Alergijų pradžią paskelbia alksniai ir lazdynai. Kai kuriose šalyse jau nuo sausio ore pradeda skraidyti jų žiedadulkės. Pastarosioms alergiški asmenys reaguoja čiauduliu ir ašarojančiomis akimis, tai gali tęstis iki balandžio mėnesio.
Tuomet prasideda kančių metas tiems, kurie alergiški beržams ir gluosniams. Gegužę ir birželį paaiškėja, iš kur šienligė gavo savo pavadinimą: skraido žiedadulkės ir alergikų gyvenimas pasunkėja.
Žiedadulkių skraidymo kalendorius, kuriuo paremtos šios žinios, atrodo kitaip nei prieš 25 metus. Dėl klimato kaitos daugelio augalų žydėjimo laikas prasideda anksčiau nei anuomet. Atitinkamai pailgėja ir alergijos laikas žmonėms, kurie jautrūs žiedadulkėms.
Šienligė – dažniausia alerginė liga, o ir kenčiančių nuo jos skaičius didėja. Pirmiausia labai stipriai šoktelėjo naująjį tūkstantmetį. Kas tai lemia, nėra aišku. Šienligė nėra paveldima, vadinasi, įtakos turėtų aplinkos veiksniai – gyvenimo būdas, mitybos įpročiai ar teršalai.
Kai kurie ekspertai nurodo garsųjį „kaimo ūkio poveikį“. Vaikai, kurie užauga sodyboje su laikomais gyvuliais, rečiau serga alergijomis nei miesto vaikai. Tas pat pasakytina ir apie tuos, kurie namuose turi šunis.
Tyrėjai nustatė, kad su daugeliu brolių ir seserų augantys vaikai turėjo mažesnę alergijų riziką nei vienintelis vaikas šeimoje.
Suomijos mokslininkų atlikta studija aiškina, kad alergijų padaugėjo dėl nykstančios floros ir faunos įvairovės. Kuo daugiau gyvūnų ir augalų rūšių nebelieka Žemėje, tuo dažniau pasireiškia alergijos.
Įrodyta, kad ir teršalai ore, pirmiausia dyzelino suodžių dalelės, didina alergijų riziką ir paūmėja jau esančios jų sukeltos ligos.
Kas vyksta alergijos metu?
Imuninė sistema perdėtai jautriai reaguoja į tai, kas iš tikrųjų nekenksminga, – gėlių žiedadulkes, gyvūnų plaukus, vabzdžių įgėlimą, žemės riešutus, veikliąsias medikamentų medžiagas, lateksą, kosmetiką.
Gydytojai išskiria keturis alergijų tipus. Dažniausias – greitasis, kai nedelsiant reaguojama į žiedadulkes, gyvūnų plaukus ar vabzdžių įgėlimą.
Vėlyvuoju tipu laikoma vadinamoji kontaktinė alergija, pavyzdžiui, nikeliui. Tuomet imuninės sistemos reakcija – odos bėrimai – pasireiškia po 1–2 dienų.
Trečiasis – citotoksinė alergija – pasitaiko retai. Ji atsiranda, pavyzdžiui, kai imuninė sistema nenori priimti perpilamo kraujo ląstelių.
Imuninio komplekso tipas taip pat retas. Ši alergijos rūšis pasireiškia audinių pažeidimais, nes medžiagos, sukeliančios alerginę reakciją, – alergenai ir antikūnai – susijungia. Kaip „fermerio plaučiu“ vadinamos ligos – tai ūminė ar lėtinė plaučių liga dėl įkvepiamų organinių dulkių – atveju.
Nesvarbu, kam žmogus alergiškas, požymiai visuomet panašūs. Organizmas stengiasi su visa jo turima galia atsikratyti alergeno. Dėl to patinsta nosies gleivinė, atsiranda sloga ir teka ašaros, kad būtų pašalintos žiedadulkės ar gyvūno plaukų dalelės. Žmogus čiaudi, perši ir parausta akys.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei požymiai būdingi tam tikrai alergijai, atsiranda tam tikru metų laiku arba nuolat ryto valandomis, reikėtų suklusti ir išsitirti. Geriausia kreiptis į specialistą, kuris gydo daug nuo alergijos kenčiančių pacientų ir sukaupė šios ligos gydymo patirtį.
Svarbu gauti kvalifikuotą diagnozę ir gydymą. Daugelis sergančiųjų klastingąja šienlige net nesikreipia į gydytoją ar terapiją patiki gydytojui, kuris mažai žino apie alergiją.
Dėl to dažnai nustatomos neteisingos diagnozės, parenkama netinkama terapija ar žmonės gydosi patys priemonėmis, kurių galima gauti be recepto. Į šienligę nereikia numoti ranka, nes taikant netinkamą terapiją didėja lėtinės ligos rizika.
Kai nuolat perši akis, kankina sloga, čiaudulys, greitai ir stipriai suprastėja gyvenimo kokybė, dėmesingumas ir darbo našumas. Didžiosios Britanijos specialistų studija atskleidė, kad šienlige sergančių mokinių mokymosi rezultatai per žiedadulkių skraidymo ore sezoną buvo blogesni nei po šio laikotarpio.
Laimė, šienligės gydymo galimybės sėkmingos, kai diagnozė nustatyta. Ji paaiškėja atlikus testą ant odos. Žinomiausias – „Pricktest“ – odos dūrimo testas. Gydytojas lašina įvairius tirpalus su dažnais alergenais ant odos – dilbio vidinio paviršiaus arba nugaros. Po to įduriama specialia adatėle, kad galėtų prasiskverbti tirpalas.
Paraudimas, niežėjimas ir nedidelis odos patinimas – alerginio jautrumo požymiai. Tai reiškia, kad specifiniai antikūnai, kovojantys su alergenais, yra odoje ir kraujyje. Tai turėtų būti toliau tiriama.
Papildomai dėl antikūnų tiriamas kraujas arba, esant prieštaringiems rezultatams, atliekama vadinamoji alergenų provokacija per nosies purškalą.
Bet pirmiausia būtinas išsamus gydytojo ir paciento pokalbis siekiant nustatyti teisingą diagnozę. Kada ašaroja akys, kaip dažnai kamuoja sloga, čiaudulys? Kokie galimi sukėlėjai? Ar esama alergiškų šeimos narių?
Specialistai išskiria tris alerginių reakcijų gydymo būdus. Pirmasis – kiek įmanoma sumažinti sąlytį su alergiją sukeliančiomis medžiagomis. Kenčiantys nuo šienligės prieš eidami į miegamąjį turi nusirengti dieną nešiotus drabužius ir išsitrinkti galvą. Tuomet alergenai nepateks į miego oazę.
Patariama butą vėdinti ankstyvomis ryto valandomis, nes tuomet ore skraido mažiau žiedadulkių. Turintiems alergiją namų dulkių erkutėms reikia naudoti specialią patalynę, kuri neleidžia naktį įkvėpti alergeno.
Antrasis alergijos gydymo būdas – medikamentinis. Tai vadinamieji antihistamininiai vaistai nosies purškalo ar tablečių pavidalu, taip pat kortizono turintys nosies purškalai.
Nors antialerginiai medikamentai veiksmingi, jie nuslopina tik esamus požymius. Todėl pacientai turėtų pasinaudoti trečiuoju gydymo būdu – alergenų specifine imunoterapija (ASIT).
Tai vienintelė galimybė, kai tikrai galima gydyti ligos priežastį. Pernelyg jautri imuninė sistema trejus metus vis konfrontuoja su alergenu, kol prie jo priprantama ir jis kada nors duoda ramybę.
Pacientai turi dvi galimybes: kartą per mėnesį apsilankyti pas gydytoją, kuris į ranką suleidžia alergeno ekstrakto, arba kasdien suvartoti tabletę ar lašus, kurie ištirpsta per dvi minutes laikant po liežuviu.
Jei paskiriamas tinkamas preparatas, abu gydymo būdai gali gerokai susilpninti ir ilgam nuslopinti alergijos požymius.
Specialistai pataria ASIT pirmiausia tiems pacientams, kurie jautrūs žiedadulkėms ir naminėms erkutėms. Šį terapijos būdą galima taikyti ir kitų alergijų atveju.
Šis būdas padeda sustabdyti vaikams ir jaunuoliams būdingą alergijos virsmą iš šienligės į alerginę astmą.
Ar galima nuo alergijos apsisaugoti?
Teoriškai alergija gali paliesti kiekvieną bet kuriuo metu. Net ir vyresniame amžiuje galima staiga pasigauti šienligę ar alergiją gyvūnų plaukams. Ar didelė rizika tapti alergiškam? Tai priklauso nuo to, ar žmogų stipriai veikia alergenas.
Antarktidoje gyvenantys vaikai niekada nesirgs šienlige, nes ten nėra jokių žiedadulkių.
Gal reikia vengti alergenų, kad būtų užkirstas kelias alergijoms?
To daryti ekspertai nepataria. Prie šios išvados buvo prieita po žemės riešutų studijų.
Prieš keletą metų britų tyrėjai nustatė, kad gyvybei pavojingos alergijos žemės riešutams padažnėjo visur pasaulyje, išskyrus Izraelį.
Paaiškinimas paprastas: Europoje maži vaikai gauna ryžių vaflių, o Izraelyje – „Bamba“. Tai užkandis, į kurio sudėtį įeina žemės riešutų sviestas. Tad mažieji jau labai anksti susiduria su alergenu.
Alergijos prevencijai svarbų vaidmenį galėtų atlikti žarnyno mikrobioma – organizmo mikrobai ir jų veikla. Tyrimai patvirtino prielaidą, kad padidinta mikrobiologinė įvairovė sumažina alerginių ligų riziką.
Alergiška net kunigaikštienė
Amerikiečių aktorė, režisierė ir prodiuserė Katie Holmes (43 m.) jau daugelį metų kenčia nuo šienligės. Ji jautriai reaguoja pirmiausia į augalų žiedadulkes.
Tiesioginės laidos metu atliktas alergijos testas atskleidė, kad JAV televizijos realybės šou žvaigždė Kim Kardashian (41 m.) jautriai reaguoja į kačių plaukus. Dėl to įžymybė nuo 2012-ųjų nebeturi savo augintinio Mercy.
Vokietijos mados dizaineris Wolfgangas Joopas (77 m.) jau vaikystėje buvo alergiškas katėms. „Kai žiemą sunkiai kvėpavau, o ant mano lovos padėdavo katę, jaučiausi dar blogiau. Bet išgirsdavau tik sakant: „Vargšas berniukas ir vėl peršalo.“
Didžiosios Britanijos aktorius, prodiuseris Hugh Grantas (61 m.) vargsta dėl šienligės. Dėl to kai kuriose filmavimo aikštelėse jam trykšdavo ašaros. Aktorius labiausiai alergiškas augalų žiedadulkėms.
Kai JAV atlikėja Katy Perry (37 m.) reikalavo, kad scenoje niekada nebūtų gvazdikų, visi buvo įsitikinę, jog tai viso labo žvaigždės kaprizas. Bet tai netiesa, nes dainininkė turi alergiją gvazdikams.
Bulgarų kilmės kanadiečių aktorė Nina Dobrev (33 m.) patyrė anafilaksiją – ūmią sunkią alerginę reakciją. Dėl to prieš dvejus metus ji gulėjo ligoninėje.
Kembridžo kunigaikštienė Catherine (40 m.) alergiška žirgų plaukams. Tikrai nemaloni reakcija karališkosios šeimos narei, kuriai tenka stebėti ristūnų lenktynes ir polo turnyrus.
JAV poproko dainininkė Kelly Clarkson (40 m.) kenčia nuo įvairių alergijų. Atlikėja juokauja, kad iš tikrųjų turėtų gyventi karantine. Ji vargsta nuo šienligės, bet pirmiausia alergiška žemės riešutams ir šunų plaukams.
Teniso aikštynų žvaigždė Serena Williams (40 m.) išranki užkandžiams. Net mažiausi žemės riešutų pėdsakai profesionaliai JAV tenisininkei sukelia stiprius alergijos požymius. S.Williams savo instagramo paskyroje prisipažino, kad jautriai reaguoja ir į kvepalus.
Ekscentriškajai JAV dainininkei Lady Gagai (36 m.) levandos, jazminai, rožės ir daugelio augalų žiedadulkės sukelia čiaudulį. Scenos žvaigždė šmaikštauja, kad ji yra nuskynusi įvairiausių alergijų puokštę.
