Vasario mėnesį Lietuvos kino ekranus pasieks filmas „Mūza“.
„Jos žavesys užburia. Jis neįspėjamas ir nenusakomas, jos muzika kunkuliuoja garsų didybe“, – vienu balsu tvirtina muzikos kritikai.
Ar filmas atvers žiūrovams jos žavesio paslaptis?
– Kurti apie jus filmą dar 2019 metais jums pasiūlė režisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Živilė Gallego (operatorius Rytis Kurkulis). Neseniai išėjo ir jūsų knyga „Gimusi po fortepijonu“. Knygoje gali pasislėpti už žodžių. Filme, kur daug stambių planų, kur kamera iš arti fiksuoja jūsų jausmus, nepasislėpsi. Ar nejautėte savotiškos baimės, kaip tai atrodys viešumoje, gal pasakysiu per daug?
– Toks pasiūlymas manęs nenugąsdino. Aš juk esu scenos žmogus. Jūs pasakysite, kad privatus gyvenimas yra kitkas. Taip.
Bet kai žiūrovai matys nespalvotus kadrus iš vaikystės, supras, kad aš buvau įpratusi prie kamerų. Juk buvau televizijos vaikas.
Šokau, dainavau, skambinau... Jau nuo šešerių metų į namus atvažiuodavo televizija, kinas mane filmuoti, net ir mūsų buitį. Man tai buvo natūralus procesas. Nebuvo kažkokios sienos tarp muzikinio ir įprasto gyvenimo. Nes muzika ir buvo mano gyvenimas.

