Stebino kainos ir draugiškumas
Kelionių agentūros „Makalius“ įkūrėjas R.Širvinskas patikino, kad tai buvo atostogos, pakeitusios jo požiūrį į gyvenimą. Per 21 dieną Filipinuose lietuvis išvydo tokių kerinčių vaizdų ir patyrė tokių adrenaliną sukeliančių nuotykių, kad juos sujungus išeitų visai neblogas filmas.
Nors gali pasirodyti, kad kelionių agentūros įkūrėjas turėtų būti išmaišęs pasaulį skersai ir išilgai, Azijoje Makalius lankėsi pirmą kartą. Iki šiol šis kraštas jam kėlė asociacijas su skurdu ir netvarka. Po šios kelionės jo požiūris kardinaliai pasikeitė.
Jau per pirmąsias atostogų dienas R.Širvinską nustebino užkrečiantis vietinių gyventojų optimizmas ir nuoširdumas. Vaikinas įsitikinęs – ne Tailandas, o Filipinai turėtų būti tituluojami šypsenų šalimi. Būtent čia Rimvydas išmoko mėgautis kiekviena diena, džiaugtis visais likimo siųstais išbandymais, net nesėkmėmis.
„Mes esame įpratę keliauti po Europą, kur vietiniai kabinėjasi prie turistų, ieškodami būdų kaip nors iš jų užsidirbti. Tad kai Filipinuose kas nors mus užkalbindavo, tylėdavome. Žmonės dėl to nustebdavo.
Sykį priėjo moteris, paklausė, ką čia veikiame. Mes su kolega toliau atsainiai kalbėjomės, tad ji paklausė: „Jūsų šalyje visi žmonės tokie nedraugiški?“ Pamažu supratau, kad filipiniečiams nieko nereikia iš turistų. Jiems tiesiog patinka bendrauti“, – stebėjosi R.Širvinskas.
Absoliučiai visus turistus Filipinuose žavi žemos kainos. Pavyzdžiui, Lietuvoje už du eurus greičiausiai nusipirksite tik puodelį kavos, o Filipinuose už tą pačią sumą gausite tokią pusryčių porciją, jog teks padaryti pertrauką, kad galėtumėte ją įveikti. Už pagrindinį patiekalą sumokėsite iki 3 eurų.
Maistas – europietiškos ir kinų virtuvių popuri. Čia galite paskanauti ir vištienos saldžiarūgščiame padaže, ir virtos kiaulienos ar jautienos, patiekiamos su bulvėmis. R.Širvinską labiausiai sužavėjo ryžiai su česnakais. Atrodo, nieko ypatinga, tačiau skonis, pasak kelionių eksperto, buvo tikras atradimas.
Nardė su bangininiais rykliais
Makaliaus pažintis su Filipinais prasidėjo Borakajaus saloje. Ji – pati populiariausia ir brangiausia vieta 98 mln. gyventojų turinčioje šalyje. Tai visai maža salelė, besišliejanti prie kitos salos. Borakajaus paplūdimys patenka į gražiausių viso pasaulio paplūdimių trejetuką.
„Ši sala pernelyg išgirta. Kuo toliau keliavome, tuo gražesnių vietų atradome Filipinuose. Jose, beje, buvo kur kas pigiau. Tarkime, Borakajuje patiekalas kainuoja dvigubai brangiau nei kitur, nors porcija – mažesnė“, – patikino R.Širvinskas.
Iš Borakajaus R.Širvinskas su bičiuliu Andriumi Dudavičiumi nuskrido į Sebu salą. Čia turistai gali pasimėgauti itin ekstremalia pramoga – paviršiniu nardymu su bangininiais rykliais. Nors Makalius nėra vandens pramogų mėgėjas, šios progos jis nepraleido. Juolab kad 30 minučių trukmės pasiplaukiojimas kainavo ne tiek ir daug – 20 eurų.
„Prieš nardymą būtina atidžiai išklausyti instruktažą: negalima būti šalia uodegos, nes ji gali nublokšti, negalima plaukti į ryklį, nes jis gali tave praryti, būtina laikytis bent 4 metrų atstumo. Bangininiai rykliai stebimi 5 valandą ryto, tad dar buvau užsimiegojęs, kai to klausiausi.
Kai paskui suvokiau, kaip tai pavojinga, pasidarė baisu. Tačiau vaizdas viską atpirko – jis buvo nuostabus“, – pasakojo R.Širvinskas.
Skrydis virš džiunglių
Vėliau turistai patraukė į Boholio salą, kur stūkso garsiosios Šokolado kalvos. Gamtos suformuotos triufelių formos kalvos – neįprastas geologinis reiškinys, traukiantis keliautojus iš viso pasaulio. Ant daugiau nei 1200 vienodų kalnelių – žolė, kuri sausuoju laikotarpiu paruduoja. Dėl to kalvos atrodo lyg šokoladinės.
Egzotišku Filipinų gamtovaizdžiu Makalius mėgavosi ir iš aukštai – vaikinas išbandė Supermeno skrydį lynu. Skrydis lynu – ypač populiari pramoga Filipinuose. Kiekviename kurorte galima rasti ką nors panašaus. R.Širvinskas išbandė beveik kilometro ilgio skrydį į abi puses už 7 eurus.
„Maniau, kad jau atlaikiau skrydį per Nerį, tad nėra priežasčių bijoti. Pasirodo, skristi per Nerį visai nebaisu. Kai pradėjau skristi Filipinuose, pamačiau, kad skrendu virš džiunglių, palmių, didžiulio skardžio, akmenuotos kalnų upės. Aš buvau pakibęs 120 metrų aukštyje, skridau maždaug 900 metrų. Pusiaukelėje užsimerkiau ir nieko nebemačiau. Šis skrydis viršijo mano galimybių ribas.
O mes, drąsuoliai, juk buvome pasirinkę ir grįžimą! Mane, galima sakyti, per prievartą dar kartą užkabino ant to lyno“, – dabar jau kvatojosi R.Širvinskas.
Planavo savo laidotuves
Tačiau šis skrydis toli gražu nebuvo daugiausia baimės įvaręs nuotykis. Norėdami sutaupyti laiko R.Širvinskas ir dar keli turistai nusprendė iš vienos salos į kitą persikelti mažu privačiu laiveliu.
Kelionė kainavo vos po 10 eurų, turistams buvo pažadėta, kad plauks ne ilgiau nei pusantros ar dvi valandas, o išsilaipins pasakiško grožio paplūdimyje.
Tikrovė buvo kiek kitokia. Kelionė, kurią Makalius linkęs vadinti tiesiog košmaru, truko tris su puse valandos. Per ją visi keleiviai kiaurai permirko, mat laivas buvo toks mažas, kad kiekviena banga jį užliedavo.
„Kartais mus taip užpildavo, kad reikėjo stovėti stulpą apsikabinus kaip siaubo filme. Tai buvo baisiausia kelionė mano gyvenime. Esu įsitikinęs, kad bus ir dar baisesnių, bet tąsyk spėjau pagalvoti apie viską: kaip tėvai pargabens mano kūną, ar gyvybės draudimas vis dar galioja. Nebuvo mobiliojo ryšio, tad negalėjau niekam paskambinti ir atsisveikinti“, – prisimena R.Širvinskas.
Maža to, jiems beplaukiant aplink laivą ratus pradėjo sukti du rykliai. Su kiekvienu ratu jie akivaizdžiai artėjo prie žmonių. Kai prancūzų turistai paprašė laivo kapitono sustoti, kad galėtų nufotografuoti šiuos įstabius vandens grobuonis, kapitonas sukėlė dar didesnį keliautojų siaubą paleisdamas laivą visu greičiu.
Persigandę turistai galiausiai paprašė gelbėjimosi liemenių. Pasirodo, jų laive net nebuvo.
„Tada puoliau į paniką. Pradėjau rėkti, kad sumokėsiu tiek, kiek jis nori, kad tik nuplukdytų į artimiausią krantą. Tačiau kranto niekur nebuvo matyti.
Paskui pamačiau vieną salelę ir pagalvojau – plauksiu ten. Piešiau vaizduotėje, kaip banga nulaužia laivo šoną, mes pradedame skęsti. Gelbėjimosi liemenių nėra. Galvojau, išsilaikysiu vandens paviršiuje gulėdamas žvaigždute arba bandysiu plaukti iki salos. Tačiau yra nedidelė problema – du rykliai suka ratus aplink mane! Kolega patarė: kai ryklys puola, reikia bandyti durti į akį, nes jų tvirtos odos nepavyks pradurti. Tad stovėjau laive apsikabinęs stulpą ir mačiau save, bandantį rykliui išdurti akį“, – patirtu siaubu dalijosi R.Širvinskas.
Lengviau atsipūsti jis galėjo tik palietęs kojomis žemę. Tuomet vaikinas suskubo parašyti trumpąsias žinutes visiems brangiems žmonėms – priminti, kaip juos visus myli, ir pasakyti, kad gyvenimas vis dėlto yra nuostabus.
Viešbutis – negyvenamoje saloje
Paskutinė kelionės kryptis – negyvenama Sagnipos sala. Iki artimiausių salų – valanda kelio, o registruoti salos gyventojai tik du – šveicaras Henry Leisibach-Loquia su žmona Cora.
Prieš du dešimtmečius į salą atvykęs vyras čia įkūrė nedidelį viešbutį. Jį laikui bėgant šveicaras išplėtė. Tačiau ir šiandien jis nedidelis – turistų laukia tik 14 kambarių.
„Tai pati geriausia mano atostogų patirtis, – nedvejodamas sakė R.Širvinskas. – Šioje saloje gali pasijusti kaip Robinzonas Kruzas. Mobilusis ryšys ten veikia du kartus per dieną, elektra yra vos kelias valandas vakare. Tuo pat metu Henry bando pasinaudoti interneto ryšiu, bet jis yra neįtikėtinai silpnas.
Pirmą vakarą atrodė, kad kažko trūksta. Bet po to supratau, kad tai ir yra tikrasis poilsis. Nebenorėjau iš ten išvažiuoti. Žmonės, su kuriais atostogavome, tuo metu atrodė lyg šeima. Po trijų savaičių atostogų namo dar visai nenorėjau. Iš Filipinų išvykau beveik su ašaromis akyse“, – juokėsi R.Širvinskas.
