Nors jo kasdienybė kupina iššūkių, jie kaskart, jo paties teigimu, įveikiami tiesiog improvizuojant.
„Aš nežinau, kaip atrodys mano rytojus ir nieko iš jo nesitikiu, todėl gyvenimo iššūkiai man nebėra iššūkiai – man tai tiesiog kasdienybė, kuria džiaugiuosi“, – pasakojo N.Bierancas.
– Visi šiandien kalba apie iššūkius: svarbą išdrįsti, nebijoti sau išsikelti tikslus, kurie iš pradžių gali pasirodyti neįveikiami. Kokį drąsiausią savo žingsnį prisimeni?
– Kartą dalyvavau šokių atrankoje pas vieną žymiausių pasaulyje olandų didžėjų, prodiuserių, muzikos kūrėjų Arminą van Bureną. Iš pradžių net negalvojau ten pasirodyti – buvau tvirtai įsitikinęs, kad man nepasiseks.
Maniau, esu klasikinio šokio atstovas, netiksiu. Tačiau draugė įkalbėjo dalyvauti, pabandžiau ir man puikiai pasisekė. Labai greitai įveikiau atrankas ir šokau pasauliniame ture.
Pasimokiau, jog prieš ko nors imantis nereikia iš anksto susidaryti nuomonės, nenuvertinti savęs – tiesiog bandyti. Kartais ima ir pasiseka, o jei ne – nosies nukabinti neverta.
Dabar sakau: geriau neturėti jokių lūkesčių, nekurti jokių planų, nes viskas ima ir apsiverčia.
– Kaip atrodo ši improvizacija tavo kasdienybėje? Gyveni įtemptai, dalyvauji daugybėje renginių – kaip viską spėji?
– Viskas daug paprasčiau nei gali atrodyti. Kadangi neturiu nuolatinio darbo, įpareigojančio sėdėti nuo 8 iki 17 valandos vienoje vietoje, kiekviena mano diena labai skirtinga ir nebūtinai pilna veiklos.
Ji gali būti suplanuota nuo ryto iki vakaro – išeinu anksti ir grįžtu vėlai. Bet būna ir tokių dienų, kai nevyksta išvis nieko. Tuomet rūpinuosi įvairiais buitiniais reikalais, nuvežu automobilį į servisą ar tiesiog ilsiuosi namie.
– Kaip tau pavyksta planuotis darbus, neturint pastovios kasdienės rutinos?
– Planuotis lengva, kai naudoji technologijas. Aš kiekvieną dalyką – svarbų skambutį, vizitą, susitikimą, rašausi į kalendorių telefone.
Viską turiu ten pasižymėjęs, kitaip pamirščiau. Todėl žymiuosi net mažiausias smulkmenas, o jei neįsirašau – pražiopsau.
Darbo knygelė ir kalendorius yra tikri mano gelbėtojai ir kasdieniai palydovai: privalau užsirašyti, nes tempai milžiniški – kažką pamiršti, ir viskas griūva.
– Neturi pastovios darbotvarkės, tad turbūt keliesi ir eini miegoti skirtingu metu. Kaip užtikrini, kad dėl to nenukentėtų savijauta?
– Kaip žadintuvą naudoju išmanųjį laikrodį „Huawei Watch GT2“ – jo apyrankė patogiai guli ant riešo, netrukdo miegoti, o prabusti padeda maloniai vibruodama.
Nėra to įkyraus telefono signalo, kurį dažniausiai nutildai ir toliau snaudi. Be to, skirtingai nei telefoną, jį užtenka pakrauti kartą per dvi savaites. Todėl visada žinau ir galiu būt ramus, kad žadintuvas tikrai suskambės.
Dabar ne tik nepramiegu, bet ir miegu geriau. Atradęs miego stebėjimo funkciją šiame laikrodyje, ėmiau analizuoti savo miego įpročius. Stebiu miego kokybę, kiek kartų prabundu, kokie gilaus, vidutinio ir neramaus miego ciklai.
Su juo stebiu savo kvėpavimą naktį, pulsą, laikrodis netgi praneša, ką daryti, kad geriau išsimiegočiau. Man labai faina, kad galiu viską žinoti. Gal net ramiau miegasi, kai žinau, kad viskas stebima ir analizuojama (juokiasi).
– Ar yra ir daugiau dalykų, kuriuos stengiesi kasdien stebėti?
– Dar stebiu savo streso lygį. Šiaip aš streso daug nepatiriu, bet jei būna įtemptų dienų, tai laikrodis man apie tai „praneša“ – pavyzdžiui, pasiūlo trumpus kvėpavimo patarimus. Labai faina, kai daugiau užsisėdi, o laikrodis jau vibruoja – kelkis, pajudėk (juokiasi).
Taip pat su šiuo „Huawei Watch GT2“ laikrodžiu labai patogu sportuoti. Jis kaip asmeninis treneris – pasako, kaip teisingai viską daryti, bet neknisa proto (juokiasi).
Be to, skaičiuoju ir žingsnius, stebiu dar ir savo svorį. Man įdomu sekti, kiek nueinu, kiek kartų pabundu naktį, kaip keičiasi kūno masė.
Man taip juokinga – dabar nebegaliu nieko neveikti, laikrodis neleidžia (juokiasi). Anksčiau to nedariau, bet dabar jau sunkiai įsivaizduoju kaip gyvenčiau, jei niekas neprimintų, kad laikas pasivaikščioti ar nusiraminti.
– Kaip toks savęs stebėjimas padeda siekti asmeninių tikslų?
– Iš pradžių tai buvo labiau pramoga, o dabar vis labiau savęs stebėjimas leidžia keistis ir padeda geriau jaustis.
Pavyzdžiui, kai gerai išsimiegu, pastebiu, kad jaučiuosi energingas ir nepavargęs, dažniau viskam sakau „taip“, gal kažkur nueinu, kur šiaip patingėčiau eiti, kažką naujo aplankau, pamatau.
O visa tai ir prisideda prie asmeninių ir profesinių tikslų siekimo. Niekada negali žinoti, kur tavęs lauks naujos galimybės, ir kaip jos tau padės gyvenime.
