Kiekvieną pavasarį prasidedanti „eurovizinė“ karštligė neaplenkia Lietuvos. Juokais sakoma, kad būtent šiuo metų laiku šalyje prabunda tūkstančiai muzikos ekspertų, kritikuojančių ar – atvirkščiai – į padanges iškeliančių įvairių valstybių atstovus. Iš pažiūros ramūs lietuviai nesibodi su žemėmis maišyti ir savo atlikėjų. Išimtimi galima pavadinti nebent praėjusius metus, kai į „Euroviziją“ vyko grupė „The Roop“.
Nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje Monikos Liu pasirodymas sulaukė daugiausia komisijos ir žiūrovų balsų, tačiau nuomonės dėl jos pasirodymo lieka dvejopos.
Vieni atlikėją giria dėl originalumo, vokalinių gebėjimų, charizmos, patriotiškumo – pastarąjį kartą lietuviška daina „Eurovizijoje“ buvo girdima 1994-aisiais, kai konkurso naujokei Lietuvai atstovavo dainininkas Ovidijus Vyšniauskas (65 m.). Po penkerių metų Izraelyje skambėjęs dainininkės Aistės Smilgevičiūtės (44 m.) „eurovizinis“ kūrinys „Strazdas“ buvo atliktas žemaitiškai.
Tuo metu kai kuriems kritikams neįtinka ramus Monikos Liu dainos skambesys, šou scenoje trūkumas, net gimtoji kalba – yra manančių, kad ne angliškai atliekama daina „Eurovizijos“ žiūrovų liks nesuprasta.
Kitaip mano užsieniečiai. Atlikėja atskleidė, kad šių metų konkursą rengiančiame Turine dėl lietuvių kalbos ji sulaukia nemažai klausimų, kitų valstybių dainininkų pagyrų.
Pasaulio piliete save vadinanti Monika ir pati užsienyje praleido daug metų. Didelė meilė tėvynei jos širdyje suliepsnojo minant užsienio valstybių didmiesčių grindinius, būnant ten, kur susipina šimtai kultūrų. Dabar atlikėja ne tik gyvena Lietuvoje, bet ir kuria lietuviškai. Kaip pati sako, didžiuojasi galėdama dainuoti viena seniausių pasaulio kalbų.
Konkursui skirtoje Monikos Liu sukurtoje dainoje „Sentimentai“ juntama jūros tematika. Nieko keista – atlikėja užaugo Klaipėdoje, ji nereta Lietuvos pajūrio perlo – Nidos – viešnia.
Žvelgiant į gyvenimu besidžiaugiančią, energingą, žmones mylinčią Moniką Liu sunku patikėti, kad vaikystėje ji turėjo kompleksų. Lietuvos atstovė ne kartą yra sakiusi, kad vienu gyvenimo tarpsniu jautėsi negraži, stora, tačiau nuo aplinkinių neatsiribojo. Priešingai – kruopšti, veikli, net išdykusi Monika nebuvo itin pavyzdinga mokinė, jai ne kartą teko lankytis pas chemijos mokytoją mokyklos direktorę, kuri jai padėjo ruoštis šio dalyko pamokoms.
Vis dėlto muzikinio talento jai duota į valias. M.Liubinaitė nuo penkerių metų griežė smuiku, po to sėdo prie klavišinio instrumento – pianino. Kiek vėliau jos gyvenime atsirado dainavimas.
Panašu, kad muzikalumas slypi genuose. Dainininkės motina – kanklininkė, muzikos mokytoja, muzikuoja ir atlikėjos tėvas. Monikos Liu mamos teta – legendinė estrados dainininkė Stasė Laurinaitytė (1927–2012).
Nors tėvai Moniką skatino rinktis rimtesnę profesiją, baigusi mokyklą ji pasirinko džiazo muzikos ir vokalo studijas Klaipėdos universitete, o gavusi stipendiją netrukus išvyko į prestižinį Berklee muzikos koledžą Bostone. Jame studijavo ir šių metų Portugalijos atstovė „Eurovizijoje“ Mariana Brito da Cruz Forjaz Secca (29 m.), geriau žinoma MARO vardu, daugybė kitų muzikos pasaulyje puikiai atpažįstamų vardų.
Bostoną pakeitė Londonas. „Studijuoti buvo labai įdomu, bet nenorėjau būti tik studentė – norėjau kurti muziką. Nusprendžiau persikraustyti į Londoną. Šis miestas – pasaulio muzikos sostinė, o ir visi ženklai rodė, kad mano vieta ten. Atrodė, kad ten turėsiu muzikinių partnerių, todėl ilgai nesvarsčiau. Tačiau ne viskas pasirodė taip paprasta, kaip tikėjausi“, – yra sakiusi Monika Liu.
Kaip ir daugeliui atvykėlių, Monikai teko save išbandyti įvairiuose darbuose: Londone ji dirbo ir padavėja, ir pardavėja prabangių mados namų „Loewe“ parduotuvėje, ir dainininke džiazo klubuose, šventėse.
Kol užsienyje M.Liubinaitė ieškojo savo kelio, jos balsas jau skambėjo Lietuvos radijo stotyse. Daugiau nei prieš dešimtmetį kartu su Egidijumi Dragūnu-Selu (46 m.) ji įrašė milžiniško populiarumo sulaukusią dainą „Ne vakar“.
Dar prieš pasirodant šiam kūriniui ji dirbo su pasaulyje garsiu lietuvių kompozitoriumi, prodiuseriu ir muzikantu Marijumi Adomaičiu-Ten Walls (39 m.).
Moteris savo talentu prisidėjo ir prie kitų Lietuvos bei Didžiosios Britanijos atlikėjų kūrybos. Pavyzdžiui, parašė 2015-aisiais Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovavusių Vaido Baumilos (35 m.) ir Monikytės Linkytės (29 m.) kūrinio „This Time“ melodiją ir priedainio tekstą.
Svetur Moniką laikė ne tik savęs paieškos, bet ir... meilė. Ji aštuonerius metus puoselėjo santykius su Londone gyvenančiu vienu garsiausių Lietuvos būgnininkų Marijumi Aleksa (36 m.). Pora buvo susižadėjusi. Santykius juodu nutraukė telefonu.
„Jausmuose esu labai stabili. Turėjau santykius. Jie baigėsi, nepaisant visų skaudulių, mes išsaugojome draugystę ir pagarbą“, – taip apie buvusį mylimąjį atsiliepė devynerius metus užsienyje praleidusi atlikėja.
2021-aisiais į M.A.M.A. apdovanojimus dainininkę atlydėjo socialiniuose tinkluose išgarsėjęs Kasparas Sipavičius.
Moters rankos mylimasis nepaleidžia iki dabar. Tiesa, į Turiną Monika Liu išvyko viena – ji nori susikaupti.
Daug metų Monika atsipalaiduoja tapydama, verdama karoliukus. Savo pomėgiams moteris negaili nei pinigų, nei laiko, prie drobės ji gali praleisti valandų valandas. 2017 metais M.Liubinaitės piešiniai nugulė ir ant lietuvių mados prekės ženklo „Coocoomos“ kurtų šilkinių skarų. Niujorko karoliukų parduotuvėse vienu kartu ji yra išleidusi kone tūkstantį eurų.
Dar Monikai patinka astrologija, ji neslepia, kad ne kartą yra apsilankiusi pas būrėją. Dabar magiją ant „eurovizinės“ scenos ji nori sukurti pati, tačiau pripažįsta – atsakomybė didžiulė.
„Dabartiniame kontekste mano stresas yra menkas. Juk yra žmonių, kurie kariauja už savo šalies laisvę, nemato savo šeimų. Sakyčiau, kad susiduriu ne su stresu, o su didele atsakomybe, viešumu. Vis dėlto jaudulys scenoje daro savo, bet be jo nebūna magijos. Mėgaujuosi, nes tokia patirtis pasitaiko kartą gyvenime“, – įspūdžiais dalijosi ne kartą šiame konkurse dalyvauti raginta dainininkė.
Kaip ji įsivaizduoja paskutines minutes prieš lipant ant didžiosios scenos?
„Manau, jog man daužysis širdis, bet labai tikiuosi, kad ją suvaldysiu. Į priekį veda mintis, kad tiek daug žmonių pagaliau išgirs lietuvių kalbą. Šiame pasirodyme svarbiausia – ne aš, o mūsų kalba. Noriu, kad lietuviai ja didžiuotųsi, – sakė su žvilgančia dizainerės Monikos Kazakevičiūtės-Kriščiūnienės (31 m.) kurta suknele nesiskirianti atlikėja. – „Euroviziją“ žiūriu nuo vaikystės. Stovėdama ant šios didelės scenos prisimenu save mažą, užplūsta įvairiausi jausmai.“
