Kukli, kartais ironiška šypsena pasirodo vyro veide, kai jis pasakoja apie naujausią vaidmenį.
Jis ne tik padovanojo profesinius iššūkius, bet ir privertė aiškintis žmogiškuosius veiksnius: kaip jo personažas, nuo mažens mokytas tarnauti sovietų sistemai, sugebėjo persilaužti, rasti savyje šaltakraujiškumo, sąmoningumo ir pereiti į Vakarų pusę.
Amerikiečių kabelinės ir palydovinės televizijos „History Channel“ dokumentiniame seriale „Šnipų karai“ lietuvis vaidmenį gavo per jam atstovaujančią agentūrą „Baltic Actors“.
Prieš gerus metus, saulėtą sausio rytą, atostogaudamas Egipte Andrius telefonu nufilmavo sceną, kai rusų generolai apnuodija gėrimą ir tardo O.Gordijevskį, jau įtardami, kad jis gali būti užverbuotas slaptosios britų tarnybos MI6.
Išsiuntęs vaizdo įrašą jau po savaitės jis sulaukė džiugios žinios, kad yra atrinktas vaidmeniui.
„Valio! Kai patvirtina vaidmeniui, emocijos visada geros, o čia pirmas kartas, kai kviečia Vakarų kompanija, filmuojanti ne Lietuvoje, o už jos ribų“, – Lietuvoje žinomas aktorius džiaugėsi ne tik dėl naujo vaidmens, bet ir dėl galimybės kino industrijoje užmegzti naudingų pažinčių.
– Kaip ruošėtės įkūnyti Olegą Gordijevskį – žmogų, kuris pakeitė istoriją?
– Konsultavausi su pažįstamais, dirbančiais tam tikrose institucijose, žiūrėjau dokumentiką, sukurtą tiek Rytuose, tiek Vakaruose.
Kaip suprantate, požiūris į O.Gordijevskį skiriasi – vieniems jis išdavikas, o kitiems – didvyris. Šnipų ir dvigubų agentų istorijos, kova, meilė, išdavystė ir draugystė visada įdomu, visada įtraukia.
– Ar teko filmavimo aikštelėje susidurti su pagrindine serialo žvaigžde – britų aktoriumi Damianu Lewisu?
– Deja, neteko, bet filmas taip gerai sumontuotas, kad mes ten atrodome drauge einantys iš kadro į kadrą. Kaip tik neseniai buvau pažiūrėjęs serialą „Tėvynė“ („Homeland“) su Damianu, tad man buvo malonu prie Holivudo priartėti bent pasitelkus montažą.
– Serialas filmuotas Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje, Izraelyje. Ar jums teko dalyvauti filmavimuose visose šiose šalyse?
– Mano filmavimai vyko šalia Londono. Nuskridau į Londoną, iš Lutono oro uosto su keliais persėdimais važiavau autobusu.
Pagalvojau: specialiai neatsiuntė automobilio, kad geriau įsijausčiau į agento vaidmenį. Tas važiavimas su persėdimais vis apsidairant, ar niekas neseka, turi savo žavesio...
Staiga mergina prie Norvičo stoties vartų lietuviškai man sako: „Labas.“ „Baigta, susekė“, – pamaniau.
Jeigu rimtai, maniau, kad prodiuseriai atsiuntė vertėją norėdami palengvinti komunikaciją. Pasirodo, ne visai taip – mergina mane pažino iš lietuviškų filmų, kuriuos Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai su malonumu pasižiūri. Malonu? Labai malonu. (Šypteli.)
Mergina, vardu Diana, man padėjo išsikviesti taksi, čia dar prisistatė vietinis Hemingway, pasidarėme asmenukę ir po pusvalanduko kašmyrietis taksistas mane pristatė į viešbutį golfo klubo laukuose.
„Spy Wars“ yra dokumentika – aktorinio darbo nebuvo daug, bet visa ši kelionė savaime leido įsigyventi į slaptojo agento gyvenimą.
– Ar labai skiriasi filmavimai Lietuvoje ir užsienyje – nuo bendravimo filmavimo aikštelėje iki, pavyzdžiui, darbo planavimo?
– Kino žmonės visur labai panašūs. Teko filmuotis Italijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Estijoje, filmuoti į Lietuvą atvažiuoja ir amerikiečiai, ir skandinavai, patys lietuviai filmuoja vis geresnius filmus.
Visur viskas labai panašu. Filmo kūrimas yra tarsi bendras chaosas, iš kurio susikristalizuoja labai aiškus vaizdinys, meno kūrinys, produktas.
– Jūsų sutartis dėl vaidybos seriale – griežta ir įpareigojanti. Ar joje apibrėžti ir jūsų išvaizdos pokyčiai, žodžių serijoje skaičius?
– Sutartis labai griežta, daug negaliu pasakoti, gal tik truputį... (Juokiasi.) Filme buvo galinga nuodijimo ir kvotos scena – ta pati, kurią bandžiau sukurti Egipte gavęs scenarijų.
Sceną nufilmavome, bet montaže ji tapo tik vizualine scena, įgarsinta D.Lewiso. Būna ir taip – toks režisieriaus sprendimas.
Įdomus niuansas ir dėl vaidmeniui skirto žodžių skaičiaus. Pavyzdžiui, antrojo plano aktoriai, kurie filmavosi su manimi, negalėjo pasakyti daugiau kaip penkiolikos žodžių. Jeigu žodžių daugiau – honoraras didėja, tad prodiuseriai taupė, o D.Lewisas atidirbo už visus. (Juokiasi.)
– Kaip atrodė filmavimo užkulisiai?
– 2019-ųjų pavasaris Jungtinėje Karalystėje buvo kaip niekada šiltas ir be lietaus. Tiek aš, tiek vietiniai labai džiaugėmės tokia gamtos dovana.
Gyvenau golfo klubo viešbutyje su šalia besidriekiančiomis pievomis ir kalvelėmis – tiesiog rojus. Sporto klubas, baseinas laisvalaikiui, geras maistas, filmavimo aikštelė šalia, visi dėmesingi ir malonūs.
Gyvenk ir džiaukis! Visuomet jaučiuosi išskirtinis, kai filmuojuosi, – juk perėjau atranką ir iš daugybės aktorių išsirinko būtent mane!
