Renginiuose Daiva savo stilinga išvaizda traukia daugelio akį. Bet ne išvaizdai ji skiria daugiausia dėmesio – pavyzdžiui, šiuo metu dvi D.Janulaitytės-Gunther studentės baigia savo mokslinius darbus, tad dėstytoja joms pasiekiama visą parą.
Daiva daug metų dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), didžiausią jos dėstomo kurso – mikrobiologijos – dalį sudaro paskaitos, laboratoriniai darbai ir seminarai užsienio studentams.
„Terminą „užsienio“ mes vartojame studentams, atvykstantiems studijuoti medicinos iš kitų pasaulio šalių – šiuo metu net iš 48 valstybių. Kai pradėjau dirbti LSMU – dar būdama doktorantė, universitete buvo tik 22 užsienio studentai, pasirinkę medicinos studijų programą anglų kalba“, – „Stiliui“ sakė dėstytoja.
Izraelis, Libanas, Jordanija, Pakistanas, Bangladešas, Lenkija, Vokietija, Norvegija, Šri Lanka, Venesuela, Tailandas, Australija, Brazilija, Honkongas, Kolumbija, Kinija – tai dar ne visos šalys, iš kurių studentai atvyksta į Lietuvą.
„Nedidelę grupelę studentų sudaro tie, kurių tėvai emigravo į Kanadą, Vokietiją ar JAV, o dabar šie vaikai studijuoti atvyko į Lietuvą. Jie puikiai kalba lietuviškai ir sako, kad būti čia – didelis malonumas, – džiaugėsi lektorė. – Vienas kanadietis jau dabar apsisprendęs dirbti Lietuvoje. Labai jį įsiminiau, nes vis teiraudavosi lietuviškų mikrobiologijos terminų. Taip jis sukeldavo auditorijoje esančių vokiečių studentų norą klausinėti terminų jų kalba. Man nebuvo lengva!..“
Šiais mokslo metais dr. D.Janulaitytė-Gunther dirbo su keletu lietuvių studentų grupių. Dėstytoja jais labai džiaugėsi, nes jaunuoliai kūrybiški ir trokštantys žinių ne tik iš lietuviškų vadovėlių.
Simpatija, matyt, užsimezgė abipusė, nes studentai Daivai įteikė rožių puokštę už „fainiausius laboratorinius darbus universitete“.
„Praeityje lietuvių studentams dažnai neįtikdavau: tai jiems užkliūdavo mano „Diesel“ džinsai ir žemakulniai odiniai batai – jie norėjo matyti dėstytoją su kostiumėliu ir aukštakulniais. Kai kurie norėdavo, kad liepčiau skaityti vadovėlius, kuriuos jie atpasakotų lyg sovietiniais laikais, nes kitaip ir kitko mokytis nenorėdavo. Jei tekdavo ką nors skaityti anglų kalba, man būdavo šiurkščiai atrėžiama: „Aš dirbsiu gydytoju tik Lietuvoje, man nieko daugiau nereikia.“ Tad ypač džiugu matyti pasikeitusius lietuvius studentus – su jais dirbu lygiai taip pat, kaip su užsieniečiais“, – pasakojo Daiva.
– Girdėjau, kad jūs į paskaitas atnešdavote kiekvienam po indelį jogurto, bet ne gerti – naudodavote tai kaip mokomąją priemonę.
– O, taip! Nešdavau jogurtą su normalios mikrofloros bakterijomis, nes tikiu, kad studentai vaizdžiai pateiktus sudėtingus dalykus įsimena kur kas geriau. Juk įsiminti šimtus skirtingų mikroorganizmų per trumpą laiką tikrai sudėtinga. Jei studentui patiko jogurto pakuotė ar skonis, jis mikroorganizmo pavadinimą įsimins greičiau.
Turiu pripažinti, kad aš – kaip ir studentai – patobulėjau taip pat! Dabar jogurto pati nenešu – duodu užduotį patiems nueiti į parduotuvę ir išstudijuoti jogurtą su natūralią žmogaus mikroflorą atkuriančiomis bakterijomis ir atsinešti po keletą savo mėgstamiausių. Darbo metu studentai keičiasi jogurtu, vienas kitą vaišina – mane taip pat. Taip mokomės ne tik bakterijų pavadinimus, bet ir gerų manierų, – įkvėptai pasakojo Daiva.
– Jūs – netipiška dėstytoja. Iš kur tai jumyse?
– Daugiausia dėl nuostabių, kūrybiškumą skatinančių užsienio profesorių. Labai įsiminė mano pirmoji paskaita studentams Londono karališkajame koledže (London Imperial College) apie bakterijų sandarą.
Pasiruošiau skaidrių ir laukiu paskaitos pradžios. Į auditoriją įžengusi mano bosė sako: „Planuoji paskaitą pateikti tokia nuobodžia forma?“
„Ne, be abejo, ne“, – su šypsena atsakiau ir tiesiu taikymu bėgau prie kopijavimo aparato. Padariau studentams po neužbaigtą bakterijos paveikslą, kurį iki galo jie turėjo nupiešti patys paskaitos metu. Taip mokydama kitus mokiausi pati, – pasakojo Daiva. – Lietuvoje daktaras Rolandas Maskoliūnas man buvo dėstytojo etalonas. Tai nepaprastai žavus, stilingas, įdomus lektorius, niekada nežeminantis studentų dėl nežinojimo. Su juo galėdavome kalbėti ne tik apie biochemiją, bet ir apie filmus, knygas, keliones. Metams bėgant tapome kolegomis ir net bičiuliais. Kartais mano žavingasis buvęs dėstytojas pakviečia palaikyti jam draugiją kokiame nors išskirtiniame Vilniaus ar Londono renginyje.
– Jūsų išvaizda nepraslysta studentams pro akis. Sulaukiate komplimentų?
– Manau, ne išvaizda, bet aš pati ir mano energija nepraslysta studentams pro akis, nes pati juos užkalbinu, pasiteirauju, kaip jiems sekasi, net sakau komplimentus. Be to, vis dar sklando istorija apie mano dalyvavimą konkurse „Mis Lietuva“, nors tai buvo 1991-aisiais.
Vieno seminaro metu, vidury mano tariamo sakinio, staiga iš vietos pakilo simpatiška studentė ir trenkė savo vaikinui antausį tardama: „Nežiūrėk į ją! Juk ji tavo dėstytoja!“ Kurį laiką tikrai buvau išgąsdinta tokio pareiškimo, – juokėsi prisiminusi Daiva. – Bet tai nebuvo susiję su mano apranga, greičiausiai studentui iš Izraelio buvo įdomu atidžiai apžiūrinėti blondinę dėstytoją. Kita vertus, kaip komplimentą dėstytojai priimu studentų sprendimą būtent mane rinktis baigiamiesiems moksliniams darbams. „Dėl to, kad esate tokia“, – taip aiškina jie savo pasirinkimą. Stengiuosi jų nenuvilti.
Bet daugiau nei prieš penkerius metus yra nutikusi ir maloni subtili istorija. Po pirmųjų laboratorinių darbų prie manęs priėjo žavi šviesiaplaukė studentė ir drąsiai žvelgdama ištarė: „Mačiau jus žurnale „Stilius“. Mane žavite ir įkvepiate. Norėčiau būti tokia kaip jūs.“
Ta studentė šiandien yra puiki daktarė rezidentė su didelėmis ambicijomis dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šiandien ji – žavinga ir stilinga Vilniaus Vienos pokylio ir mokslo festivalių dalyvė.
– Stažuočių metu renkatės universitetus, kuriuose dar nesate buvusi. Tai darote dėl to, kad mėgstate keliauti?
– Stažuotės – viena mano aistrų, tai ir tobulėjimas, ir kelionių aistra, ir naujo iššūkio magija. Skaitau paskaitas ir vedu seminarus Turku universitete Suomijoje, Koimbros universitete Portugalijoje, Kopenhagos universitete Danijoje, Lundo universitete Švedijoje, Katalikiškajame Lilio universitete Prancūzijoje.
Kasmet stengiuosi išvažiuoti į vieną jau lankytą universitetą ir pasirinkti naują. Tai sukelia nepatogumų, bet turi ir privalumų, pavyzdžiui, kai Lietuvoje šalta, dėstyti Romos „La Sapienza“ universitete – didelis malonumas, – prisipažino docentė.
* * *
Į auditoriją įžengusi mano bosė sako: „Planuoji paskaitą pateikti tokia nuobodžia forma? „Žinoma, ne“, – atsakiau ir puoliau daryti neužbaigtos bakterijos paveikslo studentams.
D.Janulaitytė-Gunther
* * *
Dabar studentams jogurto nebenešu – duodu užduotį patiems parduotuvėje išstudijuoti produkto sudėtį ir atsinešti mėgstamiausio.
D.Janulaitytė-Gunther
