Tarsi į ramias jūros bangeles panašūs suknelės rauktiniai. Atrodo, kad jie pasiūti iš šilką primenančios švelnutėlės medžiagos. Bet žvilgsnis į etiketę nustebina – grynas plastikas. Šiai suknelei pasiūti prireikė 89 plastikinių butelių.
Švelnios spalvos poliesterio suknelė – pavyzdinis „H & M“ gaminys. Ir Švedijos drabužių koncernas neatsilieka nuo naujausios tendencijos – madingi drabužiai, pagaminti iš jūros išmetamų šiukšlių.
Gaminių patvarumas ir dizainas neatsiejami dalykai – ir tokį požiūrį demonstruoja ne tik nauji prekių ženklai, kaip antai „Ecoalf“ ir „Margaret and Hermione“, bet ir didieji mados koncernai.
„Adidas“ gamina sportbačius iš plastikinių butelių, kuriuos vanduo išplauna į Maldyvų paplūdimius. Puskojinių prekės ženklai, pavyzdžiui, „Bleed ir Volcom“, savo madingoms kojinėms pagaminti naudoja senus žvejų tinklus.
Masinė gamyba ir aplinkosauga? Madinga tendencija ar dabarties sąlygotas būtinumas?
Dėl ekologijos sunerimę ekspertai priekaištauja, kad būtent masiniai gamintojai užtvindo rinką milijonais drabužių, pasiūtų iš cheminio pluošto.
Bet pastaruoju metu ekologijos link – mažiau ar daugiau – žengiami nedideli žingsneliai.
Šių metų balandį koncernas „H & M“ pranešė, kad nuo 2020-ųjų naudos tik ekologišką medvilnę, o nuo 2030-ųjų – ir perdirbtas atliekas. Dabar jų panaudojama tik 26 proc.
„Adidas“ turi panašių planų ir, laikui bėgant, nori naudoti tik alternatyvias atsargas.
Šiuo metu jūrose plaukioja apie 140 mln. tonų atliekų. Kasmet, pasak aplinkosaugos specialistų, dar prisideda apie 6 milijonus tonų plastiko.
Daug kas atkeliauja iš ekonominį pakilimą patiriančių Azijos žemyno šalių, kur atliekos nėra tikslingai išgabenamos.
Šios šiukšlės nedingsta. Plastikinis butelis išsilaiko 450 metų, kol jo nesuardo gamta. Vien Ramųjį vandenyną dengia toks šiukšlių kilimas, kad jo dydis esą toks kaip Vidurio Europa.
Paukščiai ir žuvys, supainioję atliekas su maistu, žūsta su pilnu jų skrandžiu.
Organizacija „Parley for the Oceans“ rūpinasi pasaulio vandens telkinių apsauga. Renka iš vandenynų plastikines atliekas, partneriai jas rūšiuoja, valo ir perdirba, o vėliau iš jų gamintojui daromas pluoštas ir siūlai.
„Mūsų laikais nė viena bendrovė negali ignoruoti aplinkosaugos“, – sako Cyrillas Gutschas.
„Parley for the Oceans“ įkūrėjas nori įtikinti koncernus, kad patvarumas naudingas ne tik gamtai, bet ir bendrovėms.
C.Gutschas drauge su JAV muzikantu Pharrellu Williamsu džinsų gamintojui „G-Star“ sukūrė kolekciją iš vandenyne surinktų atliekų.
Organizacijos „Parley for the Oceans“ įkūrėjas jau kuris laikas dirba ir su „Adidas“.
Ši bendrovė ištyrė daugelį gaminių, pagamintų iš naudotų medžiagų: sportinius marškinėlius futbolo klubams „Bayern“ ir Madrido „Real“, taip pat sportbačius.
Jų limituotas modelis, kuriam buvo sunaudota 11 senų plastikinių butelių, buvo toks paklausus, kad dabar Adidas gamina jų milijoną.
Iniciatyvinės aplinkosaugos organizacijos ginčijasi dėl to, ar toks bendradarbiavimas yra tikslingas. Gal tai tik pagerins koncerno įvaizdį, užuot sprendus tikrąsias problemas?
„Vandens telkiniams nebepagelbėsime vien tik mažiau vartodami“, – sako tarptautinės aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ tekstilės ekspertė Alexandra Perschau.
Kalbant apie iš vandenyno gelmių atkeliaujančią madą dažnai nėra aiškios nei išlaidos, nei sąnaudos. Plastikas dažniausiai susideda iš mišrių medžiagų, kurias atskirti sudėtinga ir brangu.
Tik nedaugelis bendrovių pripažįsta, kad jų madingi drabužiai nėra visu 100 proc. pagaminti iš jūros atliekų.
Aplinkosaugos aktyvistai, kaip antai C.Gutschas, svajoja, kad kada nors atsiras naujos rūšies plastikas. Bet toks, kuris visiškai suyra ir panaudojamas daugelį kartų.
Organizacijos „Parley for the Oceans“ įkūrėjas mano, kad tuomet gaminius teks rečiau išmesti. Tai būtų svari pagalba jūroms bei vandenynams.
