Vakarais kauniečiai su vaikais – septynmete Sandra ir devynmečiu Matu – vis dažniau laiką leidžia svetainėje prie stalo šalia spragsinčio židinio gurkšnodami arbatą, šnekučiuodamiesi, dalydami vieni kitiems dėmesį ir šilumą.
Šeima drauge gamina rankdarbius, kuriuos dovanos bičiuliams ar giminaičiams. Mažieji piešia piešinius, o suaugusieji gamina suvenyrus, dovanų dėžutes. Kalėdų laukimą kauniečiai dar labiau įprasmina vaikams skaitydami žiemos pasakas ir biblines istorijas.
„Ši zona tapo tarsi magišku traukos centru nuo tada, kai praėjusią savaitę ją papuošėme advento vainiku, kurį su vaikais gaminome kelis vakarus. Jiems ypač patiko prie kėnio šakų karštais klijais klijuoti pačių miške rinktus kankorėžius ir uogas“, – pasakojo N.Martinavičienė.
Kurdami vainiką kauniečiai naudojo daug baltos spalvos detalių. Šeima norėjo, kad puošmenos derėtų prie jų namų interjero ir šventiniu laikotarpiu dovanotų mielų šviesių akimirkų.
Daugiau šventinių puošmenų ir Kalėdų eglė Martinavičių namuose atsiras per Kūčias. Tądien ant lauko durų bus pakabintas Kalėdų vainikas, papuošta kauniečių nuosavo namo kieme auganti eglė, įžiebtos lempučių girliandos. Šios tradicijos laikomasi, kad Kūčios taptų ypatinga švente.
„Įprastai puošiame didelę gyvą eglę. Madų ir puošybos tendencijų jau kurį laiką nesivaikome, nes žaliaskarę puošia vaikai. Jie eglę apkabinėja, po ja ir šalia jos išdėlioja savo pliušinius žaislus, jokių kitokių šventinių puošmenų jiems nereikia“, – sakė N.Martinavičienė.
Moteris neslėpė, kad ankstesniais metais Kalėdų eglę ji puošdavo stiklinėmis ar kitomis puošmenomis, tačiau vaikai jas pamažu nuimdavo ir paslėpdavo, o vietoj jų pakabindavo ar susodindavo savo žaislus.
Todėl užpernai mama nutarė eglės puošybą palikti tik savo atžaloms. N.Martinavičienė įsitikinusi, kad vaikams ūgtelėjus Kalėdų eglę ji vėl galės puošti stiklinėmis dekoracijomis, kurios metams bėgant bus dar vertingesnės.
Kūčių vakarą į kauniečių namus susirenka gausus būrys jų artimųjų. Prie stalo sėda keturių kartų atstovai.