„Man patinka, be to, taip pat ir sutaupau. O meilę augalams man nuo vaikystės įskiepijo močiutė – šiandien esu dėl to jai labai dėkinga“, – apie tai, kad visko imasi pati su aštuoneriais metais jaunesniu vyru Edgaru Eidėjumi, pasakojo dainininkė ir verslininkė Natalija Bunkė (39 m.).
Baltaranke Natalijos tikrai nepavadinsi – be verslo ir koncertų, kurių netrūksta ir šią vasarą, moteris puikiai tvarkosi ne tik dideliame name sostinės pakraštyje, bet ir neseniai įsigytame pajūrio kotedže.
Augalai, kiemo grožis žinomai moteriai itin svarbu – juk vasarą kieme juodu su vyru ir sūnumi praleidžia itin daug laiko, rašoma „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
Negana to, N.Bunkė prie namų ne tik viską pati sodina, bet ir prižiūri. Sodininko šeima neturi.
Natalija sako: pandemija pripratino viską pirkti internetu, bet jei užsuka į parduotuvę, kur yra augalų, niekada iš ten neišvažiuoja tuščiomis.
„Visada taip yra! Nemoku praeiti pro gėles. Edgaras net pyksta ant manęs. Jam labai svarbu tvarka mašinoje, o kai aš primetu pilną bagažinę augalų, jį tai nervina. Juokais jam net siūliau nusipirkti dar vieną mašiną, kuri tiktų mano augalams. Man jų visada mažai!
Socialiniuose tinkluose seku įvairius gėlynus, medelynus, stebiu jų naujienas. Net pati nepastebiu, kaip užsisakau daugybę gėlių. Kartą atsikeliu ryte, o prie namo – didžiausia krūva augalų! Taip, pati juos užsakiau, bet kai atvežė, kiekiai buvo įspūdingi – vienų daigų dešimt, kitų dešimt, žiūrėk, jau ir kaimynus apdalinau, nes mūsų kieme viskas tiesiog netilpo! Mūsų santykiai su kaimynais puikūs“, – savo aistra sodinimui dalijosi dainininkė.
Natalijos kieme – daugybė lapuočių. Intensyviai želti ir džiuginti savo gražiomis spalvomis jie pradeda tik pavasariui jau gerokai įsibėgėjus, daugiau darbo kieme atsiranda tik prasidėjus vasarai.
„Mūsų sklype visada yra žydinčių augalų – žydėjimas čia prasideda nuo pavasario galo, žiedų yra ir rudeniui prasidėjus. Pirmiausia tai ir buvusių namo šeimininkų nuopelnas. Kai nusipirkome namus, čia vešėjo daug nuostabių augalų.
Bet nebuvo nė vieno spygliuočio, o man jų labai trūko. Taip atsirado įvairių bonsų – abu su Edgaru esame prie žemės, prie sodo darbų, tai ir tempiame viską namo.
Žinoma, nuostabą visada sukelia medelių kainos, bet paburbam ir vis tiek nusiperkam. Mums patinka, grįžtame iš darbų ir einame į kiemą padirbėti“, – šypsojosi Natalija.
Močiutė jau vaikystėje anūkes pratino prie žemės darbų, nors tuo metu, kaip ir daugeliui vaikų ar paauglių, mergaitėms tokie darbai nebuvo prie širdies.
„Kol nenuravėdavome lysvės, negalėdavome važiuoti dviračiais. Bet meilė gamtai taip ir susiformavo, dabar man labai smagu viską daryti pačiai, kieme aš mėgaujuosi darbais“, – juokėsi N.Bunkė.
Šeima pati nuo pat pradžių įrengė antrą sklypą, mat jis atsirado šiek tiek vėliau, kai kaimynai pardavė savo žemę.
Čia Natalija su Edgaru pasiraitojo rankoves per pirmąjį karantiną – patys tvarkė, griovė, krovė į konteinerius galybę šiukšlių, ardė čia stovėjusį seną sodo namelį, kol, sujungę abu sklypus, galėjo džiaugtis gerokai didesne erdve ir daugiau vietos augalams.
„Pirmajame sklype daug lapuočių ir tikrai daug augalų, o antrasis išėjo gerokai erdvesnis, bet toks ir buvo mūsų sumanymas. Čia ir senos obelys, ir kubilas, Kristupas čia mėgsta palakstyti ir užsiimti savo reikalais“, – pasakojo moteris.
Apželdinimo dizainą, pasakojo Natalija, tarsi diktavo patys sklypai – mat jie nėra lygūs ir standartiniai. Nuo namo į kiemo pusę sklypas kyla į kalniuką.
„Čia nėra dirbtinai supiltas kalnas –visur čia taip. Akmenis mums rekomendavo vienas Klaipėdoje landšafto dizainu užsiimantis menininkas. Juos veždami sulaužėme dvi krovinines mašinas...
Atsigabenome ir įstatėme juos taip, kad mūsų takelis atrodytų kaip upė. Paskui augalus sodinome patys“, – pasakojo N.Bunkė.
Kieme auga ir kelios senos obelys, jas Natalija norėjo palikti, nors kelis medžius ir išpjovė. Mat be suaugusių medžių kieme nebūtų jokio pavėsio, o jo reikia ir norisi.
Kiemas, sodas, gėlynai – viską Natalija puoselėja kartu su vyru, dviese, be pagalbos iš šalies.
Viršutinėje sklypo dalyje žolę pjauna robotas, o aplink namą šienauja pats Edgaras.
Šis darbas vyrui labai patinka, jis, pasak Natalijos, visada stebi, kad žolė būtų tobulai trumpa.
„Jei žolė per ilga, jis jau nenustygsta vietoje – jam turi būti tobula. Nesakyčiau, kad to darbo čia kieme labai daug. Taip, padirbėti reikia kiekvieną savaitę. Bet nesu labai preciziškai pedantiška – čia tikrai rasite ir išdygusių piktžolių, ir kruopščiai dar nenuskabytų peržydėjusių gėlių. Mano močiutė galbūt pasakytų, kad gėda tokius gėlynus žmonėms rodyti! Bet man patinka, aš taip ir laikau – šiek tiek natūraliai“, – šypsojosi Natalija.
Visą interviu skaitykite naujausiame „Lietuvos ryto“ žurnalo „Stilius“ numeryje.
