet ne su išgyvenimais, nes išgyvenimai lieka mano širdyje. O butas jaukus ir šiltas, tad labai tikiuosi, kad kas nors jame taip pat gyvens jaukiai ir laimingai.
– Ar jau nusižiūrėjai naują būstą?
– Ieškau nedidelio naujesnės statybos, su dideliais langais ir vaizdu į gamtą. Pasirodo, tai nelengva, ypač dabartinėje situacijoje.
– Nauja daina jau rado kelią į gerbėjų širdis. Kaip ji atsirado?
– Dainai „Meilės dėlionė“ žodžius parašė draugė. Perskaičiusi tekstą pajutau, kad sutampa emocija, kad tai arti manęs ir tuo metu mano išgyvenamo liūdesio. Skaičiau ir mintyse dėliojau, kaip trapiai ir jautriai dainuosiu.
Ašaros akyse, virpulys širdyje. Viskas susilieja su pianino ir šiek tiek smuiko garsais. Tad kūrybinis kelias iki rezultato buvo ilgas, su lašeliu kančios, baimės neperdegti ir neprarasti to, kas man svarbiausia – perteikiti jausmo trapumą.
– Kaip su įvairiais gyvenimo etapais keičiasi tavo muzika?
– Muzika auga ir bręsta drauge su žmogumi. Ši lyrinė baladė – naujas etapas mano kūryboje. Tačiau, kad ir kaip būtų, buvau ir liksiu popmuzikos atlikėja, nes šiame žanre jaučiuosi saugiausiai. Klausytojai mane myli už popstiliaus dainas, tad nenorėčiau po 30 metų scenoje ieškoti naujos gerbėjų auditorijos.
– Kaip manai, kokiame pasaulyje visi nubusime vieną rytą, kai baigsis karantinas, pandemija bus įveikta ir naujasis virusas pažabotas?
– Gavome gana aiškų ir lengvai suprantamą ženklą – ne tik sustoti, bet ir dėl ko turime tai padaryti.
Kokie galingi buvome, maudėmės komforte, o tarpusavio santykiai pavargę ir šlubuojantys.
Štai dabar visas pasaulis nuščiuvęs: laivai uostuose, lėktuvai – ant žemės, fabrikai sustoję, madinga suknelė – spintoje, bateliai – dėžėje. Ir koks trumpalaikis jų gyvenimas aname lėkime. Neliko raudonojo kilimo. Visi lygūs.
Žmonės – savo dėžutėse, kurias daugelis tik dabar pavers savo namais. Ne namu, butu, o namais.
Akivaizdu, kad vyksta visuotinis mūsų sąmonės perprogramavimas visiško susinaikinimo išvakarėse, nes neliko kito varianto, neturime kito pasirinkimo, nes atėjome čia, kad augtume ir tobulėtume.
Nevartojimas. Saikas. Šeima. Dėmesys. Vienybė. Manau, tokia bus nauja mada, kai pasaulis atsigaus nuo to, kas vyksta šiomis dienomis.
O šiandien visiems linkiu sveikatos, kantrybės, ramybės, savidisciplinos ir susitelkimo. Kažkokiu mistiniu būdu absoliučiai visi suvokiame, kad šis stabtelėjimas gali būti mūsų kitokio, geresnio, gyvenimo pradžia.
Tai nėra pabaiga, tai – pradžia. Todėl tikiu, kad ji bus nuostabi.
