Nors kremams „Peonia“ sukurti kantrybės ir jėgų prireikė daugiau, nei tikėtasi, tačiau sukurtas rezultatas – pasaulyje unikalus su senėjimu kovojantis mokslinis kompleksas.
– Draugės esate jau seniai, tačiau kaip kilo bendro verslo idėja?
Jūratė: Kaip komunikacijos specialistė aš dirbau didelėse energetikos, nekilnojamojo turto kompanijose, tačiau gimus dukrai išėjau vaiko priežiūros atostogų. Pasikeitė prioritetai, atsirado erdvės ir įkvėpimo imtis kitokių iššūkių.
Norėjosi naujos veiklos, sukurti tai, kas galėtų vienaip ar kitaip padėti žmonėms spręsti tam tikras problemas.
Edita yra mano gera draugė, ji – biotechnologė. Per bendras šeimos atostogas Kretoje kalbėjome apie jos darbą ir visai netikėtai atėjo mintis, kad Editos žinias ir patirtį galime panaudoti kur kas žemiškesniems dalykams. Taip ir kilo idėja biotechnologijas panaudoti kuriant grožio priemones.
Edita: Aukštųjų technologijų srityje dirbu jau daug metų, vadovauju biotechnologijų įmonei „Profarma“. Dirbdama šioje srityje matau, kiek ilgai užtrunka sukurti naujas technologijas, tad visąlaik kirbėjo mintis apie tai, kaip jas priartini prie žmogaus.
Tas darbas, kurį atliekame laboratorijoje, – labai galingas įrankis. Tačiau biotechnologijos yra be galo brangios, visas dėmesys skiriamas vaistams ar sveikatos priežiūrai. Kas iš to, kad mes sukuriame galingas priemones, tačiau nepanaudojame viso jų potencialo, gyvenimą palengviname tik nedidelei grupelei žmonių, o juk galimybės leistų naudos suteikti milijonams? Taip ir kilo mintis kurti nebrangią, tačiau efektyvią lietuvišką kosmetiką – net ir ji turi būti skirta kiekvienam, o ne tik išrinktiesiems. Technologinės sąlygos tam tikrai yra.
Jūratė: Likusias kelionės dienas iš galvos niekaip nepaleidome šios idėjos, tad sugrįžę po atostogų jau turėjome naujos veiklos. Žinojome, kad iki tol, kol kosmetiką galėsime pristatyti, prireiks laiko, tačiau nenumanėme, kad tiek daug.
– Kaip atrodo naujos kosmetikos kūrimo procesas?
Jūratė: Jis ir sudėtingas, ir brangus. Lietuviška kosmetika būna dvejopa – viena yra aliejinio pagrindo, namų gamybos. Tokią sukurti visai paprasta – pakanka įsigyti reikiamų ingredientų, juos sumaišyti, ir bus rezultatas. Tiesa, kiek ilgai toks kremas bus veiksmingas – jau kitas klausimas.
Antroji rūšis yra laboratorijoje kurta, moksliniais tyrimais pagrįsta kosmetika – asmeniškai aš pasikliauju tik tokia. Šis procesas užtrunka labai daug laiko: reikia atrasti tinkamas veikliąsias medžiagas, tada jas tinkamai integruoti ir perkelti į kremo indelį – drėgną ir maistingą terpę, kuri labai palanki mikroorganizmams daugintis. Bendradarbiaudami su Lietuvos mokslininkais iš ožkų priešpienio išgryninome baltymus ir sukūrėme unikalų ACI kompleksą (angl. „Active Colostrum Ingredients“). Priešpienis yra gerai žinomas kaip natūrali, labai aktyvi ir naudingųjų baltymų gausa pasižyminti medžiaga, turinti ląstelės atkuriamųjų savybių. Įdomu tai, kad jis plačiai naudojamas medicinoje ir papilduose, bet kosmetikai jo pritaikymas dar labai ribotas.
Kiekviena inovacija turi pereiti aibę patikrinimų, jiems reikia ne tik laiko, bet ir pinigų. Mes bendradarbiaujame su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir Editos vadovaujama biotechnologijų kompanija „Profarma“. Nepaisant jos patirties, mūsų verslo pradžia išties buvo ilgesnė ir sudėtingesnė, nei tikėjomės.
Edita: Bet kuris naujas produktas reiškia dar visą galybę naujų tyrimų. Darbas su moksliniais tyrimais tikrai moko kantrybės. Tačiau net neabejoju, kad ateityje tokių kosmetikos priemonių tik daugės, pasaulis dabar atsigręžia į farmacinės paskirties kosmetiką, t.y. tokią, kuri aktyviai sprendžia kokią nors problemą.
– Ar ir kosmetikos srityje pastebite ryškias mados tendencijas?
Edita: Be abejo. Turbūt visi prisimena gausybę straipsnių, skelbusių apie parabenų ir konservantų žalą, tuomet žmonės masiškai ieškojo priemonių be šių ingredientų, rinkosi ekologiškas priemones. Pastarosios vis dar populiarios, bet konservantų jau nebe taip bijoma – iš tiesų saugus konservantų kiekis nekenkia, jie tiesiog užtikrina, kad priemonės bus biologiškai aktyvios ir saugios visą produkto galiojimo laiką.
Lietuvoje dar mažai apie tai kalbama, bet pasaulyje dabar vis labiau populiarėjo farmacinė kosmetika (angl. „pharmaceuticals“. – Red.). Išskirčiau dvi ryškias kryptis – vieni renkasi tai, kas natūralu, o kiti ieško to, kas inovatyvu ir pagrįsta mokslu.
– Edita, naujo verslo galbūt ir nebūtumėte sukūrusi, jei tam tikru laiku nebūtumėte priėmusi sprendimo iš Ispanijos sugrįžti į Lietuvą, tiesa?
Edita: Visiškai emigravusi nebuvau, tačiau keletą metų turėjau dvejus namus – ir Ispanijoje, ir Lietuvoje. Aš myliu šią šalį ir niekuomet neturėjau planų jos palikti, tačiau buvau gavusi viliojantį karjeros pasiūlymą.
Savo karjerą pradėjau lietuviškoje farmacijos kompanijoje, karjeros laiptais kilti aukštyn man sekėsi gerai, tad vieną dieną gavau pasiūlymą prisidėti prie naujos ispaniškos biotechnologijų įmonės, kuriančios technologijas kitoms farmacijos kompanijoms, veiklos. Buvau pakviesta vadovauti jų mokslo padaliniui, o kadangi Ispanijoje nėra biotechnologijų specialistų, man teko suburti labai stiprią komandą iš viso pasaulio – Kubos, Amerikos, Anglijos.
Tas periodas buvo išties įdomus ir vaisingas, didžiuojuosi nuveiktais darbais, tačiau ir man visad kirbėjo mintis grįžti ir tęsti pradėtus darbus nuosavame versle, įmonėje „Profarma“. Tai – lietuviškas biotechnologijų startuolis, sėkmingai veikiantis jau dešimt metų. Mums pavyko sukurti išties reikšmingų technologijų ir produktų – manau, tikrai yra kuo džiaugtis.
– Aukštas pareigas pasiekėte mokslo pasaulyje. Ar daug jame vyrų?
Edita: Aš nenoriu skirstyti profesijų ar mokslo į vyrišką ar moterišką. Tačiau lyčių pasiskirstymas išties nėra tolygus. Skaičiuojant šios srities studentus, 80 procentų yra moterų. Magistrantūroje, doktorantūroje vis dar dominuoja moterys. Skaičiuojant žemesnio lygio vadovus matyti, kad lytys susilygina. O štai tarp aukščiausio lygio vadovų moterų lieka vos keli procentai. Manau, dažnai moterys renkasi kitus prioretus, ne karjerą. Tačiau dabar yra tikrai daug iniciatyvų ir investicijų, padedančių moterims įsitvirtinti aukščiausio lygio pozicijose ar kuriant savo verslus.
– Bendras verslas su draugu – daug diskusijų sukelianti tema. Ar netenka susidurti ne tik su verslo, bet ir draugystės iššūkiais?
Jūratė: Bendras verslas su draugais, manau, turi savų pliusų ir minusų. Su draugais galima kurti verslą, kai jie išmintingi. Svarbiausia, kad partneriams verslo kūrimas prioritetų sąraše būtų vienodai svarbus, kad verslo partneriai turėtų bendrą viziją, vertybes ir turėtų aiškiai sudėliotus tikslus. Įtampos visuomet yra ir bus, tai neišvengiama kiekviename darbe ar versle – ypač jei tenka susidurti su dideliais iššūkiais.
Edita: Kiekvienas atvejis išties individualus. Bendro verslo sėkmė priklauso nuo asmenybių, gebėjimo susidoroti su stresu, rizikos toleravimu bei prioritetų susidėliojimu. Dirbti galima, jei žmonės visa tai turi, sugeba išlaikyti pagarbų požiūrį vienas į kitą, nesvarbu, ar jis yra draugas, ar tik verslo partneris. Manau, kad tai yra universalu bet kuriems žmonėms, su kuriais imiesi bendros veiklos, – ne tik draugams.
