Sveikuoliškas, tačiau daug ištvermės reikalaujantis įprotis sulaukia vis daugiau gerbėjų. Lydima būrio drąsuolių Eskedar kas rytą pasitinka ne su artimiausioje degalinėje pirkta kava, o stovėdama prie ūkanoto ežero ar upės kranto.
Šalto vandens nesibaido ir jos atžalos – Hana (12 m.), Matijus (7 m.) ir Masajus (5 m.). Drauge su mama jie jau spėjo išbandyti ir kitą pramogą – vaikščiojimą basomis ant sniego. Vis dėlto Eskedar prisipažįsta, jog išbandyti šalčio terapiją ją paskatino ne tik smalsumas ar geros savijautos siekis, bet ir sudėtingi asmeniniai išgyvenimai.
– Kaip kilo idėja šiltą striukę iškeisti į maudymosi kostiumėlį?
– Nesustojame maudytis nuo vasaros. Turiu į save panašią draugę – sielos sesę Ignę, su kuria atšalus orams jau seniau mėgdavome lįsti į kubilą.
Bičiulės tėvas Arūnas Degutis yra metodo „Wim Hof“ instruktorius. Jis – vienintelis sertifikuotas šio metodo instruktorius Baltijos šalyse. Jis mus pripratino prie tokio režimo, tad dabar tuo užsiimame reguliariai.
O kai Ignė pasiūlė susitikimą perkelti į Vilnią, negalėjau atsispirti šiam pasiūlymui.
– Panašu, kad žiema jūsų negąsdina. Vis dėlto gal galvojate apie maudynių sezono pabaigą?
– O kam baigti sezoną? (Juokiasi.) Planų sustoti nėra, mūsų tik daugėja. Dabar taip smagu, kad rytą norisi atsikelti kuo anksčiau ir vykti susitikti su bendraminčiais. Mes neiname tradiciškai maudytis. Prieš lipdami į vandenį gulamės ant pledo ir kartu kvėpuojame.
Tuomet kartu žingsniuojame į Vilnią. Upėje atsisėdame ramiai, dėmesį sutelkiame į kūno atsipalaidavimą ir kvėpavimą. Jei prie mūsų prisideda naujų žmonių, tuomet su jais pasidalijame savo žiniomis.
– Prieš lįsdami į vandenį niekaip neapšylate? Galbūt einate į karštą pirtį, geriate šiltus skysčius?
– Ne, tikrai ne. Šaltame vandenyje būname tiek, kiek leidžia mūsų kiekvieno kūnas. Tikrai nesiekiame jokių rekordų. O kai išlipame iš vandens, vaišinamės arbata, kava. Vienas mūsų žmogutis Zuikis visada atneša medučiu pasaldintos arbatos.
– Kiek vidutiniškai trunka tokios maudynės?
– Nuo kelių sekundžių iki keliolikos minučių.
– Maudosi ir jūsų vaikai. Kaip jie reaguoja į tokias pramogas?
– Mano vaikai maudosi nereguliariai, bet jeigu savaitgalį su manimi važiuoja ir nori maudytis, aš jiems leidžiu. Vėlgi nėra jokios prievartos. Vaikai labai gerai žino, ko jie nori. Praėjusiais metais vaikščioti ant sniego jie labai norėjo. Dabar kur kas smagiau nei seniau – vaikai neauga šiltnamio sąlygomis. Kaimas, lietus, sniegas, šaltas dušas – visa tai yra jų gyvenimo dalis.
– Ar pastebėjote kokių nors sveikatos pokyčių?
– Galiu pasakyti, kad žmonės kartais dėl geresnės savijautos kankina kitus. Šiuo atveju svarbus santykis su pačiu savimi, savo protu. Mano minėtas metodas susideda iš trijų dalykų: šalto vandens, kvėpavimo ir proto valdymo. Kai esame šaltame vandenyje, viskas sustoja, kūnas koncentruojasi į išgyvenimą, išlikimą.
Toks kūnui sukeliamas stresas yra valdomas, jis gerokai skiriasi nuo streso, kurį sukelia santykiai, darbas. Eiti į šaltą vandenį kas rytą nėra pats maloniausias dalykas, tačiau tai irgi yra vienas geriausių dalykų, kurie man nutiko. Kas rytą pasitinku smagiai, nes žinau, koks poveikis manęs lauks po to. Jaučiuosi puikiai visą dieną, gaunu gero adrenalino. Dauguma mūsų sako, kad kur kas pagerėjo jų miego kokybė. Gamta visada gydo.
