Velso princesė Diana mirė po 1997 m. rugpjūčio 31-ąją įvykusios automobilio katastrofos Paryžiaus Almos Tilto tunelyje. Viena pirmųjų nelaimės vietoje buvo vokietė Monika K., kuri 86 min. mėgino gelbėti sunkiai sužeistos princesės Dianos gyvybę.
0.26 val. ir 30 sek. Paryžiaus Necker ligoninės medicinos pagalbos tarnybos SAMU centras gavo pranešimą: „Nelaimingas atsitikimas Almos Tilto tunelyje... mirusieji ir sužeisti „Mercedes“ (...) Mažiausiai keturios aukos.“
Greitosios pagalbos automobilis „Necker 2“ nedelsdamas nuvyko į nelaimės vietą. Iš ten pirmieji gelbėtojai pasiuntė šį pranešimą: „Yra VIP asmenų, tarp jų – princesė Diana.“
Greitosios pagalbos automobilyje buvo vokiečių gydytoja Monika K. (vardas pakeistas). Ji 86 min. beviltiškai kovojo dėl Velso princesės gyvybės.
Intensyviosios terapijos specialistė Monika K. po studijų Miunchene (Vokietija) dirbo Niujorko (JAV) ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) klinikose.
1996 m. persikėlė į Paryžių (Prancūzija) ir, be pagrindinio darbo ligoninėje, dar dirbo ir skubiosios medicinos pagalbos tarnyboje. Nelaimės naktį ji buvo priskirta prancūzų gydytojo Jeano Marco Martino (58 m.) asistente.
Greitosios pagalbos automobilį lydėjo dar viena transporto priemonė. Čia vadinamasis dispečeris Arnaud Derossi (61 m.) rašė gelbėjimo priemonių protokolą ir su savo kolega Marcu Lejay radijo ryšiu ir telefonu palaikė kontaktą su centru.
0.40 val. atvykusi į nelaimės vietą Monika K. pamatė siaubingą vaizdą. Dianos draugo, milijardieriaus Mohammedo al-Fayedo sūnaus Dodi al-Fayedo (1955–1997) lavonas gulėjo šalia „Mercedes“ automobilio.
Ant galinės sėdynės sėdėjo sunkiai sužeista princesė Diana.
Eismo įvykio protokole pažymėta: „Pacientė dejavo ir painiai kalbėjo. Ji judino kairę ranką ir kairę koją, dešinė ranka atrodė išnirusi. Ant jos veido buvo matyti sužalojimai. Per vieną prieigą prie riešo buvo prijungta lašelinė sistema. Pirmasis bandymas tai padaryti nepavyko, nes pacientė judėjo. Pro lašelinę buvo leidžiamas druskos tirpalas, kuris turėjo didinti kraujo tūrį. Kadangi pacientė nebuvo rami, jai buvo duodama raminamųjų ir skausmą malšinančių vaistų.“
Kai gydytojas J.M.Martino laikė princesę, ją prižiūrėjo Monika K. Diana nusiramino, tada gydymą perėmė J.M.Martino. Jam Miuncheno gydytoja davė reikiamas medicinos priemones ir kontroliavo vaistų dozavimą.
Prancūzų gydytojas ir jo asistentė Monika K. įtarė, kad susidūrimo metu princesė patyrė krūtinės ląstos ir vidaus organų sužeidimus, todėl nenorėjo pacientės judinti ir pirmiausia jai teikė pagalbą automobilyje.
Pirmą valandą nakties princesė buvo iškelta iš „Mercedes“ automobilio.
„Mes paguldėme ją ant vadinamojo „Olivier“ – kietos alyvmedžio lentos“, – pasakojo prancūzų gydytojas.
Tuo metu sustojo princesės širdis, nebuvo pulso. Monika K. padėjo princesę intubuoti ir daryti dirbtinį kvėpavimą. Jos kolegai, padarius širdies masažą, pavyko Dianai grąžinti gyvybę.
Ji buvo apmauta „G-Suit“ – trumpomis oro pripildytomis kelnėmis, kurios turi užkirsti kelią hipovoleminiam šokui, kurį sukelia sumažėjęs kraujo tūris.
Dopaminas padėjo stabilizuoti princesės būklę, bet oras iš „G-Suit“ nebuvo išpumpuotas. Per dramatiškas minutes, kai buvo sustojusi širdis, padaryta klaida, kuri greitosios pagalbos komandoje sukėlė sumaištį ir stresą.
Dispečeris A.Derossi, ieškojęs klinikos Dianai priimti, centrui nepranešė, kad pacientės padėtis stipriai pablogėjusi. Jis tik po dešimties minučių, atsižvelgdamas į primygtinį gydytojo J.M.Martino prašymą, telefonu pakoregavo savo pranešimą.
Princesė buvo priimta į neurochirurginį „Pitie-Salpetriere“ klinikos skyrių.
Turėję būti ir daugiau laiko delsimo. Daugiau negu pusę valandos princesė Diana buvo gydoma skubiosios pagalbos automobilyje. Tik po to jis, lydimas dviejų policijos motociklų eskorto, pajudėjo klinikos link.
Ir dėl šio galbūt per ilgo laiko vėliau kilo ekspertų ginčas. Kai kurie medikai net mano, jog Diana galėjo būti išgelbėta, jei anksčiau būtų buvusi nuvežta į ligoninę.
Prancūzų gydytojas J.M.Martino įrašė į protokolą, kad pirmiausia jis privalėjo stabilizuoti princesės būklę ir tik tuomet galėjo vežti į kliniką. Tai numato Prancūzijoje patvirtintos taisyklės – kitokios nei, pavyzdžiui, JAV.
„Laukti ar tuoj pat važiuoti – kas būtų buvę geriau? Tai – svarbus klausimas, kuris man visada keliamas. Elgiausi pagal mano šalyje nustatytas taisykles“, – sako prancūzų medikas J.M.Martino.
Klausimas, į kurį, matyt, niekada nebus galima atsakyti. Bet prancūzui gydytojui ir vokietei asistentei veikiausiai visada neduos ramybės.
Pakeliui į ligoninę vėl kilo grėsmė, kad Velso princesei Dianai gali sustoti širdis. Greitosios pagalbos automobilis stabtelėjo kelioms minutėms.
Tik 2 val. 06 min. princesė Diana greitosios pagalbos automobiliu buvo atgabenta į „Pitie-Salpetriere“ kliniką. Čia žmonių širdžių princesė mirė 4 val. ryto.
Mirties liudijime rašoma: „Diana Spencer, gimusi 1961 m. liepos 1 d. Sandringame (Didžioji Britanija), Frances Shand Kydd duktė, Velso princesė, išsiskyrusi su Jo prakilnybe Velso princu, mirė.“
Saugant Dianos atminimą jos mirties aktas su šešiais įvairiais dokumentais, tarp jų ir rentgeno nuotraukomis, gydytojų ir laboratorijos pranešimais kodiniu pavadinimu „Sabine“, visiems laikams saugiai padėti į slaptą „Pitie-Salpetriere“ klinikos archyvą.
Paskui Monikos K. pamaina tęsėsi kaip įprasta darbo naktis. Ji, priešingai nei daugelis jos kolegių ir kolegų, niekada nebuvo apklausta kaip liudytoja per daugybę tyrimo ir baudžiamųjų procesų, kurių būta po Dianos mirties.
Vokietė asistentė niekada nesiveržė į viešumą. Dar penkeriems metams pasiliko Paryžiuje, paskui grįžo į Miuncheną.
Dabar Monika K. – vienos garsios klinikos vyriausioji gydytoja ir pripažinta pasaulyje intensyviosios terapijos ekspertė. Būdama ligoninės moterų teisių įgaliotinė ji gina teisę į lygybę ir dalyvauja vieno iš universitetų mokslinio tyrimo projektų etikos komisijos veikloje.
Medikės draugai sako, kad apie 1997 m. rugpjūčio 31-osios įvykius ji nekalba. Tai Monikai K. buvo vienas iš šimtų nelaimingų atsitikimų. Visi pacientai jai vienodi.
Parengė Ona Kacėnaitė
