Socialinių tinklų žvaigždė, turinti daugiau kaip 150 tūkstančių sekėjų, interviu pradeda intriguojamai: „Klienčių prašau nusifotografuoti stovint tiesiai ir pasisukus šonu.
Kad ir kokia graži būtų, ji dažniausiai savimi pasibaisės. Tuomet paprašau internete susirasti neva idealiai atrodančią moterį ir dar kartą peržiūrėti tas nepriekaištingas nuotraukas.
Ar yra įkeltas bent vienas kadras, kuriame ji – viena šių pozų? Nėra, nes tai neprideda grožio.
Užtat pilna triukų, kaip fotografuojantis susikurti tobulą figūrą. Pavyzdžiui: vieną koją išlenki, kitą ištiesi, o ranką toje pačioje pusėje iškeli į viršų. Taip optimaliai paūgėjama ir susiaurėja liemuo.“
Sveika mityba nėra vien dėl lieknėjimo ir žvilgančios odos. Judėjimas ir kokybiškas maistas suteikia energijos, o kartu ir visą puokštę džiaugsmų, lydinčių į visavertį gyvenimą.
Apie tai Indrė pasakoja iš asmeninės patirties. Prieš 8 metus 68 kilogramus svėrusi žinoma moteris pirmiausia atsikratė 17 kilogramų, atrado sveiką gyvenseną, o tada – ir šeiminę laimę.
Indrė neslepia, kad figūrą dailino įvairiomis dietomis, kurių būta ir itin radikalių, pavyzdžiui, kone savaitę trukęs badavimas.
– Jūsų įvardytas svorio rekordas nėra toks, dėl kurio reikėtų labai nerimauti. Kodėl kilo mintis griebtis dietų?
– Vos sulaukusi pilnametystės išvažiavau dirbti į Graikiją. Pradėjusi gyventi savarankiškai priaugau tiek, kad kai grįžau namo, net mama nesusilaikė nuo komentaro.
Saulėtame užsienyje buvo daug greitojo maisto ir... alkoholio. Todėl baigiantis vasarai svėriau 8 kilogramais daugiau.
Tada nebuvo instagramo ir niekas nėjo iš proto dėl svorio. Svarbiausia buvo geras makiažas, mini sijonas, aukštakulniai ir šypsena veide. Tad į antsvorį nekreipiau dėmesio, net įsidarbinau „go-go“ šokėja.
Būdama 23-ejų suvokiau, kad kažkas ne taip. Dar vieną vasarą leisdamos užsienyje su drauge pastebėjome, kad besijuokdamos pro žandus nebematome kelio. O tada juokai baigėsi.
Grįžusi į Lietuvą sulaukiau komentarų, kad jau turėčiau susiimti. Net tuometinio vaikino draugai traukdavo per dantį. Vis išgirsdavau: „Pažiūrėkit į Indrės pilvą, pažiūrėkit į užpakalį!“
– Ką moteriai tenka išgyventi, kai ima tyčiotis net mylimojo draugai?
– Niekada neišgyvenau dėl kitų nuomonių. Pati sau buvau graži. Dėmesį į formas atkreipiau, kai, išvedusi šunį pasivaikščioti, grįždama namo trečiame aukšte turėjau sustoti pailsėti. Išsigandau – juk buvau labai jauna.
Tada pradėjau daryti vieną klaidą po kitos. Informacijos apie dietas buvo mažai, tad norėdama sulieknėti pietums rinkdavausi vištieną su ryžiais ir daržovėmis.
Bėda ta, kad tos daržovės, mano įsitikinimu, galėjo būti ir balta mišrainė.
Laimei, susipažinau su viena moterimi, kuri išmokė lieknėti sveikai. Ji man papasakojo apie vegetarizmą ir vadinamąjį gydomąjį badavimą.
Ėmiau laikytis protarpinio badavimo dietos, kai tarp valgymų reikia daryti tam tikras pertraukas, pavyzdžiui, nuo vakaro iki ryto nevalgyti 12, 16 valandų.
– Nesistengėte sveikos mitybos įpročių įpiršti ir šeimos nariams – sutuoktiniui Ryčiui ir penkiametei dukrytei Amandai?
– Mūsų šeima maitinasi sveikai. Su vyru Ryčiu susipažinome Airijoje – abu dirbome „McDonald’s“ restorane. Iš pradžių mums abiem ruošdavau skirtingą maistą. Beje, jis niekada to nereikalaudavo, ruošti mylimiems žmonėms maistą man – meilės išraiška.
Po pusmečio man nusibodo gaminti skirtingai. Pradėjau laviruoti: jeigu gamindavausi salotas su alyvuogių aliejumi, jam užpildavau graikiško jogurto, jeigu kepdavau žuvį, jam šalia patiekdavau padažo, jeigu sau gamindavausi lašišą, jam – kalakutieną.
Kai abu apsigyvenome JAV, jo racione neliko jokių užkandžių iš „McDonald’s“, valgėme tik sveikai. Alkoholio jis nevartoja nė lašo.
Juokiausi iki ašarų, kai mums grįžus gyventi į Klaipėdą jis parėjo namo iš treniruotės ir sako: „Žinai, Indre, pasitaręs su treneriu nusprendžiau, kad ir aš valgysiu sveikai.“
Taigi, nors jo mityba buvo puiki, ilgą laiką to nesuprato. Ir visiems girdavosi, kad aš valgau sveikai, o jis – ką užsigeidžia.
– Ar dukra į darželį nešasi jūsų ruoštą maistą, ar valgo tą patį, ką ir kiti vaikai?
– Dukra pati valgo labai sąmoningai. Nemėgsta jokių padažų, dievina lašišą, vištieną, tuną, pupeles, avinžirnius, kruopas, o kiaušinį valgo tik su pomidoru. Ji ir mane pranoksta! Nors niekas jai nedraudžia, kai užsimano, skanauti traškučių.
Kartą mano kabinete apsilankė graži liekna mama su keturiolikmete dukra. Buvo matyti, kad mergaitė turi antsvorio. Bėda ta, kad mama ją nuo vaikystės griežtai maitino tik sveikai – jokių saldainių ar traškučių. Net per draugų gimtadienius negalėdavo vaišintis tuo, ką valgė kiti vaikai.
Kai mergaitė paaugo ir tapo savarankiškesnė, pati ėmė nevaldomai valgyti viską, ką mama draudė. Net ėmė slapstyti maistą kieme, šuns būdoje. Tai buvo didžiulė psichologinė problema, kurią sukūrė mama.
– Nebijote, kad staiga gali pasikeisti ir jūsų dukters mityba?
– Ne. Namie visi valgome sveikai, tačiau tikrai nedraudžiu jai paskanauti saldumynų ar greitojo maisto. Tiesiog ji pati tuo nepiktnaudžiauja.
– Gal ir nesunku, kai šalia toks pavyzdys – žavi sveikuolė mama. Kaip pati atėjote iki įpročio maitintis tik sveikai?
– Tai buvo bene sunkiausia dalis – penkių dienų bado dieta. Nemėgstu apie šį išbandymą pasakoti ir skatinti kitų merginų to imtis. Norint pradėti šią dietą, būtina gydytojo konsultacija.
Dažniausiai žmonės išgirsta: „Nevalgiau ir numečiau svorio.“ O iš tiesų tam reikia labai daug pasiruošimo. Badavau penkias dienas, o ruošiausi keletą mėnesių.
Mažinau alkoholį, saldumynus, žuvį, pieno produktus, o likus dviem savaitėms valgiau tik augalinį maistą.
Badaujant reikėjo daug vaikščioti gryname ore, gerti pakankamai vandens, mirkti karštoje vonioje, lankytis pirtyje, daryti masažą.
Labai pykino ir buvo silpna, bet rezultatai nudžiugino. Net nežinau, kaip gražiai pavadinti tą būseną, kuri aplankė. Tarsi pasitenkinimas, palaima.
Jau ketvirtą dietos dieną tapau kitokia – nebenorėjau plepėti, daug laiko leidau prie jūros, tapau artimesnė sau ir pradėjau jausti tai, ko anksčiau nejausdavau. Kai kurie žmonės sako, kad net seksas tampa malonesnis.
Išeiti iš šios būsenos irgi reikėjo lėtai: iš pradžių gėriau morkų sultis, paskui valgiau tarkuotas morkas. Po šios dietos nesinorėjo nei alkoholio, nei cigarečių, nei cukraus, nei traškučių.
Jaučiausi tokia švari, kad prieš ką nors dėdama į burną gerai pagalvodavau. Trejus metus nevartojau nė lašo alkoholio.
– Ar prieš pakeisdama mitybos įpročius turėjote ligų, kurios dingo?
– Turėjau cistų kiaušidėse, virškinimo problemų, nuolat skaudėdavo skrandį, kaupdavosi dujos, oda buvo nuolat papilkėjusi, išberta.
Nutraukus alkoholio, miltinių, cukruotų, hidrintų riebalų turinčių patiekalų vartojimą oda visiškai susitvarkė.
– Kaip pasikeitė jūsų santykiai su antrąja puse? Gal ir pačios požiūris į vyrą tapo kitoks?
– Oi, anksčiau buvau tikra dramų karalienė. Manau, kad tiesiog buvau nepatenkinta savimi. Visada svajojau gyventi kitaip.
Kai po vakarėlio pasiėmę mineralinio vandens važiuodavome malšinti pagirių prie jūros ir pamatydavau prabėgančią sveikuolių porelę, kažkur giliai pavydėdavau.
Greičiausiai ant draugo pykdavau tik todėl, kad manęs netenkino aplinka.
– Dažnai mūsų įpročiams įtaką daro aplinkiniai. Ar pereinant prie sveikesnio gyvenimo būdo teko atsiriboti nuo senų draugų?
– Faktas, kad draugų ratas pasikeitė. Vieni atsiribojo, kiti ėjo išvien, treti tiesiog toliau gyveno savo gyvenimą. Svarbu gerbti vieni kitų pasirinkimą. Bet turbūt didžiausia dalis žmonių šiandien irgi maitinasi sveikai, nes geras pavyzdys užkrečia.
– Socialiniuose tinkluose dalijate patarimus pakeisti gyvenimo būdą, sulieknėti, pagražėti norintiems žmonėms. Tačiau kartais sulaukiate ir kritiškų komentarų. Kaip į juos reaguojate?
– Neseniai sulaukiau žinutės iš moters, pareiškusios, kad kurį laiką mano veiklą internete ji buvo priversta stebėti be garso.
Vis dėlto kadangi informacija jai pasirodė naudinga, norom nenorom priprato ir prie mano cypimo.
Neretai sulaukiu komentarų ir dėl savo išvaizdos. Atsidarau žinutę, o ten: „O, Dieve, kokie paakiai!“ arba „Kokia tu mitybos specialistė, jei tau pačiai reikėtų atsikratyti svorio?“
Kažkada mane tai žeisdavo. Svarstydavau – gal iš tiesų kažkas ne taip? Vienu metu net bandžiau kalbėti pikčiau. Na, bet pakviesta vesti televizijos laidos supratau, kad viskas man gerai.
Visi esame unikalūs, ir jeigu mano balsas kaip peliuko, neprivalau dėl to atsiprašinėti. Kai žmogus gyvena santarvėje su savimi, o aš būtent taip dabar ir gyvenu, jokie dirgikliai iš aplinkos jo negali sužeisti.
