Negana to, ji dar atsidūrė ant populiaraus ir įtakingo madų žurnalo „Vogue“ viršelio – bene vienintelė iš daugeliui moterų visiškai svetimo pasaulio.
Daugelis manė, kad šiai silpnosios lyties atstovei srityje, kur tradiciškai sukasi beveik vien vyrai, nepasiseks.
Bet mažiau nei per metus „Yahoo“ vertė nuo 15 JAV dolerių už akciją šoktelėjo iki 30, bendrovė už 1,1 milijardo dolerių įsigijo geras perspektyvas turinčią įmonę „Tumblr“, o šiuolaikinių informacinių technologijų garsenybės vėl norėjo dirbti „Yahoo“.
Pranašystės dėl ilgos skausmingos „Yahoo“ mirties subliūško kaip muilo burbulas.
M.Mayer – išskirtinė vadovė, nes jai pirmiausia rūpi ne akcininkų interesai ar pelnas, o klientų norai.
Į Viskonsino valstiją atvykusi Suomijoje meno mokytojos ir inžinieriaus šeimoje gimusi M.Mayer skiriasi nuo savo kolegų.
Steve’as Jobsas garsėjo kuklumu, socialinio tinklalapio „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas ar interneto bendrovei „Google“ vadovaujantis Larry Page’as nekreipia jokio dėmesio į savo išvaizdą ir aprangą.
„Yahoo“ vadovė rengiasi garsių dizainerių drabužiais ir gyvena prabangiame viešbutyje. Jauna, turtinga ir stilinga šviesiaplaukė labiau panaši į Holivudo žvaigždę nei prie kompiuterio ekrano prilipusią programuotoją.
M.Mayer mokėsi valstybinėje mokykloje, o vasaromis triūsė vietos parduotuvėje. Ji neturėjo bendraamžių draugų: jais tapo mokytojai. Gal dėl to M.Mayer išvengė pašaipų ir patyčių, kai visą savo energiją skyrė matematikai ir kitiems tiksliesiems mokslams.
1993 metais ji įstojo į Stanfordo universitetą studijuoti medicinos. Bet ši sritis jai greitai pabodo: per mažai kūrybinio mąstymo ir laisvės.
Veržlioji M.Mayer pradėjo ieškoti iššūkių ir netruko jų rasti: kompiuterių kursuose pradėjo mokytis programavimo. Čia susipažino su profesoriumi Ericu Robertsu, iš kurio lūpų pirmą kartą išgirdo apie „Google“.
Gražioji šviesiaplaukė dar ir dėstė kompiuterių mokslus jaunesniems Stanfordo universiteto studentams. Energinga, mokanti patraukti ir sudominti studentus ir kolegas M.Mayer atsidūrė kryžkelėje: dėstyti ar užsiimti kitokia veikla.
Savo elektroninio pašto dėžutėje ji jau buvo radusi 12 darbo pasiūlymų, tad pamačiusi dar vieną spustelėjo klavišą „ištrinti“. Laimė, kad pirštas nepataikė: šią žinutę buvo atsiuntusi bendrovė „Google“.
M.Mayer prisiminė, kad apie „Google“ ir jos įkūrėjus jai pasakojo profesorius E.Robertsas. Pirmasis susitikimas su interneto bendrovės darbuotoju Craigu Silversteinu jai įstrigo į atmintį.
Nors M.Mayer apibūdino jį kaip vieną protingiausių kada nors jos sutiktų žmonių, ji labai ilgai svarstė visus „už“ ir „prieš“. Racionaliai mąstanti šviesiaplaukė pradėjo skaičiuoti, ar „Google“ pavyks prasimušti į rinką.
Pradėjusi dirbti interneto bendrovėje paprasta programuotoja, M.Mayer greitai kopė karjeros laiptais. Darboholikė pirmus dvejus metus triūsė po 100 valandų per savaitę – kasdien po 14 valandų, įskaitant ir savaitgalius.
Bet toks gyvenimo ritmas M.Mayer atrodė normalus, nors miegodavo tik po keturias valandas. Jos varomasis vidaus variklis – jai darbas patiko. Jauna moteris buvo atsakinga už „Google“ paieškos ir interneto bendrovės produktų išvaizdą. Ji tarsi liūtė kovėsi dėl kiekvieno brūkšnio ar taško, spalvos, net atspalvių.
M.Mayer tapo atsakinga už beveik visų svarbiausių „Google“ produktų išvaizdą. Be to, pasirodė, kad ji apdovanota išskirtine intuicija, nes suvokė, ko trokšta interneto bendrovės vartotojai.
Už „Google“ ribų M.Mayer buvo vis labiau žinoma ir vertinama. Bet interneto bendrovės kolegų palankumo nenusipelnė. 2010-aisiais ji buvo nušalinta nuo „Google“ paieškos ir pradėjo vadovauti „Google Maps“ – Kartografinių programų skyriui.
Sklandė įvairūs naujojo paskyrimo motyvai. Vienas jų – M.Mayer turėjo meilės romaną su tuomečiu bendrovės vadovu Larry Page’u, o jis dėl to nenorėjęs rodyti jai palankumo.
Turėjo ji ir kitokių, „Google“ kolegoms nepatikusių charakterio savybių: neleido pavaldiniams dirbti savarankiškai – bent kiek reikšmingesnį sprendimą priimdavo ir patvirtindavo tik ji.
Jausdama, kad žiedas aplinkui ją veržiasi, M.Mayer nusprendė, kad po trylikos darbo metų pribrendo laikas atsisveikinti su „Google“. Juolab kad darbo pasiūlymų nestokojo.
Prieš trejus metus, vasarą, įvyko lemtingi pokalbiai su interneto bendrovės „Yahoo“ akcininkais, valdybos nariais. Bet dėl vadovo vietos jai teko pakovoti su laikinai šias pareigas ėjusiu Rossu Levinsohnu.
„Yahoo“ vis dėlto pasirinko moterį. Prieš sutikdama eiti šios interneto bendrovės vadovo pareigas, ji prisipažino, kad esanti penktą mėnesį nėščia. Bet net ši aplinkybė neturėjo jokios įtakos akcininkų ir valdybos narių apsisprendimui.
M.Mayer pagimdė sūnų, padvigubino „Yahoo“ akcijų vertę, nustūmė „Google“ į antrąją vietą pagal interneto lankytojų skaičių, grąžino kolektyvui pasitikėjimą savo jėgomis ir savo vedliais.
Tiesa, talentingoji interneto bendrovės „Yahoo“ vadovė pelnė Amerikos moterų nepalankumą: po gimdymo ji ilsėjosi tik dvi savaites, po to šalia jos darbo kabineto buvo įrengtas kambarys mažyliui su aukle.
Elegantiškoji M.Mayer yra ištekėjusi už investuotojo Zachary Bogue, jos turtas dabar vertinamas 300 milijonų JAV dolerių.
Daugiau – antradienio žurnale „Stilius“. Daugiau Lietuvos ir užsienio garsenybių gyvenimo naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje!
