Mažylės Ingrida susilaukė būdama 41 metų. Juodu su vyru Mindaugu (45 m.) bei dukra Marija (15 m.) jos labai laukė, tad dukrelės gimimas buvo tarsi stebuklas. Ingridai interviu metu nuo veido nedingo šypsena. Žinoma moteris neslepia: susilaukti mažylės brandžiame amžiuje buvo viena geriausių idėjų. Dabar ji turi galimybę iš naujo patirti motinystės džiaugsmus ir rūpesčius.
Dainininkės namai kalėdinėmis dekoracijomis kasmet nušvisdavo dar gruodžio pradžioje, tačiau šiemet puošti eglutę juodu su vyru Mindaugu ir dukra Marija pasišovė prieš pat šventes. Ingrida juokiasi, kad atsiradus Evai eglę namuose laikyti visą mėnesį tapo pavojinga – mažylė ją greitai nuverstų.
– Eglutė – svarbiausias švenčių atributas. Kaip ji šiemet atrodo jūsų namuose? – klausiu linksmai nusiteikusios dainininkės.
– Kasmet namuose puošiame didelę gyvą eglę. Perkame ją iš augintojų, vėliau jie ją atsodina. Stengiamės gyventi tvariai. Žaisliukai, kurie ją puošia, – patys įvairiausi. Didžioji jų dalis yra rankų darbo. Kasmet jų kolekciją vis papildau. Labai mėgstu senovinius didelius stiklinius papuošalus, tačiau ne visada pavyksta juos išsaugoti. Vienais metais eglę buvome papuošę nuostabiais žaisliukais, tačiau ji nuvirto. Tad teko puošmenų atsargas kaupti iš naujo.
– Šių metų lapkritį su vyru atšventėte penkerių metų santuokos sukaktį. Kaip per šį laiką pasikeitė jūsų švenčių tradicijos?
– Galima sakyti, nepakito. Šv.Kūčių vakarienės renkamės pas mano tėvelius, o per Kalėdas visa šeima drauge su manimi vyksta į koncertus.
Gruodis ypatingas ne tik dėl visuotinių švenčių – pirmąjį žiemos mėnesį švenčiame Marijos ir Mindaugo gimtadienius.
Labiausiai mūsų šventes buvo pakeitęs karantinas. Praėjusiais metais dėl koronaviruso grėsmės buvo atšaukti visi koncertai, tad šv.Kūčias ir Kalėdas leidome namuose keturiese.
– Kokias dovanas mėgstate dovanoti artimiesiems?
– Man patinka sentimentalios dovanos. Kasmet tokias ir dovanoju artimiesiems. Šiemet esu paruošusi metų nuotraukų albumų, į kuriuos sudėjau mūsų visų per metus darytas fotografijas. Juk dažniausiai nuotraukos dabar lieka telefonuose ar kompiuteriuose, tad man labai gražu padaryti fotoknygą ir turėti prisiminimą. Esu paruošusi tokias dovanas močiutėms, tėvams. Namiškiams mėgstu dovanoti praktiškas dovanas. Juk kai gyveni drauge, žinai, ko žmogus trokšta, bet tiesiog nenori sau leisti ar neprisiruošia įsigyti, tad taip stengiuosi nustebinti.
– O kokias mėgstate gauti?
– Nemėgstu staigmenų ir nereikalingų daiktų, tad su vyru apie dovanas visuomet stengiuosi pasikalbėti, pažerti užuominų. Kalėdos yra tokia šventė, kai privalu dovanoti jaukumą, gerą emociją, o ne prabangius daiktus. Širdžiai mielas daiktas šiai progai puikiai tinka. Negaliu išskirti vienos įsimintinos dovanos... Neretai tai būna papuošalai, kvepalai ar kitoks reikalingas daiktas.
– Pasidalykite, kaip atrodo jūsų šventinis stalas? Ar mėgstate gaminti? O gal yra tradicinių jūsų ruošiamų patiekalų?
– Labai mėgstu gaminti, tad šventinį mamos stalą kasmet papildau savo patiekalais. Man dažniausiai patikima rūpintis salotomis ir kitokiais lengvesniais valgiais. Mama daro vyniotinius, kepa žuvį, mėsą, aguonų pyragus, o aš gaminu salotas, iškepu žuvies pyragą, įdarytą karpį. Žinoma, tai priklauso nuo to, kiek turiu laiko. Šventės pas mus – tikras darbymetis.
– Šventės jums būna darbingos – su grupe koncertuojate visoje Lietuvoje. Sakykite, kaip paskirstote laiką šeimai? Ar tai neliūdina?
– Man patinka koncertuoti per šventes. Spėju skirti laiko artimiesiems ir pasidarbuoti. Sėdėti kelias dienas prie stalo man nėra didelis malonumas, tad pabuvus per Kalėdas su giminėmis išvykti koncertuoti – vienas malonumas.
Be galo mėgstu savo darbą, o ir grupės merginos per 17 metų scenoje tapo tarsi sesėmis. Jei reikėtų scenoje būti vienai, jausčiausi visai kitaip. Per šventes į koncertus kartu vyksta ir mūsų vyrai su vaikais, tad mes ne tik dirbame, bet ir po koncertų smagiai drauge leidžiame laiką.
Būna, kolegos sako, kad niekuomet nedirbtų per Naujuosius metus. Mano manymu, ši naktis yra kaip ir visos kitos, o dirbant viskas būna daug paprasčiau – nereikia sukti galvos dėl aprangos, šventės vietos, o fejerverkai visuomet nuostabūs.
– Praėję metai jums buvo dosnūs – pavasarį jūsų šeimą papildė dukra Eva. Kaip ji pakeitė jūsų šventes?
– Kai šeimoje yra mažų vaikų, kalėdinės tradicijos tarsi atgimsta. Žiemos šventės ir vėl tapo kupinos jaukumo, džiaugsmo, tradicijų ir tikėjimo stebuklais. Tikiu, kad ilgainiui atkursime tradiciją Kūčių vakarą su rogėmis keliauti į miestą pasižiūrėti papuoštos Kalėdų eglutės. Kai Marija buvo maža, tai labai mėgome daryti.
– Mažylės lauktis pradėjote vėlyvame amžiuje. Kaip reagavote, kai sužinojote apie nėštumą?
– Mes su Mindaugu to labai laukėme. Tai nebuvo netikėta, įdėjome daug pastangų, kad tai įvyktų. Kai sužinojau, kad laukiuosi, mane keturis mėnesius kankino baimė, negalėjau atsipalaiduoti ir džiaugtis.
Abu su vyru esame prietaringi, tad tikroji laimė mus užplūdo nuo penkto mėnesio. Pasirodė ir pilvukas, buvo labai geras jausmas, vaikščiojau jį atkišusi su pasididžiavimu.
Laukimas buvo stebuklingas. Brandesniame amžiuje viską imi vertinti kitaip, net ir visus nėštumo nemalonumus priimi kaip Dievo dovaną. Džiaugdavausi, kad man tinsta kojos, kad pykina, net ir kad vemiu – tai juk reiškia, kad viskas vyksta taip, kaip ir turi vykti. Linkiu kiekvienai moteriai tai patirti brandžiame amžiuje.
Visą interviu skaitykite naujausiame „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“ numeryje!
