„Ačiū Agnei Jagelavičiūtei už temos užvedimą. 2003 mokyklos šventės metu klasiokė netyčia smogė man ir sulaužė nosį. Kam tai yra nutikę žino, koks nesustojamas kraujo fontanas prasidėjo... Mokykla bijodama greitosios neiškvietė. Sėdėjau kaip visiška našlaitė, viena ranka laikydama veidą valiau aplinką, nes kraujavimas truko labai ilgai. Su visom spalvom šiaip ne taip stipriai iškreiptas kaulas apgijo. Tėvai nekreipė dėmesio, nes jie buvo Palangoje, o aš Vilniuje, mokytojai neaktualizavo, kas įvyko... nieko neįvyko.
Ir tik vyriškoji lytis tiesiai man į akis nepraleisdama progos pasakydavo, kad mano nosis atrodo kaip BYBIS. Pirma frazė mane pamačius va būtent tokia ir būdavo. Prisiminkit save 17, 18, 19, 20-ies + dar breketai. Kaip tai JAUTRU!
Po mokyklos išvykau šokti į „Suzhou“ baleto teatrą ir užsidirbusi pirmus pagarbius šokėjui pinigus jau žinojau kur juos investuosiu, todėl grįžusi nuėjau tiesiai pas dr. Renaldą Vaičiūną.
Ne. Tai nebuvo plastinė chirurgija, tai rekonstrukcija. Todėl pasinaudodama bangos proga noriu paskatinti VISUS. Ir VYRUS. Susigrąžinti save ir vėl pradėti kvėpuoti ABIEJOMIS ŠNERVĖMIS! Sveikimas buvo labai lengvas – nubudusi po narkozės, nors ir dainavau dainą apie ramunėles (neklauskit) apsiverkiau iš laimės. Žinot kodėl? Nes kaire akimi nebemačiau savo nosies tiesiai prieš akį. Iškart supratau – operacija pavyko! Jau antrą dieną su super krūta palatininke, kuriai po 3 vaikų krūtinės vietoje matėsi šonkauliai ir ji įsikooperavo B, jau rūkėme pasislėpusios. Tiesa, nosis pilnai susiformavo per 2 metus. Tad tos, kurios manote, kad jau vasarą turėsite gražią nosytę jei dabar pasidarysite operaciją – pamirškite, geriausiu atveju – PO METŲ.
Žodžiu, palaikau @followbeatrice ir visus ir visas, kurie nebijo, ko nereikia bijoti“, – drąsino balerina.
