Šiame pastate viskas susiję su politika. Net ir ant parketo parkritusios vilnonėmis pėdkelnėmis mūvinčios septynerių metų Sashos Obamos nuotrauka. Tai įvyko 2008-ųjų pabaigoje per jai ir jos dešimtmetei seseriai Maliai tuomet dar pirmosios Amerikos ponios Lauros Bush (74 m.) ir jos dukters Jennos Bush Hager (39 m.) surengtą ekskursiją po Baltuosius rūmus.
Abi mergaitės gavo iš L.Bush ranka rašytą kvietimą, įdėtą į raudonus, širdelėmis papuoštus vokus. Bet dabar tokie vaizdai ir gestai, likus visai nedaug laiko iki valdžios perdavimo, neįsivaizduojami.
Minėta nuotrauka įkelta į Michaelo S.Smitho knygą „Kurti istoriją. Išskirtinis Baltųjų rūmų menas ir stilius Obamos prezidentavimo metais“ („Designing History. The Extraordinary Art and Style of the Obama White House“).
Kalifornijos interjero dizainerio fotografijų knyga atskleidžia stilistinį Baltųjų rūmų braižą, turėjusį atspindėti jaunosios prezidento Baracko Obamos šeimos siekius.
M.S.Smithui (58 m.) buvo patikėti esminiai JAV prezidento rezidencijos pakeitimai, biuro ir gyvenamųjų apartamentų įrengimas. Dizainerio užduotis buvo įtakingiausią pasaulio pastatą paversti „žmonių namais“, kurių kambarių interjeras atspindėtų daugiakultūrės šalies istoriją ir parodytų, ką geriausia turi Amerika.
Sutuoktiniai Obamos nebuvo pirmieji, kurie Baltųjų rūmų interjero stilių pavertė savo veiklos principų atspindžiu. 1962-aisiais pirmoji Amerikos ponia Jacqueline Kennedy pakvietė televiziją į ekskursiją po Baltuosius rūmus. 35-ojo JAV prezidento žmona norėjo supažindinti amerikiečius su naujais kambarių pagal jos skonį pertvarkymais. Būtent nuo tada tapo aišku, jog tarp valdžios, jai atstovaujančio asmens ir jo tapatybės yra tiesioginis ryšys.
Įžymiausią pasaulio pastatą užsakė pirmasis JAV prezidentas George’as Washingtonas. Jis kartu su Vašingtono miesto planuotoju, iš Prancūzijos kilusiu Pierre’u L.Enfant’u apsisprendė dėl statinio vietos. Įgyvendinti prestižinį užsakymą buvo patikėta airiui tuo metu 30-mečiam Jamesui Hobanui.
Kertinis Baltųjų rūmų akmuo buvo padėtas 1792 m. spalio 13-ąją – tai reiškė ir Vašingtono miesto įkūrimo datą. Miestas susikūrė aplinkui naują Amerikos vyriausybės būstinę. Bet G.Washingtonas niekada negyveno Baltuosiuose rūmuose.
1800-ųjų lapkričio 1 d., kai vėliau žymiausias pasaulyje tapęs statinys buvo užbaigtas, į jį įsikėlė G.Washingtono įpėdinis Johnas Adamsas su žmona Abigail.
Bet Baltaisiais rūmais amerikiečiai neilgai džiaugėsi. Per vadinamąjį 1812 m. karą pastatas buvo sudegintas iki pamatų. Tik po septynerių metų pradėta Baltuosius rūmus atstatyti. Architektas J.Hobanas išsitraukė senuosius planus ir antrą kartą pradėjo statybą.
Tuo metu prancūziškasis stilius buvo naujausias mados šauksmas. Dėl to pastatas turėjo būti toks didingas, kad prilygtų europinių valdovų rūmams. Ironiška, bet naujosios demokratijos simbolis orientavosi į senųjų monarchijų stilių.
Paryžiuje pas garsųjį baldininką Pierre’ą Antoine’ą Bellange’ą buvo užsakyti Prancūzijos ir Navaros karaliaus Liudviko XVI rūmų stiliaus baldai.
Nors vėliau į Baltuosius rūmus atkeliavo amerikiečių baldų gamintojų darbai, prancūzų interjero stiliaus įtaka išliko dar dešimtmečius.
Net iki XX a. netinkamais pripažinti Baltųjų rūmų baldai ar ten naudoti indai buvo parduodami aukcionuose, dovanojami ar tiesiog sunaikinami.
Iš Baltųjų rūmų dingo ir P.A.Bellange’o sukurti baldai. Bet Amerikos prezidento Johno Fitzgeraldo Kennedy žmonos Jacqueline Kennedy komanda leidosi į garsaus prancūzo pėdsakų paieškas. Jie, be viso kito, atrado originalią konsolę – sieninį stalelį, kuris jau buvo naudojamas kaip pjūklo rėmas.
Daugelis istorinę vertę turinčių daiktų per labdaros akcijas pirmosios Amerikos ponios J.Kennedy dėka grįžo į Baltuosius rūmus.
Dabartiniuose Baltuosiuose rūmuose yra 132 kambariai, 35 vonios kambariai, 8 laiptų aikštelės, 3 liftai, 28 židiniai, plaukimo baseinas, teniso aikštynas.
Pirmajame, neoklacistinio stiliaus aukšte, be medicinos punkto, gėlių, šokolado parduotuvėlių, kino salės, yra ir kėglinė. Ją įrengė 37-asis JAV prezidentas Richardas Nixonas. Visi kėglio žaidimo rutuliai pažymėti užrašu „Prezidento rūmai“ („The President’s House“).
Savo pėdsaką Baltuosiuose rūmuose paliko 44-asis ir pirmasis afroamerikietis prezidentas Barackas Obama (59 m.) – įrengė krepšinio aikštelę. Jo privačiame valgomajame po paveikslu „Taikdariai“ („The Peacemakers“, 1868 m.), vaizduojančiu pasitarimą pas Amerikos prezidentą Abrahamą Lincolną, ant stalelio buvo padėtos garsiojo Muhammado Ali bokso pirštinės su užrašu „Barackui“ („For Barack“).
Nors nuotraukose ir žiniasklaidos pranešimuose visada rodoma ir minima tik baltoji vila su kolonomis bei priekine išsikišusia dalimi, Baltųjų rūmų kompleksui priklauso ir kiti svarbūs pastatai, Vakarinis ir Rytinis sparnai.
Pagrindinio pastato dalyje įsikūrusi didžiausia Baltųjų rūmų salė – Rytinė („East Room“). Čia vyksta priėmimai, spaudos konferencijos ir koncertai. Šioje salėje buvo pašarvoti kadencijos metu mirę prezidentai – nužudytieji A.Lincolnas (1865 m.) ir J.F.Kennedy (1963 m.), su jais galėjo atsisveikinti visuomenė.
Didesnės valstybinės reikšmės vakarienės rengiamos Valstybiniame valgomajame („State Dining Room“), mažesnės – Raudonojoje salėje („Red Room“), furšetai – Mėlynojoje („Blue Room“), kokteilių vakarėliai – Žaliojoje salėje („Green Room“), kurią itin mėgo prezidentas J.F.Kennedy, pereinamoji salė („Cross Hall“) – vieta šokiams.
Po visą pasaulį apkeliavo nuotraukos iš pereinamosios salės, kurioje 1985-ųjų lapkričio 9-ąją Velso princesė Diana šoko su Holivudo žvaigžde Johnu Travolta.
Tuomet Baltuosiuose rūmuose vyko išskirtinis vakaras, kurį surengė 40-asis Amerikos prezidentas Ronaldas Reaganas su pirmąja šalies ponia Nancy Reagan.
Diplomatinių priėmimų salė („Diplomatic Reception Room“) garsi Šiaurės Amerikos istorines scenas atkuriančiais sienų apmušalais. Juos pirmosios Amerikos ponios J.Kennedy užsakymu pagamino prancūzų įmonė „Zuber and Cie“.
Antrajame aukšte įsikūrę privatūs prezidento šeimos kambariai.
Garsusis, su masyviu rašomuoju stalu JAV prezidento kabinetas, kuris dėl formos vadinamas Ovaliniu, yra Vakariniame sparne. Visi jo langai iš neperšaunamojo stiklo. Vakariniame sparne įsikūrę pirmosios Amerikos ponios ir jos tarnautojų biurai.
Ovalinis kabinetas Billo Clintono (74 m.) laikais pelnė „Oralinio“ pavadinimą. Baltųjų rūmų stažuotoja Monica Lewinsky (47 m.) prisipažino čia lytiškai santykiavusi su 42-uoju JAV prezidentu. Kilęs skandalas vos neišvertė B.Clintono iš posto.
Baltuosiuose rūmuose su meilužėmis smaginosi ir 29-asis Amerikos prezidentas Warrenas Hardingas. Beveik 15 metų jis mylėjosi su savo draugo žmona Keri Fulton Filips.
Moteris bandė prezidentą šantažuoti meilės laiškais, kurių susikaupė apie tūkstantį. W.Hardingas sumokėjo buvusiai meilužei solidžią sumelę, kad ši jų neviešintų.
Meilužę – jauną gražią sekretorę turėjo ir 32-asis JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas.
Trumpalaikius meilės nuotykius mėgo ir J.F.Kennedy. Tai, atrodo, žinojo ir jo sutuoktinė. Vieną dieną pirmoji Amerikos ponia po Baltuosius rūmus vedžiojo reporterį iš Prancūzijos.
Kai J.Keneddy užėjo į kabinetą, kuriame sėdėjo jos vyro J.F.Kennedy sekretorė, ji pasakė: „O štai jauna ponia, kuri veikiausiai miega su mano vyru.“
Žiniasklaidoje buvo šmėkštelėjusi istorija ir apie tariamą B.Obamos neištikimybę. Amerikos žiniasklaida kaip meilužę įvardijo gražuolę mulatę Verą Beiker. Ji paneigė šiuos gandus.
Nuo 1960 m. gruodžio 19-osios Baltieji rūmai yra nacionalinis istorijos paminklas („National Historic Landmark“). Šis vardas JAV suteikiamas statiniams, vietovėms, objektams dėl jų išskirtinės istorinės reikšmės.
Nuo sausio 20-osios JAV vadovaus 46-asis prezidentas J.Bidenas. Ar buvęs B.Obamos viceprezidentas laikysis žadėtos užsienio politikos? Kokio vaidmens imsis jo antroji pusė Jill Biden? Ar įsitrauks į politiką kaip Hillary Clinton, ar bus rami, tyli, tradicinė žmona? Visa tai parodys laikas.
Bet kiekviena antroji Amerikos prezidentų pusė paliko savo pėdsaką – daugiau ar mažiau tvaresnį. Pirmiausia – pertvarkant Baltųjų rūmų interjerą ir rengiant valstybinius priėmimus.
Pirmoji ponia J.Kennedy nutraukė Baltuosiuose rūmuose daugelį metų galiojusią tvarką. Ji pasiekė, kad per oficialias kviestines vakarienes būtų panaikintas ponų ir ponių atskyrimas.
Vakarienei pasibaigus vyrai nebeidavo rūkyti ir kalbėtis verslo reikalais į atskirą kambarį, o moterys – pasikalbėti apie mezgimą ir vaikus – į joms skirtą svetainę. J.Kennedy nurodymu visi kartu susitikdavo prie kavos puodelio.
Porceliano indai – sritis, kur pirmosios Amerikos ponios gali atskleisti savo skonį ir fantaziją. Pagal jų užsakymą pagaminamas asmeninis servizas.
Amerikos prezidento G.Washingtono žmona Martha Washington turėjo lėkštes, kurių pakraščiuose buvo visų šalies valstijų pavadinimai.
A.Lincolno sutuoktinė Mary Lincoln pasirinko lėkštes violetinės spalvos kraštais su ereliu – kaip savo sutuoktinio simboliu – viduryje.
Nancy Reagan turėjo savo mėgstamos ryškiai raudonos spalvos amerikiečių prekės ženklo „Lenox“ servizą iš 4307 dalių. Jo kaina – 180 tūkst. eurų.
Laura Bush pageidavo, kad lėkštes puoštų magnolijos. Bet būtent tokios, kokios augo pievelėje priešais Baltuosius rūmus. Servizo kaina siekė 420 tūkst. eurų.
Michelle Obama (56 m.) pasirinko lėkštes, kurių kraštus puošė turkio spalvos juostos. Jos turėjo simbolizuoti Ramųjį vandenyną, skalaujantį Havajus, – jos sutuoktinio gimtinę. Lėkščių komplekto kaina – 310 tūkst. eurų.
Pasibaigus prezidento kadencijai visi indai turėjo likti Baltuosiuose rūmuose, o sudužusios lėkštės – tuoj pat sunaikintos. Toks buvo priimtas specialus įstatymas, kad valstybinis servizas neatsidurtų aukcione.
„Kiekviena pirmoji Amerikos ponia patiria didžiulį spaudimą, o pirmajai afroamerikiečių kilmės buvo dar didesnis“, – rašė pirmoji Amerikos ponia M.Obama interjero dizainerio M.S.Smitho knygos pratarmėje.
Sutuoktiniai Trumpai savo namuose Niujorke laikomi prabangos diktatoriais. Bet po jų atsikraustymo Baltieji rūmai net suprastėjo.
Leidinio „The Guardian“ nuomone, konferencijų salės primena monotoniškų viešbučių tinklo išorę.
Aukso spalva spindi tik Ovalinio kabineto užuolaidos. Atsirado daug tarpinės – tarp pilkos ir smėlio – spalvos, į akis krinta nepaprastai daug erelių galvų ir statulų.
Diplomatinių priėmimų salę pirmoji ponia Melania Trump (50 m.) išklojo kilimu, atkartojančiu visų Amerikos valstijų gėlių motyvus, Raudonosios salės sienas dekoravo naujai ir vėl išsitraukė prancūzo P.A.Bellange’o baldus.
Valgomajame kabo D.Trumpo aistruolio tapytas paveikslas. Prezidentas pavaizduotas prie stalo su savo pirmtakais prezidentais respublikonais, kur kas lieknesnis ir jaunesnis, geros nuotaikos.
Praėjusį gruodį M.Trump atliko svarbiausią ir paskutinę jos, pirmosios Amerikos ponios, užduotį – Baltuosius rūmus išpuošti gražiausioms metų šventėms. Žurnalistai pastebėjo, kad ji pakiliai nusiteikusi sutiko atvežtą žaliaskarę.
Gal viešumos nemėgstanti M.Trump pagaliau jau galės atsipūsti ne tik nuo nuolatinio dėmesio, bet ir kritikos?
- Groveris Clevelandas buvo 22-asis ir 24-asis Amerikos prezidentas. Jis – vienintelis šalies vadovas, ėjęs prezidento pareigas dviejų ne viena po kitos buvusių kadencijų metu. Vienintelis JAV prezidentas, kuris vedė gyvendamas Baltuosiuose rūmuose.
- 1886 m. birželio 2-ąją G.Clevelandas (49 m.) susituokė su 28 metais jaunesne Frances Folsom. Iki tol pirmosios Amerikos ponios pareigas ėjo jo sesuo Rose Cleveland. Antroji prezidento duktė Esther – vienintelis vaikas, gimęs Baltuosiuose rūmuose.
