Dešimtmečiai konfliktiškų santykių su Vakarais, taikomos ekonominės sankcijos, baimė dėl Irano urano sodrinimo programos, griežti musulmoniški papročiai ir pranešimai apie pagrobtus turistus. Yra pakankamai priežasčių, dėl kurių polėkis keliauti į Iraną gali atvėsti dar nė nepradėjus domėtis skrydžiais ir viešbučiais, rašo žurnalas „Stilius“.
Žinomos lietuvių architektų poros tai neatbaidė. Vykti į Iraną paskatino šią šalį aplankyti norėjęs Vilijos pusbrolis – jis surinko nedidelę lietuvių turistų grupę ir dviem savaitėms išsiruošė į kelionę ypatingu maršrutu. Paragino ir pernai Irane viešėjęs, apie šią šalį labai šiltai kalbėjęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Per dvi savaites Algirdas su Vilija apsilankė ne tik sostinėje Teherane ir keliuose didžiausiuose Irano miestuose, bet ir vietose, į kurias Europos turistų grupės apskritai nebuvo įkėlusios kojos.
„Aplankyti Persiją, kitaip – Iraną, buvo mano svajonė. Žinoma, šalis didžiulė, visos taip greitai neapžiūrėsi, bet pamatėme dalį rytinės, centrinę ir šiek tiek Pietų Persijos. Po porą naktų nakvojome Teherano, Jazdo, Isfahano ir Širazo miestuose. Įdomi senoji architektūra, tikras islamo Renesansas, draugiški ir išsilavinę žmonės. Buvo verta ten nuvykti“, – gerus įspūdžius apie aplankytą kraštą nuo pirmosios minutės bėrė A.Kaušpėdas.
Kad Irane teks elgtis kitaip, nei pripratę europiečiai, jie su Vilija puikiai žinojo. Kiek neįprasti dalykai prasidėjo dar prieš kelionę.
Kad gautų Irano vizą, sutuoktiniai pasigamino naujus pasus, puikiai žinodami, kad dėl senuosiuose esančių įrašų apie apsilankymą Izraelyje viešnagė Irane būtų neįmanoma.
„Mūsų tiesiog nebūtų įsileidę, kaip ir turistų su JAV vizomis. Taip jau yra. Jei dabar norėtume aplankyti Izraelį, vėl tektų keisti pasus, nes ten jau neįleistų su Irano viza.
Absurdas? Žinoma. Bet jis tik primena, kokiame sudėtingame, konfliktų plėšomame pasaulyje gyvename“, – svarstė Algirdas.
Kitas iššūkis – pasirinkti drabužius kelionei. Pagal griežtas musulmoniškas tradicijas moterims Irane draudžiama viešai rodyti plaukus, negalimos jokios iškirptės, drabužiai turi dengti kūną iki plaštakų ir pėdų, jie negali būti aptempti ir išryškinantys figūrą. Vyrai net ir karštyje nemūvi šortų.
Vilijai dėl to dar prieš kelionę teko pasirūpinti krūva skarų ir gerokai pasukti galvą dėl aprangos, bet dabar jai tai atrodo logiška.
„Religija – viena, bet yra ir kitokių, racionalių, paaiškinimų. Saulė visą laiką spigina tiesiai virš galvos. Galvą prisidengti tiesiog būtina. Nors, neslėpsiu, kartais buvo labai nepatogu. Aš apskritai vasarą nemėgstu nešioti kepurės – šukuosena gadinasi“, – nusijuokė moteris.
„Skara padeda apsisaugoti ir nuo vėjo, dulkių, burną galima užsidengti. Netyčia ten patekome į smėlio audrą – pusdienį žiauriai kosėjome, nosis bėgo. Mūsų organizmas pernelyg lepus tokiai aplinkai“, – pripažino A.Kaušpėdas.
Kokie tvirti iraniečių papročiai, Algirdas įsitikino jau pirmąją kelionės dieną, kai užsimiršęs pasielgė kiek netaktiškai.
„Ištiesiau ranką pasisveikinti su moterimi. Ji nepadavė rankos ir nuleido akis. Paskui buvo paaiškinta, kad mano poelgis yra neįprastas. Vyrai nežiūri svetimoms moterims į akis, taip tiesiog negalima, – pasakojo „Anties“ lyderis. – Įdomiausia, kad moterys gali rodyti tik veidą, todėl labai puoselėja jį, naudoja daug intensyvaus makiažo, populiarios plastinės veido korekcijos.“
Griežtas draudimas susijęs ir su alkoholio vartojimu. Jau lėktuve, lietuvius skraidinusiame iš Stambulo į Teheraną, nebebuvo siūloma svaigiųjų gėrimų. Pačiame Irane už alkoholinių gėrimų vartojimą pirmą sykį skiriama didelė bauda, o antrą jau gali būti nuplaktas rykštėmis.
„Yra nealkoholinio alaus, bet jis – kaip limonadas. Dėl interneto irgi įdomu – dauguma svetainių tiesiog neatsidaro, telefono skambučiai, nors tarptinklinis ryšys ir veikia, mūsų nepasiekė. Bet tai – smulkmenos“, – numojo ranka Algirdas.
Nemažai pasaulio mačiusią porą Irane džiugino vietos gyventojų elgesys. A.Kaušpėdui susidarė įspūdis, kad iraniečiai labai džiaugiasi turistais, bet kartu moka ir išlaikyti atstumą, kad dėmesys nebūtų įkyrus.
„Daug kam galbūt tai staigmena, bet Irane labai daug turistų iš Vakarų. Tvarka – aukšto lygio, jokio priekabumo, tampymo už rankovės – kitaip nei kai kuriose, tarkime, Azijos šalyse, kuriose teko lankytis.
Tikrai jautėmės visiškai saugiai. Žinoma, naktimis nesišlaistėme ir pasienyje su Afganistanu vieni nekeliavome. Kai lankėmės ten esančiame Bidžano miestelyje, septyniems turistams buvo priskirti septyni lydintys asmenys. Tikriausiai jie atliko ir apsaugininkų funkciją.
Bet kituose miestuose galėjome eiti vieni, kur tik norime“, – pasakojo A.Kaušpėdas.
Tvirta valdžia, be išlygų pripažįstamas Irano aukščiausiojo dvasinio lyderio Ali Khamenei autoritetas, draudimas meno kūriniuose vaizduoti žmogaus veidą – šioje šalyje daug dalykų, su kuriais europiečiams nėra taip lengva apsiprasti.
Tačiau priėmus vietines taisykles, tikino Algirdas ir Vilija, Irane tikrai galima jaustis puikiai.
„Vietiniai žmonės su vakariečiais bendrauja labai geranoriškai, nėra infekuoti propagandos. Mane nustebino tai, kad visi užkalbinę gerai žinojo, kur yra Lietuva, tiksliai nurodydavo. Žmonės ten išsilavinę. Ne tokie kaip Egipte, kur ir patys nelabai išmano savo istorijos, tik skuba nuplėšti už ją pinigų. Irane kiekvienas senukas apsiputojęs išsamiai papasakos, kuriais metais
Dainininkui susidarė įspūdis, kad valstybė turi didžiulį potencialą, tačiau dėl Vakarų sankcijų šiuo metu snaudžia žiemos miegu. Gatvėse – transporto spūstys, važinėja dešimties metų senumo vakarietiški automobiliai. Viskas gana modernu, o keliai, anot A.Kaušpėdo, – tiesiog nuostabūs.
Tiesa, architekto išsilavinimą turinčiam A.Kaušpėdui dabartinė Irano architektūra pasirodė eklektiška, kiek neskoninga.
„Turgūs – pilni žmonių, daugybė nuostabius daiktus kuriančių amatininkų. Tik daugiausia ten sukasi vyresni žmonės, jie prasitarė, kad jaunimui dėl ekonomikos problemų galimybių yra nedaug, nėra naujų investicijų – tai liūdina. Justi, kad jie laukia sankcijų panaikinimo ir daug iš to tikisi“, – užsiminė Algirdas.
Įspūdinga molinė pilis, pro kurios langus matyti Afganistanas, išpuoselėtos aikštės, naktinis pasivažinėjimas dykuma, nakvynė oazėje – dvi viešnagės savaitės kasdien lietuviams pateikdavo ką nors naujo ir įdomaus.
Širaze lietuvius gidas nusivedė į trečią pagal svarbą pasaulyje musulmonų šiitų šventyklą, kurioje meldėsi tūkstančiai žmonių. Kitą vakarą turistai dykumoje stebėjo saulėlydį mėgaudamiesi arbata ir saldumynais. Tiesa, po to juos vežęs visureigis naktį įklimpo dykumos smėlyje, teko jį stumti, buvo baisoka, bet įspūdžių tai nesugadino.
„Mane užbūrė iraniečių tarpusavio bendravimas – vakarais būriais eina pasivaikščioti, susitikę apsikabina, šiltai sveikinasi, ilgai linki vienas kitam gerų dalykų.
Tiesa, pavyzdžiui, jų muzika – gana liūdna. Tokios tradicijos, visos šventės – irgi liūdnos. Tuo jie man priminė lietuvius – mes irgi mėgstame paliūdėti“, – šyptelėjo A.Kaušpėdas.
Iranietišku maistu jis pernelyg nesusižavėjo – pagrindiniai patiekalai šioje šalyje yra ryžiai ir kebabai. Nenudžiugino ir daržovių pasirinkimas, jis kuklus.
„Jie gardžiai gamina troškinius su pupelėmis, aviena, jautiena, taip pat – baklažanus. Kainos panašios į lietuviškas – pavalgyti gali maždaug už 6 eurus. Bet greitai pasiilgau europietiško maisto“, – prisipažino roko atlikėjas.
Įprastais karšto klimato šalims turizmo malonumais irgi nepasimėgausi. Kaitintis saulėje su maudymosi kostiumėliais iraniečiams nepriimtina. Iš smalsumo paklausę, ar kas nors tai šalyje daro, lietuviai sulaukė atsakymo, kad tai įmanoma nebent negyvenamoje saloje.
Iš Irano pora parsivežė gražų kilimą ir keletą staltiesių, išmargintų įspūdingais ornamentais ir gėlėmis.
„Tokia meistrystė, kad net užburia. Beje, gana nebrangu – gali visą lagaminą tokio grožio prisikrauti. Bus puikus priminimas apie šalį, kurioje gyvena darbštūs ir nagingi žmonės“, – džiaugėsi A.Kaušpėdas.
Keliauti mėgstantis dainininkas jau dėlioja dar įspūdingesnį planą – Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga trejus metus keliauti aplink pasaulį.
„Tikriausiai teks vėl pervažiuoti Iraną. Bet aš dėl to džiaugiuosi. Po šios viešnagės mielai ten apsilankysiu dar kartą. Mums ten tikrai patiko“, – patikino A.Kaušpėdas.
