Žvelgiant į jo kurtus darbus ir jų skaičių galvoje vis šmėsteli mintis, kaip jis spėja save padalinti visiems jo pageidaujantiems. O vestuvių metas – vasara – buvo pats darbymetis Mantui, kai vieną svarbiausių gyvenimo švenčių žmonės planuoja ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis.
„Žmonės švenčia bet kada. Pastebėjau tokią tendenciją, kad, pavyzdžiui, penkiolikos žmonių vestuvės atstoja šimto biudžetą. Svarbu kokybė: šventėje gali dalyvauti nedaug žmonių, bet pasirenkama viskas, kas brangiausia ir geriausia“, – kalbėjo M.Petruškevičius.
Dekoruodamas šventę Mantas labiausiai koncentruojasi į aplinkos pajautimą. Jo vizitine kortele jau tapo įspūdingos dekoracijos, daugybė gražiai tarpusavyje derančių gėlių.
„Labai stipriai tendencijos nesikeičia. Galbūt daugiau atsiranda jūrinės tematikos. Šiuo metu labai pamėgtas sodo stilius, kuriame vyrauja ryškios pavasarinės lauko gėlės. Kai žmonės nori ko nors labai išskirtinio, renkasi ryškias gėles“, – pasakojo Mantas.
Prieš dekoruodamas šventę jis aptaria su klientais visus norus, tačiau paskutinius štrichus galiausiai sudėlioja pats. O kaipgi kitaip – per daug kantrybės reikalaujančio darbo metų Mantas pelnė visų pasitikėjimą.
„Visada įdomu sužinoti klientų poreikius, kokios atmosferos jie tikisi. Tačiau daug kas gali pareikšti savo norus, bet kai reikia viską paversti vientisu dekoru, tuomet reikia padirbėti man. Tad klientų norai – labiau kaip įkvėpimas. Man svarbu, kad manimi pasitiki ir atsiduoda į mano rankas“, – svarstė vyras.
Mantas klientų norus skirsto į du tipus: vieni nori karališkų vestuvių, kiti gėles keičia originaliomis instaliacijomis.
„Pastarieji, norintys instaliacijų, renkasi įdomias vietas, tarkim, kokius nors griuvėsius. Tuomet norima svečius priblokšti netikėtais sprendimais“, – sakė Mantas.
Bijūnai, rožės, hortenzijos – tai gėlės, kurios, pasak Manto, karaliaus visada.
„Kai baigiasi bijūnai, visos nuotakos verkia. Man irgi patinka tam tikros jų rūšys, bet labiau suderintas miksas, o ne vienas bijūno žiedas“, – pasakojo M.Petruškevičius.
Mantas nusijuokia – gėlėmis jo jau nebenustebinsi, visas iki vienos yra iščiupinėjęs.
Jam smagiausia dekorą kurti įdomesnėse, keistesnėse vietose. Šią vasarą jis papuošė vestuves ne tik gražiausiuose Lietuvos kampeliuose, bet ir Kroatijoje, Serbijoje, Nicoje (Prancūzija), Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje. Į šias šalis Mantas sugrįžta po kelis kartus.
Kiekviena Manto dekoruota šventė primena pasaką. Kaip jo galvoje kyla tokios skirtingos ir kartu įspūdingos idėjos?
„Kartais darbas labai išsekina, nes man svarbu išlaikyti aukštą kartelę: visiems užsakovams norisi padaryti ne tik gražiai ir skoningai, bet ir kokybiškai. Lietuvoje neperku nieko, kiekvienoms vestuvėms vis siunčiuosi ką nors nauja.
Skamba juokingai, kai kas nors pasako, kad kažkas nukopijuota. Gal tie, kurie puošia 2–3 vestuves, ir gali kopijuoti, tačiau jei aš turiu per septyniasdešimt vestuvių per sezoną, man to net fiziškai nepavyktų padaryti. Neturiu laiko žiūrėti, ką kiti daro, koncentruojuosi tik į savo darbus. Pajaučiu vietą, ir man idėjos atsiranda natūraliai“, – sakė jis.
Mantas išskiria vestuves, kuriose jaunieji atsipalaidavę, nieko per daug nesureikšmina, tačiau nori išskirtinės atmosferos.
„Tokie žmonės susikviečia ir tokius pat svečius. Kai ir aplinka išpuošta, ir jaunatviška, savo požiūrį turinti publika, tokios vestuvės įdomiausios. Žiūri į jas iš šalies ir galvoji: „Na, kokia graži publika“, – šypsojosi dekoratorius.
Kalbėdamas apie švenčių erdves Mantas vardijo nuostabias vilas užsienyje, o Lietuvoje išskyrė Užutrakio dvarą.
„Ir realybėje, ir nuotraukose jis skleidžia Italijos ar Prancūzijos dvasią. Tai tikrai išskirtinė vieta. Ne visi gali leisti sau ten rengti šventę – tai viena brangiausių vietų. Ne nuomos prasme, o įrengimo: turi atsirasti palapinė, grindys, sietynai, o tai kainuoja“, – sakė jis.
Šią vasarą jis puošė legendinio krepšininko Arvydo Sabonio ir Ingridos Sabonienės sūnaus Žygimanto Sabonio ir grožio specialistės Simonos Zinčenko vestuves. Pokylis buvo surengtas Saboniams priklausančiame penkių žvaigždučių viešbutyje ir restorane „Pušų paunksnėje“ Palangoje. Šią erdvę M.Petruškevičius transformavo neįprastai.
„Užėję svečiai nustebo išvydę, kad ši vieta atrodo visai kitaip. Tokių malonių žmonių kaip Ingrida komplimentai man glosto širdį“, – šypsojosi jis.
Sabonių vestuvėse buvo daug hortenzijų, bijūnų, rožių, orchidėjų.
„Visur vyravo toks pudrinis, švelnus vestuvinis dekoras“, – prasitarė vyras.
Mantas prisidėjo ir prie įspūdingų vestuvių Ezo miestelyje, esančiame Prancūzijos Rivjeroje. Žinoma šokėja, prekės ženklo „Agla Pine“ įkūrėja Eglė Andreikaitė ištekėjo už verslininko Eimanto Barausko.
„Nuotaka norėjo, kad būtų labai ryšku, originalu. Vestuvės vyko žymioje viloje, o jos direktorė man pasakė: „Tokio įdomaus dekoro čia dar niekada nebuvo.“ Buvo daug skėčių, 20–30 skirtingų gėlių rūšių ir spalvų: pradedant nuo orchidėjų, baigiant aguonomis“, – pasakojo jis.
Netrukus Manto laukia geros bičiulės stilistės Astos Valentaitės ir britų verslininko Gleno Manchesterio dar viena vestuvių puota.
„Dar apie jas negalvoju, vis tempiu, nes iki to turiu nemažai vestuvių. Asta manęs nespaudžia, bet jau bandau gilintis. Manau, kad ji manimi pasitiki: Asta pasakė, kaip nori, bet turėjau laisvės kurti“, – šypsojosi jis.
Mantas džiaugėsi, kad per pastaruosius metus keitėsi žmonių požiūris į šventės dekoracijas. Tam, kas anksčiau atrodė nereikalinga, šiandien skiriamas ypatingas dėmesys ir atitinkama pinigų suma.
„Tikriausiai tam įtakos turėjau aš – Lietuvoje pirmas pradėjau kurti tokias grandiozines dekoracijas. Mūsų šalyje viskas dar tik įsibėgėja: kol kas dekoruoti šventes nėra įprasta ir natūralu, ne visi jaunieji numatę tam skirti dalį biudžeto, ypač vyrai. Vis dar yra standartiškai mąstančių porų arba vyrų, kuriems pakanka dviejų gėlių ant stalo. Bet rinka jau keičiasi. Dekoras labai svarbu – žmonės nustemba, nes gėlės yra galingas ginklas“, – kalbėjo Mantas.
Kalbėdamas apie tam skiriamą biudžetą dekoratorius išdavė, kad stilingų vestuvių dekorui Lietuvoje reikėtų atsidėti kelis tūkstančius eurų.
„Tačiau užsienyje esu dekoravęs už įvairų biudžetą. Neminėsiu, už kiek, nes kiti žmonės gali tiesiog to nesuprasti. Pasakysiu tik tiek, kad kartais dekoracijų biudžetas gali siekti Vilniaus centre esančio buto kainą“, – prasitarė M.Petruškevičius.
