Keliautojas, kulinarinių knygų autorius Vytaras Radzevičius (52 m.) sakė, kad visais laikais Kūčių ir Kalėdų prasmė nesikeitė. Net ir prie sovietų režimo.
„Tai visada buvo šeimos šventė. Kai aš buvau mažas, galbūt tai buvo šventė užsitraukus namų užuolaidas. Didžiausias skirtumas – kad dabar didesnis pasirinkimas, kuo stalą padengti. Kita vertus, Kristaus gimimo rimties ir tylos minėjimas iš dvasingo virto labiau kūnišku.
Stalai lūžta ir vis daugiau žmonių nesusimąsto, ką mes švenčiame. Mano šeimoje jau kelerius metus bandome tą maisto kakofoniją sumažinti“, – kalbėjo žurnalistas.
Šeimos šventę vyras lygino su gamtos virsmu.
„Atrodo, kad tą naktį viskas nutyla, nurimsta ir širdyje patiri džiaugsmą“, – sakė jis.
Pirmi V.Radzevičiaus gyvenimo prisiminimai susieti su Kalėdomis.
„Prisimenu, kaip tėtis tempia mane per Žirmūnus aptūlotą kailiniais, sėdintį rogutėse. Ir rankoje neša eglutę. Po to tarsi per rūką prisimenu, kad buvo atėjęs Kalėdų Senelis. Tėvai, matyt, su kaimynu buvo susitarę.
Penkiaaukščio bute, kuriame gyvenome, suskambėjo durų skambutis, o kai nubėgau jų atidaryti, radau dovaną. Po to pats buvau toks „apgavikas“ savo vaikams“, – juokėsi jis.
Šiandien skaniausių mandarinų, kurie neatsiejami nuo didžiausių metų švenčių, pilnos parduotuvės. Vytaras sako, kad jo vaikystėje tai buvo išskirtinis vaisius.
„Vaikystėje, deficito ir nepritekliaus laikais, jų pasirodydavo parduotuvėse tik Kalėdų laikotarpiu. Tad kai tik užuodžiu mandariną – man ir Kalėdos“, – juokėsi vyras.
Vaikai Augustė ir Vincentas visuomet Vytarą matydavo atliekantį Kalėdų Senelio vaidmenį. O svarbiausia – nepažindavo. Žurnalistas išdavė paslaptį, kaip tai padaryti.
„Jei kas nors bandysite, svarbiausia maskuotė. Rankos būtinai turi būti su pirštinėmis. Barzda, ūsai ir plaukai – kad akys vos matytųsi. Batai neregėti.
Apie balso storinimą net nepasakosiu. Vaikai labai geri sekliai – bando barzdą patimpčioti, kad įsitikintų, ar ji tikra. Aš nė karto nesudegiau. Arba bent jau man iki šiol jie to nepasakė. Ir labai pritariu posakiui – iš pradžių tu tiki Kalėdų Seneliu, o po to pats juo tampi“, – šypsojosi V.Radzevičius.
