Jokūbas – užkietėjęs keliautojas, pasaulio žemėlapyje galintis pažymėti daugiau nei 60 šalių. Kita jo stotelė – saulėtoji Meksika, bet išskirtinę vietą keliautojo širdyje visuomet užims lietumi, krepšiniu bei šaltibarščiais garsėjanti gimtoji Lietuva.
Pirmąjį internetinį verslą Jokūbas pradėjo būdamas vos 15-os. Jau tuomet jaunuoliui galvoje sukosi daugybė idėjų, neturinčių nieko bendra su daugeliui moksleivių būdinga kasdienybe. Nors jaunasis verslininkas baigė prestižinę mokyklą, Vilniaus licėjų, jis neslepia: keletą kartų galvojo mesti mokyklą. Universitete Jokūbas taip pat nestudijavo – pažinti pasaulį ir patį save jam padėjo kelionės. Ką ir kalbėti apie jo taip mėgstamas knygas. Literatūros fanatikas saviugdai laiko skiria kasdien – skaitymui jis padovanoja bent pusvalandį kiekvienos dienos laiko.
Dėl išskirtinio laisvalaikio Jokūbas taip pat gali būti dėkingas sau. Mat vyras iki šiol užsiėmė verslu, kuris jam leido darbuotis bet kurioje pasaulio pusėje. Jokūbas įkūrė ir vadovavo internetiniam projektui ChameleonJohn.com, kuris siūlo parduotuvių nuolaidų kodus. Bet prieš pusmetį šią JAV įsikūrusią kompaniją pardavė, gerai uždirbo ir leidosi į tolesnes savęs paieškas.
Bulgarija, Balis, Jungtiniai Arabų Emyratai, Graikija, Jordanija, Omanas – visos šios šalys jau spėjo pabūti nutrūktgalvio keliautojo darbo vietomis. Tiesa, verslininko krėslas kai kuriose valstybėse buvo kiek patogesnis nei kitose.
Pasak Jokūbo, didžiausią įspūdį jam paliko Azijos šalys: Japonija, Taivanas, Indonezija, Naujoji Zelandija. Pirmenybę kelionėse žmonėms bei kraštovaizdžiui skiriantis vyras liko sužavėtas šių valstybių gamtos. Kadangi keliautojas yra vegetaras, šalių virtuve jis nėra linkęs domėtis. „Apskritai be galo nemėgstu laiko leisti miestuose. Ten jaučiuosi toks suspaustas, o išvykęs į gamtą atgyju“, – sakė nuo meilės kelionėms žibančiomis akimis galintis pasigirti pašnekovas.
Vis dėlto į Maroką jis sugrįžti nenorėtų, mat ten sutikti žmonės buvo labai nedraugiški. „Galbūt mums nelabai pasisekė, o galbūt įtakos slogiems kelionės įspūdžiams turėjo ramadanas (musulmonų pasninko mėnuo. – Red.). Pavyzdžiui, atvykus pusryčiauti į pažįstamą vietą prie manęs priėjo žmogus. Jis be paliovos klausinėjo, kur aš einu, siūlėsi padėti rasti man jau žinomą kelią. Pradėjęs eiti pastebėjau, kad tas žmogus, kurio pagalbos keletą kartų atsisakiau, jau seka iš paskos. Atvykus į norimą vietą vietinis nutarė prisiimti visus laurus – prašė atlygio už tai, ką siūlė kelionės pradžioje“, – pasakojo anglų, rusų bei kinų kalbomis šnekantis keliautojas.
Nenuostabu, jog į išlaidas Jokūbas taip pat turi savitą požiūrį. „Pinigų uždirbdavau kas mėnesį.
Nesvarbu, ar keliaučiau, ar gyvenčiau nuolatinėje vietoje, pinigus aš vis tiek leisčiau. Jeigu būčiau Vilniuje, nuomočiausi butą, pinigus leisčiau automobiliui. Tas pat ir užsienyje. Tik ten moki už viešbutį ir motociklą“, – teigė verslą šiuo metu sustabdęs ir keliauti 4 mėnesius po Šiaurės ir Pietų Ameriką pasiryžęs Jokūbas.
Mintis sukurti dešimties minučių vaizdo įrašą vyrui kilo iš savotiško pykčio. Keliautojas pripažįsta – jam pabodo visiems sutiktiesiems aiškinti, kur yra Lietuva. „Kadangi ilgą laiką gyvenau Azijoje, supratau, kad daugelis ten gyvenančiųjų net nėra girdėję mūsų šalies pavadinimo. Iš pradžių truputį įsižeisdavau – nesuprasdavau, kaip žmonės gali to nežinoti.
Kartais taip nusibosdavo tas aiškinimo procesas, kad kartu su kitais lietuviais pradėjome sakyti, jog esame tiesiog iš Europos arba Londono“, – teigė vilnietis.
Jaunas vyras nusprendė imtis veiksmų – padedamas kolegos sukūrė šiuolaikišką Lietuvos vizitinę kortelę. Darbus draugai pasidalijo pusiau – Jokūbas sukūrė tekstą, o Vytautas Jašauskas – vizualizaciją. Keliautojas viliasi, kad įrašas pasieks milijonus užsieniečių ir padės kurti teigiamą šalies įvaizdį. „Visiems sutiktiesiems parodysiu filmuką ir bus aišku, kas tokia toji Lietuva“, – teigė įrašo, sulaukusio jau daugiau nei pusės milijono peržiūrų, bendraautoris.
Nors Jokūbas bičiulių stygiumi, regis, nesiskundžia, į keliones jis leidžiasi vienas. Nuotykių ieškotojo teigimu, taip keliaudamas žmogus greičiau auga kaip asmenybė. Juk individualios kelionės dovanoja daugiau laisvės, leidžia nuošalyje palikti komforto zoną. „Kai esi vienas, pradedi bendrauti su kitais keliautojais, greičiau tampi visuomenės dalimi. Jeigu visuomet būčiau klausęs savo draugų, dabar tikriausiai būčiau nukeliavęs tik iki Latvijos“, – šmaikštavo Jokūbas.
Vis dėlto kelionės ir knygos – ne vienintelis Jokūbo pomėgis. Be jų, jis žavisi motociklais ir kalnais. Tačiau romantiškų polėkių vyro širdis vis dar laisva. „Tai būtų labai sudėtinga. Antroji pusė taip pat turėtų dirbti nuotoliniu būdu ir kartu keliauti“, – sakė apie jausmus kol kas negalvojantis keliautojas.
Trumpai prakalbęs apie šeimą Jokūbas išskyrė savo tėvų santykius. Savitą keliautojų geną sūnui padovanoję Jokūbo tėtis ir mama – iki šiol be galo įsimylėję. „Kelionėse juodu vaikšto susikabinę už rankų.
Atrodo, tarsi jie būtų susituokę tik vakar. Vienas kitam negaili komplimentų. Įspūdinga“, – pokalbį užbaigė rutiną į nenuspėjamą gyvenimo būdą iškeitęs vyras.