Prabanga nėra vien daiktiškoji prabanga – kiek svarbesnė emocinė prabanga. Tik būkite ramūs, nes jos prabangioje parduotuvėje nenusipirksite, tuo ji ypatinga ir ne kiekvienam pasiekiama. Gal net emocinę prabangą galėčiau pavadinti požiūrio ir galimybių samplaika, nes ji nieko nereikalauja, pati yra laisva ir dinamiška – tikra rutinos priešingybė! Kartais sau leidžianti būti spontaniška.
Laisvė rinktis kiekvieną akimirką ir tenkinti savo norus – tai didžiulė prabanga. Juk garsioji Aladino lempa dar nesukurta, vargu ar bus. Tad žmonijai emocinės ir daiktinės prabangos pusiausvyra visada bus siekiamybė, kitu atveju tai liktų butaforine prabanga. Ieškodama visapusiškos harmonijos ir kokybiškos gyvenimo pusiausvyros žmonija vis dažniau atsigręžia į mūsų gyvenimo palydovę – gamtą, kuri netgi žmogui, kuris turi viską, suteikia galimybę leistis į naujas gyvenimo aviantiūras.
Pasaulis, kuriame gyvename, kviečia jį pažinti įvairiausiais būdais. Išskirtinių kelionių tikslas yra vienas – suartinti žmogų su gamta ir priminti jos grožį, nes kasdienybėje jos pasiilgstama.
Išskirtinių ir prabangių kelionių organizatorių sėkmė priklauso nuo gebėjimo malonumų ieškotojams originaliai perteikti naują patirtį. Tačiau viskas, už ką mokate, yra jūsų patirtis ir įvykis, tapsiantis amžinu prisiminimu. Taigi lieka tiesiog atsiduoti į fantazijos rankas ir išgryninti norus.
Ar norėsite gražiausius Masajų Maros rezervato Kenijoje vaizdus stebėti iš svaigaus skrydžio oro balionu arba sraigtasparniu? Ar mėgautis ramybe privačiame namelyje su baseinu medyje komplekse „Keemala“ Pukete? O gal linksmintis iki paryčių povandeniniame naktiniame klube Maldyvuose? Juk malonumas be šampano lieka tik apsimestinis – kadaise teigė Oscaras Wilde’as.
Prabangios ir išskirtinės kelionės forma gali būti ir ištaigingas stovyklavimas gamtoje prabangiose palapinėse. Tiesa, už tokį pasibuvimą gali tekti susimokėti kur kas daugiau nei prabangiame viešbutyje.
Štai artėja didysis Saulės užtemimas Argentinoje, kuris bus geriausiai matomas būnant Patagonijos regione. Jei norite ištaigingų gruodžio mėnesio atostogų, žmogui, pasiilgusiam neregėtų vaizdų ir gamtos, prabangus atostogų paketas yra paruoštas: galimybė pamatyti su astronomijos ekspertais Saulės užtemimą iš palankiausio pasaulio taško, likusias dienas ragauti kulinarijos šefo sukurtus šedevrus, maudytis ugnimi šildomoje vonioje ir mėgautis SPA malonumais bei unikaliomis išvykomis. Argi tai nėra atgaiva kūnui ir sielai, kuri amžinai išliks atmintyje?
Plečiantis turtingų žmonių poreikiams priversta prisitaikyti ir paslaugų pasiūla. Pasaulyje VIP paslaugas teikiančios bendrovės nebėra tokios banalios ir primityvios kaip anksčiau, kai tik siūlydavo konsjeržo paslaugas, prabangias vilas ar įmantrias susisiekimo paslaugas. Savo teikiamų paslaugų asortimentą teko kur kas praplėsti.
Kaip jau minėjau, turtingiems klientams nebereikia tik daiktinės prabangos – jiems svarbus prabangos turinys ir edukacija.
Didžiosios pasaulinės išskirtinių paslaugų kompanijos, kaip antai wallstreetluxury.com ar veltraconlifestyle.com, savo klientams siūlo privačias edukacijos pamokas ar konsultacijas dėl geriausių lavinimo įstaigų: privačių darželių, mokyklų ar universitetų.
Kaitą tokių paslaugų sektoriuje lemia ir šiandienė perpildyta pasiūla prabangos prekių rinkoje, kuri prieinama kiekvienam pasiturinčiam mūsų planetos gyventojui. O juk prabangos pasaulyje gyvenantys visada nori jaustis išskirtinai – pirmauti originalumu, žiniomis ir gyvenimo būdu.
Toli nepabėgsime nuo fakto, jog tikroji prabanga reikalauja išsilavinimo ir žinių. Sąmoningą prabangos vartotoją ji kviečia būti smalsų. Laikui bėgant keičiasi ne tik žmonių norai, vertybės ir suvokimas, bet ir visuomenės formuojamas požiūris į prabangos daiktus.
Vienas geriausių pavyzdžių – deimantai, kurie anksčiau buvo tikra retenybė. Iki XIV amžiaus tik karališkosios šeimos atstovai turėjo privilegiją įsigyti juvelyrikos dirbinius su šiais brangakmeniais. Prancūzijos karalius Liudvikas IX priėmė įstatymą, kuris reglamentavo, jog įsigyti deimantų gali tik karalius, taip pabrėždamas šio brangakmenio retumą ir vertę. Ilgą laiką turėti deimantų pirmenybė tekdavo karališkosioms šeimoms, tik tada aristokratams. O šiandien briliantų gali įsigyti kiekvienas, nes jų vertės diapazonas milžiniškas.
Tačiau vykti į išskirtinę kelionę, į deimantų gavybos vietą, gali sau leisti ne kiekvienas, nes ji atsieis kur kas daugiau nei klasikinis žiedelis su briliantu. Dabar tai laikoma prabangia ir išskirtine edukacine kelione, o seniau vargu ar Liudviko IX žmona karalienė Margarita būtų kada nors išsiruošusi į tokio pobūdžio kelionę aplankyti darbininkų.
Prabangos vartotojų interesai yra kintantys, todėl prabangos pasiūla turi nuolat generuoti naujas, kūrybiškas ir originalias idėjas, kurios anksčiau ar vėliau tampa įgyvendintomis pasaulio turtingųjų svajonėmis.
Įnoringoji prabanga vis primena savo vartotojui ir dvasinį peną, kurio sąlytį jis gali pajusti per meną. Juk menas yra estetinis ir socialinis prabangos garantas, kuris suburia elito atstovus. Vieniems tai prieinama, kitiems ranka nepasiekiama.
Prabanga yra lygybės priešas, nes joje nuolatos vyrauja hierarchinis skirtumas. Elitinis menas skirtas tik rinktiniams vartotojams. Galimybė įsigyti brangių meno kūrinių, kurių prasmė siejama su žmogaus egzistencijos prasme – religija, laiku, gamta ir dvasiniu pakylėjimu, patenkina siekiamą išskirtinumo pojūtį: aš esu vienintelis asmuo, turintis šį trofėjų.
Didėjant kainai didėja ir išskirtinumo paklausa, tai galėtume priskirti Vebleno efektui, todėl milijardieriams visada menas bus prie širdies.
Žmogui, kuris turi viską, nėra svetimas ir visuomenės garbės noras, kurį vainikuoja mecenato statusu ir laimėjimais. Prabanga yra metaforinis auksinių juostų skaičiaus ant karinės uniformos atitikmuo: jos nurodo nešiotojo rangą, taigi ir garbę, kuri jiems priklauso už jų nuopelnus ir sėkmę, ir suteikia galimybę mėgautis išskirtiniu gyvenimu: priklausyti elitiniams klubams, dalyvauti privačiuose renginiuose, būti pagerbtiems viešosiose vietose.
Elitui skirti renginiai ir įvairūs klubai, kuriems gali priklausyti ne kiekvienas, prabangos vartotojui sukuria atstumą nuo likusios didžiosios masės.
Tačiau ar buvimas nuolatinėje emocinėje ir daiktinėje prabangoje nesukuria žmogui rutinos ir kasdienybės nykumos, kurioje prabanga išnyksta? Juk prabanga įprasmina išskirtinumo pojūtį, o gyvenimas yra dinamiškas, jis negali būti visada vienodas. Todėl visavertė prabanga yra daugiajausmis reiškinys, kuris reikalauja harmoningo pasirinkimo ir tikslaus žinojimo, ko aš noriu. Juk pirkdami prabangius kvepalus mokame ne tik už kvapą, bet ir už pakuotę bei vardą.
Prabanga nėra turėjimo pojūtis, tai gebėjimas ja gyventi, mėgaujantis viskuo „tiek, kiek reikia“: dėmesiu, naujomis emocijomis, potyriais, daiktais ir jų vartojimu.
Beje, juk prabangos daiktai reikalauja žmogaus prisilietimo: darbo, laiko, kruopštumo, kantrybės ir atsidavimo – ar tai būtų brangakmeniai, ar rankomis siūtos rankinės. Todėl svarbu išmanyti ir vartojimo kultūrą prabangos segmente. Nes juk prabanga be išsilavinimo, edukacijos ir etiketo žinojimo netenka esmės.
Turtas – tik sudedamoji prabangos dalis. O tikrieji prabangos garbintojai visada ieškos naujos kvapą gniaužiančios emocijos, kuri bus ilgalaikė, o ne kaip ryto rūkas greitai išsisklaidanti.
Tačiau pati prabanga išliks socialinis fenomenas, nes visada spinduliuos tvarumu ir ilgaamžiškumu, tačiau kartu visada norės būti pirma ir lenkti aplinką savo įnoringumu. Bet ar lenktyniavimas ir emocinės prabangos pojūtis nėra priešprieša?
Gal tiesiog kartais žmogui, kuris turi viską, prabanga gali tapti itališku posakiu „Dolce per niente“ („Nieko saldaus“).
