Trumpam čia apsistodavo monarchai bei pasaulinio garso įžymybės, o už švelnių, gobelenu aptrauktų, tačiau konfidencialumu marmurui prilygstančių traukinio sienų buvo pasirašytos slaptos XX a. sutartys.
Iškalbingas ir šis faktas – viename ekspreso vagonų buvo pasirašyta ir Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusios nacistinės Vokietijos paliaubų sutartis.
Paskutinį kartą Rytų ekspresui pasiekus Konstantinopolį ne vienam pasirodė, kad stotyje simboliškai baigiasi ir ištaigingų, prabanga geriausiems viešbučiams prilygstančių traukinių epocha.
Nors nuo 1982-ųjų senojo ekspreso maršrutą atkartojo viešbučių, kruizų ir traukinių verslu užsiimanti bendrovė „Belmond“, septintajame dešimtmetyje legendinį traukinį be didesnio vargo pakeitė lėktuvai, padedantys kelionės tikslą pasiekti kur kas greičiau ir be didesnių išlaidų.
Vis dėlto žymiojo ekspreso kupė glamūrui ir vėl buvo lemta atgimti. Ir tuo pasirūpino garsiausi Japonijos dizaineriai.
Prabangusis traukinys kursuoja dviem maršrutais. Pirmasis trunka 2 dienas ir vieną naktį, siūloma apžiūrėti šiaurinę Kiūšiū salos dalį. Kitas, kviečiantis apkeliauti visą salą, trunka 4 dienas ir 3 naktis.
Apie medžiu viduje išpuošto klasikinio stiliaus traukinio paklausą spręskite patys – gauti bilietų į jį kartais taip pat sudėtinga, kaip ir laimėti loterijoje.
Nors oficialioje svetainėje informacija apie bilietų kainas nėra pateikiama, aukštą svečių socialinį statusą išduoda traukinyje vyraujantis aprangos kodas – pageidaujama, kad traukinio svečiai puoštųsi išskirtinai prabangiais drabužiais.
Na, o tie, kuriems pavyksta įžengti į septynių žvaigždučių Kiūšiū rytietišką oazę, gali mėgautis ne tik pro langą lekiančiais gamtos vaizdais, bet ir patogumais: rankų darbo porcelianinėmis kriauklėmis, išskirtiniais užkandžiais, ant sienų kabančiomis Rytų kultūros pasididžiavimu tituluojamomis miniatiūromis.
Traukinyje žavi ir pasikartojantis žvaigždės motyvas – šis auksinis simbolis puošia kone viską: nuo vonios plytelių iki krištolo taurių. Apie dangaus kūnų motyvus byloja ir atskirų traukinio dalių pavadinimai: „Veneros“ vestibiulis, į kurį svečiai susirenka pailsėti, ar vaišėms (daugiausia – jūrų gėrybėms) skirtas restorano vagonas, pavadintas „Jupiterio“ vardu.
„Viskas šiame traukinyje yra unikalu, specialiai pagaminta traukinio interjerui“, – teigė 70 metų dizaineris Eiji Mitooka.
Vyras neslėpė, kad įkvėpimo kurdamas dizainą sėmėsi iš jo pirmtako – Rytų ekspreso. Tačiau šiame po visą Japoniją ekskursuojančiame traukinyje praeities ilgesį jis siekė sukelti tenykščiams keleiviams.
„Ilgą laiką japonai manė, kad pačios geriausios kelionės prasidėdavo Amerikoje arba Europos žemyne. Šios kelionės buvo skirtos skirtingoms šalims ir jų kultūrai pažinti.
Tačiau mums, vyresniems ir jau turintiems gyvenimiškos patirties, geriausios kelionės yra tos, kuriose galime džiaugtis japonišku maistu, patiekiamu japonišku būdu. Taip mes galime tarsi iš naujo pažinti savo gimtąją šalį“, – sakė E.Mitooka.
