Žiūrovai jau yra įpratę nekantriai savaitę laukti naujos mėgstamo serialo dalies, tad kodėl tokiu pat principu neparašius romano – siūlant jį skaityti vykstant rašymo procesui?
Taip pamanė tinklaraštininkas D.Pavliukovičius, panoręs knygos rašymą paversti įdomesniu tiek skaitytojams, tiek sau pačiam.
„Kiti galės jausti mano tempą ir beveik gyvai stebėti mano, kaip rašytojo, pokyčius. Jau nekalbant apie natūraliai besirutuliojantį siužetą. Be to, atsakomybė skaitytojams neleis man nepaisyti rašymo drausmės“, – pasirinkto būdo privalumus vardijo D.Pavliukovičius.
Kai knyga bus baigta, jis pažadėjo, kad visi ją skaitę po kiek laiko gaus galutinį išspausdintą variantą.
Papildyti rašytojų gretas vilnietis nusprendė ne dėl to, kad dabar daug kas tai daro arba kad nėra daugiau ką veikti namuose karantino metu.
Pastaroji aplinkybė gal ir padėjo galutinį tašką, bet idėja subrendo gerokai anksčiau.
„Mintis tapti rašytoju manyje gyvena nuo paauglystės.
Tuomet draugus tikindavau, kad vieną dieną gyvensiu mažame bute Vilniaus senamiestyje, dienomis vaikščiosiu miesto gatvėmis, gersiu kavą, žinoma, turėsiu katę, o naktimis rašysiu knygas“, – romantizuodamas rašytojo gyvenimo būdą kalbėjo tinklaraštininkas.
Žanrą padiktavo būdo bruožai
Save Dalius laiko realistu, linkusiu į pesimizmą. Socialiniuose tinkluose D.Pavliukovičius nevengia aštriau kalbėti apie neteisybę, filosofuoti svyruojančių vertybių klausimais, pašiepti žmonių tuštybės, valdžios klaidų, pakritikuoti šių dienų aktualijų.
Daliaus draugai ir pažįstami jau yra įpratę prie jo kandaus ir, kaip pats teigia, kreivo humoro jausmo.
Tad nenuostabu, kad pirmajai savo knygai vyras pasirinko distopinio romano žanrą. Tai kūrinys, vaizduojantis fantastinį ateities pasaulį, paveiktą pačių žmonių sukeltų katastrofų.
Čia dėmesys kreipiamas į socialinę ir politinę kritiką, pasaulio pokyčius, kartu parodant vidinius žmogaus, kaip individo, pokyčius.
„Noriu parodyti žmonėms, kaip įsivaizduoju ateitį ir link ko mes galbūt einame. Nors mano nuojauta nieko gera nežada, vis dėlto šis kūrinys bus apie žmogiškumą arba jo likučius, o gal apie galimą transformaciją. O kas žino, gal rašant nuomonė keisis“, – mintimis dalijosi tinklaraštininkas.
Bėgimo klubui „Neko Runners“ vadovaujantis ir bėgikus treniruojantis D.Pavliukovičius, daugelio žinomas Neko slapyvardžiu, jau seniai neima į galvą kritikos, jei jos sulaukia dėl netikėtų savo idėjų ir gyvenimo būdo.
„Neabejoju, jog yra manančių, kad kliedžiu, kad tai nesąmonė, tačiau galiu pasidžiaugti sulaukiantis ir padrąsinimų.
Pavyzdžiui, vienas kolega, perskaitęs įžangą, net norėjo klausti, iš kurios knygos nurašiau, turbūt norėjo prašyti, kad paskolinčiau, o tik vėliau suprato, jog tai mano kūrinys.
Apsidžiaugiau ir meluočiau sakydamas, kad rašau dėl savęs“, – šyptelėjo D.Pavliukovičius.
Dalius neįsivaizduoja savo kasdienybės be knygų skaitymo. Dabar, kai socialinį gyvenimą apribojo koronaviruso grėsmė, vilnietis dar daugiau laiko gali skirti mėgstamai literatūrai.
Praėjusiais metais perskaitė 48 knygas, o šiemet jo sąskaitoje – jau 24-ios.
Visa galva paniręs į knygas
Knygų pasaulis Dalių įtraukė, kai jis buvo paauglys. Niekada nepamirš to jausmo, kai gimtadienio proga dovanų gavo amerikiečių mokslinės fantastikos ir vaizdo žaidimų romanų autoriaus Williamo Dietzo knygą „Imperijos premija“.
„Pirma kilusi mintis buvo – ką aš darysiu su tuo daiktu? Rajone, kuriame augau – „krasnūchoje“ (dabar Savanorių prospektas), tuo niekas neužsiėmė. Nors knyga atrodė plona, teksto buvo daug.
Iš pradžių patiko viršelis, bet atsivertus užkabino kosmosas, tarpgalaktinės kelionės, karai. Nuo tada eidavau į knygyną ieškoti daugiau šio rašytojų knygų, vėliau – kitų autorių kūrinių.
Knygos leidžia gyventi tūkstančius kitų gyvenimų. Jos leidžia pajusti tai, ką jaučia kiti. Jos leidžia matyti gyvenimą kito žmogaus akimis“, – apie tai, kuo jį pa–traukia skaitymas, pasakojo vilnietis tinklaraštininkas.
D.Pavliukovičius dažnai rašo skaitytų knygų apžvalgas, noriai įsivelia į diskusijas apie skaitymą ir mėgsta cituoti įvairių autorių mintis. Vis dėlto sunkiausia jam atsakyti į klausimą, kokiais rašytojais žavisi, nes jų yra daugybė.
„Žaviuosi Jacko Londono gyvenimu ir jo kūryba.
Mano pasaulėžiūrai įtakos turėjo ir turi Aldouso Huxley, Jacko Kerouaco, Hunterio S.Thompsono kūryba.
Šiuo metu esu įklimpęs į prancūzų literatūrą. Nuo klasikų Honore de Balzaco, Stendhalio, Victoro Hugo iki Romaino Gary, Françoise Sagan, Patricko Modiano ar Michelio Houellebecqo“, – vardijo vilnietis.
Išsirinkti, ką skaityti, jam nebūna sunku.
Kai atrandi mėgstamą stilių ar rašytojų, tuomet aplink jį susikuria kitų rašytojų ratas ir taip jis palengva didėja, pasipildo klasikinės literatūros atstovais, premijomis įvertintais kūrėjais.
Rašo romaną apie ateitį
O įkvėptas skaitymo, aplinkinio ir vidinio pasaulio Dalius pradėjo pats rašyti knygą – fantastinį romaną apie ateitį, kurioje emocijos vertinamos kaip silpnumo išraiška.
Knygą, kuri bus papildoma du kartus per savaitę, galima skaityti platformoje „Patreon“.
„Turbūt visi suprantame, jog dar nesu toks kaip japonų rašytojas Haruki Murakami ar amerikietis Stephenas Kingas, kad iš šio projekto pirkčiausi jachtas, tačiau palaikymo man reikia.
Ir tai būtų didžiausias įvertinimas. Galiu patikinti, kad bet kokiu atveju kursiu. Net vienam prenumeratoriui“, – ryžto netrūksta būsimos netradicinės knygos autoriui.
