Nei sode žydinčios gėlės, nei gražios suknelės neapsieina vienos be kitų – visus gražiausius dalykus drabužių dizainerė Audronė Bunikienė (57 m.) gyvenime deda į vieną skrynelę. Tad gėlėmis išpuoštas sodas ir elegantiškai apsodintas darželis puoselėjami su begaliniu rūpesčiu, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Audronė nesigėdija – šiemet dėl darbų gausos ir naujausios kolekcijos kūrimo dar nespėjo rimtai pradėti sodininkystės sezono, sodas kiek apleistas, tačiau netrukus ketina vėl pasinerti į savo pomėgį.
„Sodas man – šventas reikalas. Tai – mano religija. Aš sodininkyste pradėjau užsiimti dar tada, kai Lietuvoje tam tikrų gėlių nebuvo, augalų veždavausi iš Olandijos. Tai yra progresuojanti liga! Nors pastaruoju metu sodams daug kas skiria dėmesio“, – kalbėjo dizainerė.
Tačiau ji pati užsiimdama sodininkyste nekreipia dėmesio į taisykles ir teorijas, nes tam neturi laiko – viską daro taip, kaip sako širdis, intuityviai. Ji juokiasi, kad taiko netradicinius metodus: artėjant žiemos metui paglosto savo augalus, pagrasindama, kad nenušaltų, ir paaiškindama, kaip jie turi atsidėkoti už priežiūrą ir meilę.
Per daugelį metų jos sodas taip ir neišsiplėtė, tačiau kaskart jis – vis kitoks.
„Mėgstu sakyti, kad tikrinu šaknis, – augalus iš vienos vietos persodinu į kitą. Juk kai paauga, pradeda vienas kitą užstoti. Ir man nesvarbu, kad liepos mėnuo, 30-ies laipsnių karštis, kai augalų persodinti negalima. Man tos taisyklės negalioja. Man viskas galima, nes viskas prigyja ir niekas nenušąla“, – šypsosi dizainerė.
Augalus iš vienos vietos į kitą ji persodina dažnai ir tai vadina perfekcionizmo išraiška.
„Pirmiausia medituoju, ieškau vietos, kur tiktų... Man svarbu, kad visi augalai nebūtų vienoje linijoje, o atrodytų lyg natūraliai išaugę. Jei netyčia susodinu viena linija, netingiu, vėl kasu iš naujo, – pasakojo A.Bunikienė. – Man ir audinių raštai gražūs, kai atrodo natūralūs ir spontaniški.“
Dar A.Bunikienei sode itin svarbu spalvos ir formos – kad būtų žaisminga ir derėtų tarpusavyje, o, svarbiausia, nedominuotų tik vienas atspalvis. Ypač jai patinka tulpės ir levandos bei geltonos ir violetinės spalvų derinys.
Užtat savo sodo dizainui ji visiškai negaili laiko ir neskaičiuoja valandų, nors ne visoms jo grožybėms reikia labai daug dėmesio.
„Pavyzdžiui, spygliuočiams nereikia daug priežiūros – tiesiog apgenėti. Raviu kartą per dvi savaites. Žinoma, vasarą tai atima neišvengiamai daugiau laiko, kai terasoje pasisodinu pelargonijų, kurias reikia vis patręšti ir palaistyti. Žydinčioms gėlėms reikia daugiau dėmesio“, – pasakojo A.Bunikienė.
Ir nors šilkinės suknelės, rodos, su žemėmis išteptomis rankomis nedera, dizainerė puola tikinti priešingai. Jai tai – tas pats grožis.
„Grožis įkvepia grožį ir vienas be kito neapsieina. Kaip ir muzika, skanus maistas – viskas į tą pačią skrynelę“, – šypsosi.
Greta viso skulptūriško grožio jos sode sezono metu galima rasti ir nemažai valgomų dalykų: vaisių duoda obelys, vynuogių krūmai, riešutmedis. Auga ir tradicinės daržovės – pomidorai, agurkai, salotos, moliūgai. Tiesa, daržovėms savo sodelyje moteris turi atskirą zoną, maža to, viskas, kad negadintų vaizdo, dailiai susodinta į lovelius, vazonus.
„Ateini su aukštakulniais prie tų lovelių ir pasiskini salotėlių ar kitokių daržovyčių. Aišku, viskas labiau dėl įdomumo. Kad linksmiau būtų“, – teigė ji.
