Taip, kaip Ona pasakoja apie kraštą, kuriame net negimė, verčia gėrėtis – nedažnas net Lietuvoje gimęs ir augęs su pasididžiavimu vertina savo šaknis.
Ona gimė Amerikoje, Šiaurės Dakotoje.
„Tačiau kasmet keliaudavau į Lietuvą vasaroti su savo šeima, seneliais, tetomis, dėdėmis, pusbroliais“, – žurnalui „Stilius“ sakė mergina, šiuo metu gyvenanti Indianos valstijoje.
Jos tėvai į Ameriką atvyko prieš 25 metus.
„Visi drabužiai ir papuošalai, matomi nuotraukoje, yra mano mamos, senelės, prosenelės – tie daiktai mūsų šeimoje perduodami iš kartos į kartą. Mano senelė Lietuvoje šoko tautinius šokius, dalyvavo įvairiuose festivaliuose visoje Europoje. Vilkėti savo tautinį kostiumą man – tarsi keliauti laiku ir išgyventi savo šeimos istoriją“, – pasakojo Ona.
Ji pati aktyviai dalyvauja Amerikos lietuvių veikloje. Po renginių į socialinę paskyrą įkeldavo savo nuotraukų, kuriose ji su tautiniais drabužiais. Į jas dėmesį atkreipė fotografas Jasonas Lavengoodas ir pakvietė Oną į fotosesiją.
Nuotrauka pirmiausia atsirado „Baltic Bridge“ tinklalapyje – Onos atvaizdo paprašė portalo kūrėja Aiste Zalepuga, beveik tuo pat metu nuotrauka buvo parinkta ir į itališkojo „Vogue“ fotogaleriją, nes fotografas dalyvavo konkurse „PhotoVogue“, kuriame ieškoma naujų talentų iš viso pasaulio.
„Labai nudžiugau, kai buvo atrinkta mano nuotrauka, nes man ir pačiai norisi dalintis su pasauliu savo kultūra ir jos grožiu“, – sakė O.Žekonis.
Šiuo metu mergina – Indianos universiteto antrakursė, kremta meno, fotografijos ir psichologijos mokslus.
Ona ir pati mėgsta fotografuoti. Jos aistra – muzika, menas, kelionės po pasaulį ir bendravimas su įvairių kultūrų žmonėmis.
Mergina neslėpė, jog kai kada jaučiasi dviprasmiškai: leisdama laiką Lietuvoje suvokia, kad šimtu procentų nepriklauso šiai kultūrai, toks pat pojūtis ir grįžus namo į Ameriką.
Tačiau visada stipriai justi tam tikrų lietuviškų dalykų ilgesys – tai kvapas, skonis ir pojūčiai, kuriuos kelia patirti įspūdžiai tėvų gimtinėje.
„Visuomet ilgiuosi gėlių, laukų, žemuogių, mėlynių, grybų, pušynų kvapo. Net pomidorų, agurkų ir žirnių močiutės darže. Jos ruoštų cepelinų, koldūnų ir šaltibarščių. Mano močiutė sukaupusi daug istorijos žinių ir tarsi netyčia mane supažindino su daugybės bažnyčių istorija, kartu aplankėme daug muziejų, mažyčių miestelių ir kitų nuostabių Lietuvos vietų, – pasakojo Ona. – Taip pamažu suvokiau, kad lietuviška kultūra moko būti stipriai, rasti grožį paprastuose dalykuose, niekada neprarasti ūpo. Lietuvybė – didelė dalis mano asmenybės, didžiuojuosi tuo ir net neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip.“
Ką Ona mano apie emigraciją?
Į šį klausimą atsakyti vienareikšmiškai labai sunku.
„Viena vertus, puiku, kai žmonės turi galimybę išvažiuoti ir pamatyti pasaulio. Tačiau emigracijoje slypi pavojus prarasti savo kultūrą, o šalis netenka jaunų protų ir rankų“, – svarstė mergina.
Parengė DAIVA KAIKARYTĖ
* * *
Visuomet ilgiuosi gėlių, laukų, žemuogių, mėlynių, grybų, pušynų kvapo. Net pomidorų, agurkų ir žirnių močiutės darže.
O.Žekonis
